Apie pristabdytus Antakalnio kapinių memorialo nukėlimo darbus

Kultūros ministras Simonas Kairys ragina suvaldyti emocijas dėl pristabdytų Antakalnio kapinėse esančio memorialo nukėlimo darbų po to, kai buvo kreiptasi į Jungtinių Tautų (JT) Žmogaus teisių komitetą (ŽTK). Ministras pabrėžia, jei laikinąsias apsaugos priemones Antakalnio kapinių memorialams pritaikiusi tarptautinė organizacija nesupranta, kam skirti Rusijos paminklai, Lietuva turi kantrybės teisiniu keliu tai argumentuotai paaiškinti.

 

Vilniaus miesto savivaldybei pranešus, kad paminklas turėtų būti nukeltas spalio mėnesį, buvo kreiptasi į JT ŽTK. Kreipęsi pareiškėjai, įvardijami kaip etniniai rusai, Kazimieras Juraitis, Dmitrijus Glazkovas, Tatyana Brandt ir Anastasiya Brandt, skundžiasi, kad Vilniaus miesto savivaldybės sprendimas demontuoti stelas Antakalnio kapinėse pažeidžia jų tautinių mažumų teises ir teisę privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą. Po kreipimosi paminklui buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemones. Ministras teigia, kad tokios situacijos buvo galima tikėtis.

 

„Aš kažko panašaus laukiau ir man tai nėra jokia nuostaba, nes tokia šalis kaip Rusija tikrai turi sugalvoti kažkokią intrigą. Pažiūrėkime ir pavardes žmonių, kurie čia sugalvojo teikti tokį skundą. (…) Tai turime suvaldyti emocijas, labai aiškiai sudėlioti procesus, atskirti, kas yra kas“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ teigė S. Kairys.

 

„Tikrai aš maniau, kad žymiai anksčiau turėsime tokią situaciją, kokią turime dabar su Antakalnio memorialu. Bet visgi reikia labai aiškiai suprasti dalykus ir juos kantriai kartoti – Lietuva nepažeidžia jokios Ženevos konvencijos. Ženevos konvencijoje yra labai aiškiai parašyta, kaip yra gerbiami karių kapai ar laidojimo vietos ir visa tai yra užtikrinama“, – pridūrė ministras .

 

Teisingumo ministerija taip pat kreipėsi į JT ŽTK ir Lietuvos pozicijoje pažymėjo, kad laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos remiantis klaidinančia informacija. Todėl, S. Kairio teigimu, jei pasaulinės organizacijos nesupranta, kam yra skirti sovietiniai paminklai, Lietuva yra pasiryžusi savo poziciją išdėstyti teisiniu keliu.

 

„Rusija ir dabar tebenaudoja tą pačią retoriką kaip ir Stalino laikais, kad tai yra paminklai pagerbti išvaduotojus, išlaisvintojus, Didžiojo karo didvyrius, tai nežinau. Lietuva puikiai supranta, kas tai per kalbėjimas ir kam tie simboliai reikalingi, o jei nesupranta pasaulinės organizacijos, mes turime kantrybės ir teisiniu keliu visą tai argumentuotai paaiškinti“, – teigė S. Kairys.

 

ELTA primena, kad pirkimas dėl stelų Antakalnio kapinėse nukėlimo ir išvežimo bei atminimo demontavimo ir sumontavimo rugsėjo pabaigoje baigėsi – jo laimėtojas UAB „Vilniaus BDT“ pasirašė sutartį. Nukelti 6 Antrojo pasaulinio karo sovietų karius vaizduojančias stelas sostinės Taryba vienbalsiai nusprendė dar birželio pradžioje. Kiek anksčiau jos buvo išbrauktos iš nekilnojamųjų kultūros vertybių registro.

 

Vis tik, Vilniaus miesto savivaldybei pranešus, kad paminklas turėtų būti nukeltas spalio mėnesį, buvo kreiptasi į Jungtinių Tautų (JT) Žmogaus teisių komitetą (ŽTK). Kreipęsi pareiškėjai, įvardijami kaip etniniai rusai, Kazimieras Juraitis, Dmitrijus Glazkovas, Tatyana Brandt ir Anastasiya Brandt, skundžiasi, kad Vilniaus miesto savivaldybės sprendimas demontuoti stelas Antakalnio kapinėse pažeidžia jų tautinių mažumų teises ir teisę privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą. Juos atstovauja – Stanislovas Tomas, kuriam 2016 m. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra uždraudęs atstovauti pareiškėjams minėtame teisme.

 

Reaguodama į sprendimą pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones, antradienį Teisingumo ministerija pateikė Lietuvos poziciją. Teisingumo ministrės Ewelina Dobrowolskos teigimu, Lietuvos pozicijoje yra pažymima, kad laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos remiantis klaidinančia informacija.