Šiaurės Afrikos valstybėje Libijoje nuo vasario 18 dienos prasidėjo kruvini susirėmimai tarp šios šalies kariuomenės bei saugumo pajėgų ir jau 42 metus šalį valdančio prezidento Muamaro Kadafio režimą siekiančių nuversti šalies piliečių. Per šiuos susirėmimus, kaip teigiama, jau žuvo virš 270 žmonių, tačiau neabejojama, kad tikrasis aukų skaičius daug didesnis. Vasario 19 dieną ir vasario 20 dienos ryte nuožmūs susirėmimai vyko Bengazio mieste. Čia kariuomenė pradėjo šaudyti į demonstrantus iš automatų ir sunkiųjų kulkosvaidžių.
Pasipiktinę žmonės pradėjo ginkluotis ir puolė kariškius bei vietos policijos nuovadas. Vasario 20 dieną pranešta, kad Bengazio mieste žuvo per 200 žmonių. Vasario 20 dienos vakare didžiuliai susirėmimai prasidėjo ir Libijos sostinėje Tripolyje, čia kariškiai pradėjo šaudyti į Kadafio atsistatydinimo reikalaujančius piliečius. Tada lazdomis ir šaunamaisiais ginklais ginkluoti žmonės pradėjo pulti vyriausybinius pastatus – užėmė kelias ministerijas, centrinės televizijos pastatą, padegė prokuratūros pastatus. Vėliau protestuotojų minios veržėsi link M.Kadafio rezidencijos. Jų nesustabdė ir rezidenciją saugančios apsaugos šūviai, rezidencijos vartai buvo pralaužti buldozeriu, žmonės įsiveržė į rezidenciją ir ją padegė. Vasario 21 dienos vakare kariniai lėktuvai pradėjo bombarduoti demonstrantus Tripolyje, pranešama apie daugybę žuvusių ir sužeistų. Tai sukėlė didžiulį žmonių pasipiktinimą ir dar labiau paskatino jų ryžtą nuversti nusikalstamą Kadafio režimą. Pasirodė kol kas nepatvirtinti pranešimai, kad M.Kadafis pabėgo iš šalies. Teigiama, kad jis vyksta į Lotynų Ameriką.
Neramumai Libijoje prasidėjo nuo vasario 15 dienos. Pradžioje vyko demonstracijos Bengazio mieste, vėliau protestai persimetė ir į kitus šalies miestus. Vasario 17 dieną policija prieš demonstrantus pradėjo naudoti ašarines dujas, šaudė guminėmis kulkomis. Jau daugelį metų Libiją valdantis M.Kadafio režimas nuskurdino šalį, čia klesti korupcija ir didžiulė nelygybė – valdantieji važinėja prabangiausiais automobiliais, gyvena ištaiginguose pastatuose, vyksta atostogauti į Europą, tuo tarpu daug Libijos piliečių vos suduria galą su galu. Prasidėjus revoliucijoms Tunise ir Egipte, daug Libijos piliečių ryžosi pakilti į kovą prieš korumpuotą režimą. Įvykiai tolimuose kraštuose gal privers atsitokėti ir lietviškus ,,kadafius” – mūsų šalyje įsigalėjusius korumpuotus politikus ir oligarchus, kurie nuskurdino, pažemino Lietuvą, leido įsigalėti pedofilų klanams. Nes jei mūsų krašte artimiausiu metu neįvyks teigiamų permainų, ateis toks laikas, kai tūkstančiai žmonių išeis į gatves ir nuvers korumpuotą režimą.
XXX
Tuo tarpu sukilę piliečiai jau valdo antrajį pagal dydį miestą Bengazį, jau valdo ir Srito bei Tobruko miestus. Šiuose miestuose sukilėliai užėmė policijos nuovadas ir pagrindines valdžios įstaigas, užvaldė ir kelis ginklų sandėlius. Nors M.Kadafiui pavaldūs kariškiai dar bando numalšinti sukilimą – štai iš lektuvų buvo mombarduojamas ir Musarato miestas, o į kai kuriuos regionus buvo nusiusti desantinkų būriai, tokie desperatiški bandymai apginti režimą jau neduoda didesnių rezultatų. Tiesa, kai kuriuose šalies miestuuse ir netoli sostinės Tripolio esančiuose kaimuose siautėja tūkstančiai juodųjų samdinių – tai daugiausia iš Čado ir Nigerijos atvykę smogikai. Šiuos smogikus būrius pasamdė M. Kadafio režimas.
Bet piliečių sukurti sukarinti būriai jau duoda atkirtį užsienio smogikų gaujoms, į sukilėlių pusę pereina ir dalis Libijos kariuomenės. Tad M.Kadafio režimas jau praranda įtaką. Per kelerias dienas žuvo labai daug žmonių – oficialiai teigiama, kad žuvo per 900 žmonių, tačiau tikrasis aukų skaičius gali būti daug didesnis. Vasario 22 dieną radikalus islamo dvasininkas, visame islamo pasaulyje gerbiamas šeichas iš Egipto J.Al-Kardajis pareiškė: „Kadafis tapo savo tautos budeliu. Kreipiuosi į Libijos kariškius ir kviečiu neklausyti įsakymų, nežudyti savo tautiečių. Kviečiu eiti priešingu keliu – sunaikinti M.Kadafį kaip budelį ir išdaviką”.
Libijos valdzia nuo vasario 16 dienos apkaltino televizijos stoties „Al Jazeera” žurnalistus ir kitus užsienio žurnalistus sąmomingu kurstymu nuversti Libijos valdžią. Nuo vasario 20 dienos užsienio žurnalistų darbas Libijoje paskelbtas neteisėtu, pareikalauta, kad jie išvyktų iš šalies, tačiau kai kurie žurnalistai liko Libijoje ir dirba pogrindžio sąlygomis.
Norint suvokti dabarties procesus, reikia pažvelgti į Libijos istoriją. Nuo XVII amžiaus vidurio Libiją valdė Osmanų imperija, o 1911 metais šalį okupavo Italija. 1942 metais į Libiją padėti italų daliniams atvyko ir viena vokiečių kariuomenės divizija. 1945 metais šalis išsilaisvino nuo okupantų jungo, o 1951 metais Libija paskelbta karalyste, jai vadovauti pradėjo karalius Idrisas I. 1969 metais šalyje įvyko revoliuciją – revoliuciją surengė grupė karininkų, vadovaujamų M.Kadafio. Nuo to laiko nevyko jokie demokratiniai rinkimai, šalį valdo korumpuotų veikėjų klika. Muamaras Kadafis planavo valdžią perduoti savo sūnui Saifui Kadafiui, tačiau jau tikrai aišku, kad tiems planams nelemta išsipildyti.
Ir kituose arabų kraštuose padėtis nerami – ypač Maroke ir Bachreine. Maroke per demonstrantų ir policijos susirėmimus, vykusius vasario 20-22 dienomis, jau žuvo 8 žmonės. Didžiulės demonstracijos vyksta ir Bachreine – čia prieš valdžios pasitraukimo reikalaujančius žmones buvo panaudoti tankai bei specialieji daliniai. Žuvo 37 žmonės, per 200 sužeista. Tad arabų kraštuose vyksta didžiulės permainos-sėkmingos revoliucijos įvyko Egipte ir Tunise, o ir daugelyje kitų arabų kraštų vyksta didžiulės demonstracijos, čia galimos radikalios permainos.
Nuotraukoje: Libijos diktatorius Muamaras Kadafis.
2011.02.26
