Kas yra judesys? Tai užduoties, organizmo ir aplinkos netiesinės sąveikos rezultatas. (A. Skurvydas: Judesių mokslas 132p.). Rene Dekartas (RENE DESCARTES), filosofas – judesių mokslo pradininkas, atradęs refleksą. Paprasčiau kalbant, judesiai valdomi dviem būdais: 1. ,,Inteligentiški“. Tai naujų ir iš anksto numatytų judesių kūrimas. 2. ,,Nevalingi“, arba automatiškai mąstant (Hastie, Dawes, 2001), grystas anksčiau išmoktų judėjimo schemų, šablonų, situacijų atlikimas.
Šiuolaikinė konkurencija vyrauja tarp dviejų judesių valdymo ir mokymo paradigmų (teorijos): statistinės (angl. computational approach) ir dinaminių sistemų (angl. dynamical system approach) Ko gero, tobuliausiame gyvame organizme, galvos smegenyse, vykstantys tarpusavyje susiję procesai: 1. sensoriniai (juntamieji), 2. ir motoriniai (judinamieji), kurie yra pagrindiniai judesių valdymo mechanizmai.
Centrinės nervų sistemos (CNS) dėka ritmiški judesiai valdomi tarsi vientisas judesys. Jų valdyme dalyvauja labai daug galvos ir nugaros smegenų dalių bei mechanizmų, kurie veikia kartu, bet ne vienas po kito.
Kas yra ,,Šluotos“ fenomenas? Įsivaizduokite ant delno pastatytą šluotą. Judant rankai identiškai (tokiu pat būdu) neįmanoma nunešti šluotos iki numatytos vietos. To negali ir negalės pakartoti nė vienas žmogus. Tačiau tas pats tikslas, pavyzdžiui, ritinio metimas (įriedėjimas), kamuolio spyrimas į vartus, irklavimas baidare ar kanoja nuo starto iki finišo pasiekiami skirtingomis judėjimo trajektorijomis, greičiu ir jėga. Įdomu žinoti: > Judesiai stabilūs, nes nuolat kinta jų atlikimo variacijos kurios yra begalinės. >
Normalūs judesiai pakinta dėl galvos smegenų, smegenėlių ar pamato mazgų pažeidimų. Tuomet judesių varijavimas arba smarkiai padidėja, arba labai sumažėja. > Koordinacija – tik priemonė judesiui atlikti. Vadinasi, pavargusiam ar nusilpusiam raumeniui į darbą tam pačiam judesiui atlikti įsijungia kiti, šalia esantys raumenys. Todėl judesio veiksmingumas mažai pakinta. > Perdėtas noras teisingai atlikti pratimą padaro daugiau žalos ir atskiram elementui ir visai sistemai. >
1 000 000 000 signalų per 1 sek. Maždaug tiek siunčiama signalų į nugaros smegenis įvairiais aferentiniais kanalais. Nugaros smegenyse signalai apibendrinami ir mažesnis jų kiekis nusiunčiamas į galvos smegenis. Todėl žmogus per 1 sek. sąmoningai geba pajusti 1-3 judesių pasikeitimų, ateinančių iš periferijos. > Galvos smegenų žievės plotas yra apie 2,5 kvadratinio metro. > Kuo talentingesnis žmogus, tuo talentas ilgiau skleidžiasi. > Norint tapti tam tikros klasės judesių žinovu, būtina intensyviai mokytis apie 10 metų. > Miegas – judesių išmokimo pagalbininkas, nes miegant užfiksuojama, ko mokėmės.
