Šis vaikščiojimo būdas kilęs iš Suomijos. Nuo 1970-ųjų jis taikomas slidininkų vasaros treniruotėse. 1997 metais buvo pradėtos gaminti specialios lazdos, ir šis ėjimo metodas peraugo į fizinės būklės gerinimą.
Jis greitai tapo žinomas už Suomijos ribų ir pradėjo sparčiai plisti visoje Europoje bei JAV kaip „Nordic walking”.
Vokietijoje yra specializuotos vietovės, kur apmokomi instruktoriai kaip galintys mokyti kitus.
Toks sertifikavimo tipas yra ir Lietuvoje. Jį turi keliolika žmonių, treneriai norinčiuosius parengia arba individualiai veiklai, arba po specialiosios programos ir mokymų galima patiems tapti mokymo instruktoriais. Kalbant apie sportinį ėjimą vis labiau ryškėja techninės galimybės pagal kiekvieno poreikius. Tai tas pats kaip žaisti krepšinį savo malonumui arba imtis to profesionaliai ir nuolat tobulėti. Šis ėjimo būdas primityvus, bet efektyvus.
Parengiamieji pratimai prieš pradedant ėjimą pateikti žemiau. Tokio tipo pratimų kompleksas aprašytas ir sėdimus darbus dirbantiems, tik be lazdų. Tokie pratimai mobilizuos minkštųjų audinių pasirengimą treniruotei ir apsaugos nuo traumų. Kiekvieną iš jų atlikite iki 20 kartų, tik nepersitempkite. Judesiai turi būti komfortabilūs, patogūs. Pasirengimo trukmė – apie 10 minučių.
Šiaurietiškas ėjimas yra puiki alternatyva bėgimui. Pagal tyrimų rezultatus, einant su lazdomis dirba apie 90 proc. visų kūno raumenų. Jiems suteikiama puiki galimybė „atsistatyti“ po kėdėje praleistos darbo dienos. Šiaurietiškas ėjimas yra efektyvi priemonė ir sprendžiant viršsvorio problemą, jis neperkrauna širdies ir sąnarių. Remiantis Cooper instituto (Dallas, JAV) atliktais tyrimais, šiaurietiško ėjimo metu sudeginama 47 proc. daugiau kalorijų, nei einant tokiu pačiu greičiu be lazdų.
Poveikis organizmui:
mažina riebalinio audinio atsargas;
mažina susikaupusių toksinų poveikį,
mažina trigliceridų kiekį;
mažina „blogojo“ cholesterino kiekį;
didina „gerojo“ cholesterino kiekį;
lieknina,
padidina plaučių tūrį iki 30 proc.;
stiprina kvėpavime dalyvaujančius raumenis;
gerina plaučių savybę pasisavinti deguonį;
gerina raudonųjų kraujo kūnelių savybę transportuoti deguonį;
daro kvėpavimą fizinio krūvio metu ekonomiškesniu (optimatizuoja);
gerina maksimalų deguonies įsisavinimą,
stiprina širdies raumenį;
didina širdies apimtį („sportininko širdis“),
gerina širdies pumpavimo galimybes;
mažina kraujospūdį;
mažina pulsą (optimatizuoja širdies darbą);
sumažina širdies infarkto tikimybę;
gerina kraujo tekėjimo savybes;
sumažina krešulių susidarymo galimybę,
didina mitochondrijų kiekį, dydį bei jų plokštumą;
didina viso kūno raumenis;
stiprina pilvo ir nugaros raumenis;
padeda išsaugoti taisyklingą laikyseną;
geriau aprūpina raumenis krauju;
sausgysles ir raiščius daro elastingesniais;
stiprina kaulų struktūrą;
sumažina osteoporozės tikimybę;
gerina sąnarių „tepimą“;
„problemiškų raumenų“ – kaklo, nugaros, pečių, krūtinės, sėdmenų ir klubų treniravimas.
Treniruotės pabaigoje pratimų kompleksas, atstatantis pirminę fizinę būseną, – būtinas. Jis padeda atpalaiduoti kūno raumenis, todėl kūnas greičiau ir efektyviau grįžta į normalią būseną. Raumenų tempimo jėgą ir sukimo kampus pasirinkite pagal savo galimybes (tas pats galioja ir mankštos metu prieš pradedant eiti). Tiesiog darykite tiek, kad jaustumėtės natūraliai. Pratimai atliekami iki 20 sekundžių. Pratimų atsistatymo trukmė apie – 10 minučių.
