Neseniai per Lietuvą nuvilnijęs skandalas dėl „Snoro“ banko galimo likvidavimo, o prieš kelias dienas ir paskelbta bankroto bylos pradžia pastūmėjo daugybę žmonių tapti kitų bankų klientais. Bankai, viliodami buvusius „Snoro“ klientus, net ilgina savo darbo laiką, todėl nėra nieko stebinančio, jog stipriai auga ir augs kitų bankų klientų skaičius. Vis dėl to šiais laikais bankai yra pagrindinės žmonių pinigų saugyklos. Bet šį kartą – ne apie tai.
Bankrutuojančiame „Snoro” banke sąskaitas turėjo ne tik verslininkai, dirbantys pensininkai, bet ir paskolas mokslui paėmę studentai. Kaip klostysis jų likimas? Ar jie, perėję į kitus bankus, galės tęsti paskolų gavimą, kuris buvo nutrauktas ne jų noru?
Ypač turiu omeny valstybės remiamas paskolas gavusius studentus, kai bankai tik administruodavo paskolų teikimą. Ar šie studentai toliau galės gauti valstybės remiamas paskolas ne per bankrutuojantį „Snorą“, bet iš kitų finansinių šaltinių?
Tai nėra vien teoriniai pasvarstymai. Pats esu šiemet į universitetą įstojęs jaunas žmogus. Šioje pradinėje studijų stadijoje valstybės remiama 4000 litų paskola (gyvenimo išlaidoms) man yra labai svarbi. Ši paskola man, kaip kol kas neturinčiam nuolatinės apmokamos veiklos, – esminis dalykas. Tad išlieka klausimas, kaip išspręstas ne tik mano, bet ir likimas kitų studentų, gavusių (valstybės remiamas) paskolas iš “Snoro”.
Nuotraukoje: komentaro autorius Gediminas Zelvaras.
2011.11.30
