URK pirmininkė tvirtina, kad planas jau pristatytas

Prezidentūrai raginant Užsienio reikalų ministeriją (URM) užsienio politikos klausimais dirbančius parlamentarus supažindinti su planu, kuriame pateikta įtampos su Kinija deeskalacijos strategija, Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininkė Laima Liucija Andrikienė tikina, kad tai jau buvo padaryta prieš kelias savaites, tačiau tuomet susitikime galėjo dalyvauti ne visi komiteto nariai.

 

„Tuomet ministras dalyvavo. Kai pabaigėme posėdžio darbotvarkę, kolegos jo paklausė, kad pasakytų, kokia yra santykių su Kinija situacija. Ministras pateikė informaciją“, – Eltai kalbėjo L. Andrikienė.

 

Konservatorė mano, kad nepakankamas kai kurių užsienio politikos klausimais dirbančių parlamentarų informuotumas yra pagrindinė priežastis, dėl ko apskritai kyla nesusikalbėjimas santykių su Pekinu klausimu. Dėl to parlamentarė apgailestavo, kad prieš kelias savaites vykusiame posėdyje su informacija susipažinti progos neturėjo opozicinės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) parlamentaras Giedrius Surplys.

 

„Gaila, kad tame posėdyje nedalyvavo Giedrius Surplys. Todėl su tam tikra tolerancija žiūriu į jo pareiškimus, nes jis nedalyvavo tame posėdyje“, – sakė ji.

 

Vis dėlto komiteto pirmininkė tvirtina, kad užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio pateikta informacija tenkino tiek valdančiųjų, tiek opozicijos atstovus. Tačiau, kadangi ne visi URK nariai tuomet galėjo dalyvauti, o situacija, pažymi L. Andrikienė, taip pat gali būti pasikeitusi, todėl kovo pradžioje yra planuojamas dar vienas komiteto narių susitikimas su ministru.

 

„Ministras yra pakvietęs Užsienio reikalų komiteto narius į ministeriją ilgesniam pokalbiui apie užsienio politikos aktualijas. Buvome suderinę laiką, jis turėjo įvykti šį pirmadienį, bet vėl Giedrius Surplys negalėjo dalyvauti, Arminas Lydeka negalėjo dalyvauti ir nukėlėme tą posėdį į ateitį“, – aiškino L. Andrikienė.

 

 

Tai, kad deeskalacijos plano pristatymą galėjo praleisti, Eltai patvirtino ir pats G. Surplys. Visgi, prieš keletą savaičių su Kinijos atstovybės Lietuvoje atstovais susitikusio „valstiečio“ žiniomis, tokio pristatymo ministerija nebuvo surengusi.

 

„Galėjo būti taip, kad aš nebuvau kažkuriame posėdyje, bet, kiek žinau, tokio kaip ir pristatymo nebuvo“, – Eltai teigė jis.

 

URK nario žiniomis, ministro prezidentui pristatytame plane yra pateikti jau daromi žingsniai, kurie, paties „valstiečio“ vertinimu, greitų rezultatų švelninant įtampą su Kinija tikriausiai neatneš.

 

„Ką aš girdėjau kol kas iš tokių gandų, kad tame plane yra tai, ką mes jau ne kartą buvome girdėję iš ministro, kad reikia prašyti Europos Sąjungos partnerių pagalbos, Amerikos pagalbos. Vėlgi jau kreipėmės į Pasaulio prekybos organizaciją per Europos Komisiją. Norėtųsi kažką daugiau pamatyti, kas iš tiesų galėtų deeskaluoti situaciją greitai“, – tvirtino G. Surplys.

 

 

ELTA primena, kad prezidento vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė ketvirtadienį tvirtino, jog užsienio reikalų ministro šalies vadovui pateiktas įtampos su Kinija deeskalavimo planas turėtų būti pristatytas ir užsienio politikos srityje dirbantiems parlamentarams.

 

„Planas, nors jis yra slaptas, jis nėra toks slaptas, kad su juo nebūtų galima supažindinti, pavyzdžiui, Seimo narių, kurie dirba su užsienio politika“, – tuomet „Žinių radijui“ sakė A. Skaisgirytė.

 

Įtampa tarp Vilniaus ir Pekino kilo dar gegužę, Lietuvai pasitraukus iš Kiniją ir Vidurio bei Rytų Europos valstybes vienijančio „17+1“ formato.

 

Vilniaus ir Pekino santykiai dar labiau paaštrėjo, kai Lietuva lapkritį leido Vilniuje atidaryti Taivaniečių atstovybę. Kinija teigia, kad sprendimas pavadinti atstovybę „taivaniečių“ vardu rodo Taivano mėginimus veikti kaip nepriklausomai valstybei, o tai, komunistinės valstybės atstovų įsitikinimu, prieštarauja „Vienos Kinijos“ politikai.

 

Dėl jai neįtinkančio atstovybės pavadinimo Kinija ėmė Lietuvai taikyti politinio ir ekonominio spaudimo priemones, dėl kurių Lietuvos verslas skaičiuoja apie 300 mln. eurų vertės nuostolius.

 

ES, reaguodama į Pekino spaudimą, vasario pradžioje kreipėsi į Pasaulio prekybos organizaciją dėl, Bendrijos teigimu, diskriminacinės Kinijos prekybos praktikos Lietuvos atžvilgiu.