Pasirenkant lazdas rekomenduojame pasidomėti, kas yra lazdų gamintojas ir tiekėjas: ar jis yra žinomas, patyręs, patikimas. Ar atėjus pas lazdų pardavėją po metų ar dviejų tikrai galėsite įsigyti naujus guminius antgalius, kai jie susidėvės arba vieną pamesite?
Iš pirmo žvilgsnio lazdų konstrukcija atrodo paprasta, ir visos lazdos yra panašios. Tačiau lazdų gamyboje panaudotos medžiagos, dirželio forma ir jo reguliavimo galimybės, rankenos patogumas, antgalių kokybė gali iš esmės nulemti, ar ėjimas su lazdomis tikrai taps Jūsų nuolaitine sveikatos stiprinimo priemone ir maloniu lasvalaikio leidimo būdu.
INVENTORIUS
Praktika rodo, kad LAZDŲ PASIRINKIMO formulė būtų tokia: ilgis = ūgis x 0,66 (kartais net 0.64) – t.y. trumpėjimo tendencija. Tačiau aklai laikytis formulių neverta, nes svarbų vaidmenį šiuo atveju vaidina viršutinės ir apatinės kūno dalies santykis, rankų ilgis, pečių juostos judėjimo amplitudė, krūtinės ląstos paslankumas.
Yra ir kitas lazdų parinkimo metodas. Stovime tiesiai (avėdami batus, su kuriais vaikščiosime), kojos pečių plotyje, lazdą imame į rankas taip, kaip ėjimo metu. Lazdą pastatome vertikaliai, lygiagrečiai kūno. Taip stovint, alkūnių sudaromas kampas turi būti didesnis nei 90 laipsnių (alkūnės sudarytas 90 laipsnių kampas parodo maksimalų lazdos ilgį). Pradedantiesiems GERIAU, kad sulenkus alkūnę 90 laipsnių kampu, lazdos galas 3-4 centimetrus nesiektų žemės.
Lazdos pasirenkamos ir pagal ėjimo techniką, treniruočių vietą, ėjimui naudojamą avalynę ir kitus kriterijus. Jei dažniau eisite neasfaltuotais takeliais – reikės lazdų smailiais galais, jei asfaltu arba šaligatviais – teks ant lazdų smaigalių užmauti guminius „batelius“ – tada lazdos „pailgėja” 2-3 centimetrais.
Inventorių pirkite specializuotose parduotuvėse ir tik iš tų, kurie turi sertifikatus. Tada gausite ir detalius, profesionalius patarimus. Tai tas pats, kaip ir bet kuri sritis gyvenime. Yra diletantų ir yra tikrųjų specialistų, gebančių ir galinčių padėti…
KIEK LAIKO VAIKŠČIOTI?
Visada verta prisiminti, kad pradžioje pakanka iki 30 minučių veiklos bent du kartus per savaitę. Geriau kartais netgi mažiau, nei ši norma. Tiesiog visada žmogus pats jaučia intuityviai savo galimybes, todėl įsiklausykite į “dūšią”.
Vadinasi, jei sudėsite pramankštos, atsistatymo ir bent minimalų ėjimo laiką, pavyzdžiui,15 minučių, tai vis tiek bendras judėjimo laikas jau bus apie pusę valandos. Tai jau puiki pradžia.
APIBENDRINIMAS
Atsisakykite stereotipinių standartų ir rekomendacijų. Juk kai gera nuotaika, tai ir sportiškai vaikščioti dažniau nei 2 kartus per savaitę ir ilgiau nei 30 minučių paprasta. Sakykim, 4 x 40-45 min. Blogai jaučiatės – atsisakykit išankstinio suplanuoto ėjimo visai. Verčiau paskambinkite draugams ir tiesiog susitikite paplepėti, kad ir gurkšnojant arbatą. Patikėkit, tai daug geriau sveikatai, nei žūtbūtinis pagal išankstinį planą. Tai – aktualu tiek besigydantiems po ligų ar traumų, tiek profilaktiškai tausojant sveikatą.
PABAIGAI
Aegroto dum anima est, spes est (Kol ligonis gyvas, yra vilties kad pasveiks).
Būkite “šiaurietiški”.
Straipsnio autorius Andrius Kaveckas yra Biomedicinos mokslų magistras, visuomenės sveikatos ugdytojas.
2012.02.04