Kas yra pusiausvyra arba poza? Pusiausvyra – tai žmogaus gebėjimas išlaikyti stabilią statinę kūno padėtį arba reikiamą kūno padėtį atliekant įvairius judesius atskiromis kūno dalimis ir įvairiu greičiu judant visam kūnui. Pusiausvyrą valdo vestibulinis aparatas, nustatantis kūno judėjimo kryptį ir pagreitį, veikiant žemės traukos jėgai, regos sistema, reguliuojanti kūno padėtį aplinkoje, somatosensorinė sistema, informuojanti apie atskirų kūno dalių tarpusavio padėtį. Paprastai tariant, pusiausvyrą valdo 2 pagrindiniai mechanizmai: 1. Centrinis mechanizmas, 2. Periferinis mechanizmas – gryžtamasis ryšys, kylantis iš raumenų, sąnarių, sausgyslių, odos, vestibulinių ir akies receptorių. Raumenų jėga, elastingumas ir gebėjimas sutelkti dėmesį taipogi įtakoja geros pusiausvyros palaikymui.
Poza – tai pradinė kūno padėtis, arba kitaip tariant judesio šešėlis. Judesio atlikimo kokybė priklauso nuo pozos, t.y., nuo pradinės kūno padėties. Kuo taisyklingiau pasirinkta poza, tuo lengvesnis judesio atlikimas. Poza padeda sutaupyti judesio atlikimo laiką ir energiją, kuri reikalinga judesiui atlikti. Tai tolygu nuokalne, inerciškai judėti laisva pavara, kuomet degalai taupomi, bet greitis nekrenta, o tik didėja.
Galvos smegenys ,,kūrėjai ir griovėjai“. Norint atlikti naują judesį, būtina sugriauti seno judesio programą ir vėliau kurti naują. Atliekant kasdienės veiklos judesius vyksta nuolatinis motorinių programų griovimo ir kūrimo vyksmas. Nustatyta, kad kas 2-3 sekundės galvos smegenys sugriauna seną ir sukuria naują motorinę programą. Motorinė programa, kuri siunčiama iš galvos smegenų į nugaros smegenis ir vėliau į raumenis, ne tik valdo judesio atlikimą, bet ir reguliuoja judesio pajautimą.
Vienas iš pagrindinių judesių valdymo mechanizmų – tai galvos smegenų gebėjimas prognozuoti (angl. feedforward control)… Galvos smegenys lengviau prognozuoja judesį, kai žmogus stovi ant žemės… Per tūkstantmečius galvos smegenys labai daug sužinojo apie sėkmingus ir nesėkmingus judesius, apie geriausius ir blogiausius judesių būdus. Žmonėms geriau judesius padeda išmokti ekologinių partnerių (aplinka pvz: kamuoliai, šaukštai, medžiai, žemės danga, sunkio jėga) įvairovė ir patrauklumas. Tinkamas ekologinio partnerio parinkimas yra veiksminga sąlyga judesiui atlikti.
Judesių susireguliavimas ir valdymas. Žmogaus motorinė sistema sugeba kažkaip subtiliai ir itin stebuklingai išspręsti judėjimo problemą. Gebėjimas atlikti judesius netgi perdėm ekstremaliomis, sudėtingomis sąlygomis tiek paparastus tiek ir sudėtingus judesius, kurių anksčiau niekados nebuvo darę. Galvos smegenys, kaip ir judesių atlikimas, turi išskirtinius dinaminius gebėjimus tiksliai reaguoti į nuolatinius nepertraukiamus motorinės sistemos bei aplinkos pokyčius. Todėl tokios sąvokos naudojimas kaip idealus, t.y. esą ateityje nebegalima padaryti geriau to paties judesio, moksliškai yra nepagrystas.
Idealaus judesio tiesiog neįmanoma atlikti, o jeigu to dirbtinai ir primygtinai bus siekiama, tiesiog žlugs pats valdymo aparatas ir visa natūraliai kintančių judesių sistema. Būtina žinoti: judesių kūrybos mechanizmas – netikėtumas, naujumas, sudėtingumas. Greitai išmoktas judesys paprastomis sąlygomis negarantuoja galimybės pritaikyti to paties judesio netikėtomis ir ekstremaliomis, sudėtingomis sąlygomis.
Nuotraukoje: teksto autorius Andrius Kaveckas, Biomedicinos mokslų magistras, visuomenės sveikatos ugdytojas.
2011.11.23
