Marijampolėje, Rygiškių Jono gimnazijoje, įvyko konferencija “Šeima – valstybės pagrindas”. Dalyviams buvo išdalintas tezių rinkinys “Apginti šeimą”, kurį sudarė Toma Bružaitė.
Įžangos žodį tarė Marijampolės savivaldybės narys, TS-LKD frakcijos seniūnas Valdas Pileckas. Konferencijoje dalyvavo :LR Seimo narys dr. Arvydas Vidžiūnas, pranešėjai: LR Seimo grupės “Už tradicinę šeimą” pirmininko pavaduotojas dr. Rimantas Dagys, LR Seimo narys dr. Mantas Adomėnas, Vilkaviškio vyskupijos Šeimos centro vadovė Lina Braukylienė.
Konferencijoje akcentuota, kad Europa pernelyg sureikšminusi liberaliąsias vertybes ir vadinamąsias žmogaus teises. Europos Sąjunga pareiškė, kad nuo seno įsigalėjusios lietuviškos moterų pavardžių priesagos pažeidžia žmogaus teise… Todėl ir požiūris į šeimą tapo kaip į kontraktą. Bet koks žmonių būrelis, gyvenantis po vienu stogu, jau gali būti šeima. Šitas požiūris, skatinantis asocialumą, ateina iš bolševikų, kurie kažkada vystė mintį apie žmonų bendrumą. Iki 1924 metų Sovietų Rusijoje tai buvo įgyvendinama. Santuoka buvo panaikinta. Šią tendenciją nutraukė Stalinas, nes Maskvoje ir Peterburge labai išplito sifilis.
Šeimų “išklibimo” rezultatus puikiai parodo statistika. Vaikai, išaugę tik su vienu iš tėvų, dvylika kartų dažniau pakliūna į kalėjimus, nei vaikai, augę normaliose šeimose. Tokie vaikai, be to, labiau atsilieka moksle, greičiau praranda darbą nei vaikai, kuriuos globojo abu tėvai. Ypač svarbus tėvo buvimas šeimoje. Lietuvoje du trečdalius nusikaltusių žmonių iki 30 metų sudaro vaikai, užaugę be tėvo.
Šeimų nykimas Europai kelia didžiulę grėsmę. Kad tauta nuolat atsinaujintų, kiekviena moteris turi pagimdyti vidutiniškai du vaikus. Šiuo metu prie šio skaičiaus artėja tik Prancūzija (galbūt gausių imigrantų dėka?). Kitos šalys gerokai atsilieka, todėl Europai per ateinančius penkiolika metų reikės 60 milijonų imigrantų (iš Azijos, Afrikos).
Europoje daugybė vienišų žmonių, nebelieka solidarumo, atsakomybės vienas kitam. Tačiau kai kuriose pietų šalyse dar išlikę šeimyminės tradicijos. Pavyzdžiui, Kipro saloje negirdėta, kad vaikus ar senelius reikėtų patalpinti prieglaudose. Šeimos ir giminaičiai jų išlaikymą laiko garbės reikalu.
Vyskupijos šeimos centro vadovė L.Braukylienė ruošia poras santuokai. Per paskutiniuosius dvejus metus besiruošiančių sumažėjo nuo 700 iki 500. Kodėl žmonės ilgai gyvena nesusituokę? Kai kurie teisinasi taupantys lėšas vestuvėms, bet iš tikrųjų nenori prisiimti ilgalaikių tarpusavio įsipareigojimų.
Seimo grupėje “Už tradicinę šeimą” šiuo metu jau 110 narių. Ir, atrodo, nėra kliūčių priimti atitinkamą Konstitucijos pataisą. Kol kas svarstomi penki pataisos variantai.
Broniaus Kviklio leidinyje “Mūsų Lietuva” I tomo skyrelyje apie Onuškį (Trakų apskr.) rašoma: “Bažnyčios archyve yra senos metrikų knygos. Iš jų matyti, kad prieš du tris šimtus metų, baudžiavos laikais, kas ketvirtas kūdikis būdavo nesantuokinis. Tai rodo ne tiek anų laikų moterų bei merginų menką moralumą, kiek palaidą ir prievartinį dvarponių elgesį su moterimis”.
XVI amžiaus jėzuitas pamokslininkas kun. P.Skarga savo “Seimo pamoksluose” apibrėžė laisvės rūšis. Jis išskyrė vadinamąją šėtonišką, arba pragaro laisvę, kai žmonės ar žmonių grupės nebaudžiami šeimininkauja šalyje. Lietuvoje šiuo metu akivaizdžiai per daug tokios laisvės, kuria naudojasi staiga praturtėję, turintys ryšių valdininkijos sluoksniuose, asmenys. Europa nepadeda mums tų žmonių sutramdyti. Todėl sakau tiesiai: dar neturime teisinės valstybės. Todėl ir šeimos išklibusios, o jose išaugę vaikai palieka Lietuvą, išvyksta ieškoti geresnių galimybių kitose šalyse…
Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Laikraštis “XXI amžius”
2011.12.28
