Į rankas pateko italų rašytojo Lukos Goldonio knyga “Kazanova”, kurioje sensacingai traktuojama garsiojo moterų suvedžiotojo Kazanovos biografija.
Minėtą L.Goldonio veikalą apie Kazanovą 1999-aisiais išleido “Tyto alba” leidykla. Italų rašytojas bando įrodyti, esą Kazanova suvedžiodavo šimtus moterų ne vien tik kūniškų malonumų patenkinimui. Suprask, garsusis Kazanova, be kita ko, buvo ir sumanus žvalgybininkas. Šnipinėjo jis to meto Venecijos respublikai. Gausūs meilės romanai tebuvo puiki priemonė šnipinėjimo veiklai paslėpti.
Lukos Goldonio romane “Kazanova” teigiama, esą 18-ame amžiuje gyvenęs didysis moterų sielų žinovas ir suvedžiotojas, mergišius ir intrigantas, amžinasis viengungis Džakomas Kazanova, nepaisant gausybės meilės žaidimų, vis tik buvo labai ištikimas savo meilužėms. Tik toji ištikimybė, žinoma, buvo savotiška. Šių dienų akimis žvelgiant – neįprasta. Jis, be abejo, nė vienai iš savo mylimųjų nebuvo fiziškai ištikimas. Ir visoms begėdiškai meluodavo, jog ves, sos tik susidarys palankios aplinkybės. Tačiau, iškilus būtinybei, kiekvieną savo buvusią meilužę prisimindavo. Ne tik prisimindavo, bet ir padėdavo pinigais, patarimais, reikalingais ryšiais. Kelioms savo meilužėms jis net padėjo materialine prasme naudingai ištekėti.
Kodėl L.Goldonis parašė knygą apie Kazanovą, kuriam daug kas anuomet pavydėjo sėkmingų meilės žygių? Pagrindinis dėmesys sukoncentruotas ne į Džakomą Kazanovą kaip istoriką, filosofą ir eseistą. Daugiausiai vietos skiriama Džakomui Kazanovui žvalgybininkui. Knygos autoriaus manymu, meilės nuotykiai Kazanovai buvo reikalingi vien tam, kad būtų įmanoma sumėtyti pėdas ir sumaniai paslėpti, kad tarnaujama to meto Venecijos respublikai. Esą Kazanovai būtinai reikėjo nesukelti niekam nė mažiausio įtarimo, jog tikroji jo veikla – slaptų žinių rinkimas. Šių dienų terminais tariant, – žvalgybinė veikla. Juk kilmingosios ano meto Europos damos, kurias lengvai pavykdavo suvedžioti, Kazanovai atidarydavo duris į karalių, kunigaikščių, valdovų rūmus. Bendraudamas su to meto Europos aukštuomenės atstovais Kazanova domėdavosi viskuo, pradedant politika ir baigiant finansais bei kariniais dalykais. Tik Kazanovos susidomėjimas rimtais dalykais niekam nesukeldavo įtarimo. Niekas nepaklausdavo: kam gi mergišiui reikalingos politinės ir karinės žinios?
Įtarimo nesukėlė ir tai, kad, atsidūręs akylai saugomame Venecijos kalėjime, Džakomas Kazanova lengvai ištrūko į laisvę. Ne tik ištrūko į laisvę, bet po įsimintino pabėgimo sugebėjo suvilioti policijos viršininko žmoną. Neįtikėtina sėkmė: policijos viršininkas ieško garsiojo bėglio, o bėglys tuo metu myluojasi su jo žmona. Pabėgimas iš kalėjimo Kazanovos reputacijai nepakenkė. Jam vis tiek buvo plačiai atidarytos karalių, kunigaikščių, imperatorių rūmų durys.
Tad italo L.Goldonio versija labai paprasta. Kazanovai buvo pavesta rinkti svarbias žinias. Būtinąją informaciją jis gaudavo iš įtakingųjų kurtizanių. Italų rašytojo nuomone L.Goldonio įsitikinimu, Kazanova – pirmasis šnipas, kuris rinko slaptąsias žinias iš kurtizanių. Iki Kazanovos buvo žinoma, jog šnipinėjimu užsiima būtent grožiu apdovanotos Europos moterys. Bet tada dar niekas neįtarė, jog galimas ir kiek kitoks šnipinėjimo būdas: tikrasis šnipas – ne moterys, o jas suvedžiojęs mergišius Kazanova.
Beje, knygos autorius jokių konkrečių įrodymų neturi, kad Kazanova tikrai dirbo Venecijos respublikos žvalgybai. Tokias prielaidas autorius grindžia įvairiais keistais audringo Kazanovos gyvenimo sutapimais.
Kodėl Kazanova tapo suvedžiotoju, kuris, sugundęs moterį, būtinai pasipiršdavo, pažadėdavo amžinąją meilę iki grabo lentos, bet paskui būtinai pamesdavo? Kazanova pats pirmą kartą įsimylėjo vos dešimties metų. Mergaitei, su kuria atsidūrė lovoje, jis nedelsiant pasiūlė tekėti už jo. Tačiau pirmoji meilė tik pasijuokė iš Kazanovos jausmų. Po šios skausmingos pamokos Kazanova ėmė keršyti viso pasaulio moterims: priversdavo jį įsimylėti, o paskui – ciniškai pamesdavo. Tiesa, L.Goldonis nelaiko Kazanovos besočiu, cinišku jausmų kolekcionieriumi. L.Goldonio manymu, Kazanovos pobūdžio mergišiai yra žymiai nuoširdesni ir galantiškesni už Don Žuano pobūdžio meilužius, pasižyminčius grubiu kerštingumu. L.Goldonis net yra suskaičiavęs, kiek gi moterų Kazanova suvedžiojo per visą savo gyvenimą. Pateikiamas skaičius – du šimtai.
Nuotraukoje: garsusis 18-ojo amžiaus moterų suvedžiotojas Džakomas Kazanova, kuris, pasak italų rašytojo Lukos Goldonio, buvo dar ir profesionalus šnipas.
2011.09.03
