Seniausias receptas, išlikęs iki mūsų laikų ir saugomas viename Anglijos muziejuje, priklauso trečiam tūkstantmečiui prieš mūsų erą.
Šie vaistai buvo skirti ne mirtinai ligai gydyti, o tam, kad pagerintų faraono Čatos motinos Chati plaukų augimą. Į prirašytų vaistų sudėtį įėjo finikai, šuns kojos ir asilo kanopos. Papirusas, suteikęs šias žinias, nieko nesako apie tai, padėjo ar ne ši priemonė Egipto faraono motinai.
Senovės egiptiečiai ne tik meistriškai balzamavo numirėlius, bet mokėjo neblogai ir gydyti. Bent jau naminių vaistų turėjo nemažą pasirinkimą, tarp jų – efektyvų antibakterinį kremą ir kontraceptinę priemonę, labai panašią į šiandieninius spermicidus.
Bostono universiteto medicinos mokyklos farmakologijos profesorius dr. Vortas Estesas, išstudijavęs apie 1350 iššifruotų iš senų papirusų receptų ir medicininių patarimų. Nors sunkiausia buvo suprasti, kuris iš tekstų yra receptas, o kuris poezija, tačiau jis teigia, kad trečdalis jų naudotų vaistų ingredientų tikrai turėjo farmakologinių savybių. Pavyzdžiui, prieš infekciją, egiptiečiai pasitelkdavo amibakterinį vario karbonato, randamo žaliajame malachite, tepalą. Medų, regis, naudojo ir dėl baktericidinio bei antiseptinio poveikio.
Senieji egiptiečiai, kurie buvo įsisavinę gydytojo praktiką, sugebėjo neblogai diagnostuoti. Egzistavo “profesinė gydytojų kalba” ir gydytojai mokėjo gerai surašyti receptus.
Pavyzdžiui, buvo rastas 183 receptų skrandžio susirgimams gydyti tekstas. Be gėrimų, čia figūruoja ir tabletės, kompresai, prakaitavimą sukeliančios priemonės bei kt. Minimi net 95 įvairūs receptai akių ligoms gydyti. Kituose papirusuose aprašytos priemonės moterų ligoms gydyti, žaizdoms tvarstyti. Tekstuose daug paaiškinimų, nurodančių, kaip reikia naudoti vaistus ir kitas gydomąsias priemones.
Įvairenybės
Žymiausias savo laikais anglų gydytojas Džilbertas, miręs 1250 m., išrasdavo, pavyzdžiui, šitokį tepalą nuo podagros: “Paimkite labai riebų šuniuką ir nulupkite jam odą. Po to paimkite lygiomis dalimis laukinio agurko syvų, rūtų, gebenės uogų, kadugio uogų, karpažolių, vanago, žąsies, lapės ir meškos taukų ir iškimškite jais šuniuką. Po to jį išvirkite. Prie išplaukusių į paviršių taukų pridėkite vašką ir naudokite kaip tepalą”.
XXX
Kitas šio gydytojo receptas: “paimkite varlę, kai nėra nei saulės, nei mėnulio, nupjaukite jai užpakalines letenėles ir įvyniokite į briedžio odą. Pridėkite varlės dešiniąją letenėlę prie sergančiojo podagra dešinės kojos, o kairiąją letenėlę – prie kairės kojos, ir ligonis neabejotinai išgis”.
XXX
Saliamono salų sostinėje Honlaroje pakeltos kainos už medicinos paslaugas. Iki šiol už vizitą gydytojui reikėjo mokėti … bulvę. Šis mokestis pasilieka galioti ir toliau, tačiau tik šiokiadieniais ir darbo valandomis. Vėliau ir šeštadieniais bei sekmadieniais reikia mokėti nuo 5 iki 10 bulvių.
XXX
Niujorko gyventoja Valerija Koven savo testamente nepamiršo ir asmeninio gydytojo: jam paliko didoką, kruopščiai užantspauduotą paketą. Išvyniojęs paketą, gydytojas išvydo visus savo receptus, kuriuos jai buvo išrašęs per 50 metų. Nė vienu receptu pacientė nebuvo pasinaudojusi. Misis Koven mirė eidama 86-tus metus.
XXX
Žinomas savo patirtimi ir erudicija anglų gydytojas Tomas Klifordas Olbatas 1913 m. rašė: “Kai aš pradėjau praktikuoti, konsultacijų dienai buvo įprasta paruošti rašomąjį stalą, plunksnas ir rašalines. Visi tie pasiruošimai buvo reikalingi receptams išrašyti. Kiekvienam simptomui būdavo skiriamas atskiras vaistas ir dar keletas jų pridedama bendram organizmo stiprinimui. Receptą iškilmingai patvirtindavo ir pasirašydavo keli gydytojai – ne mažiau kaip du. Kuo ilgesnis būdavo receptas, tuo daugiau jis keldavo pasitikėjimo ir buvo vertinamas kaip pasveikimo garantas“.
XXX
Gydytojai žino, kad nemaža ligonių, ypač neurestenikų, vienintelį savo išsigelbėjimą mato receptuose ir “lotyniškos virtuvės” gaminiuose. Ir dažnai tokiems ligoniams medikamentai ne tik nereikalingi, bet net ir žalingi.
Tokiems ligoniams vienas žymus gydytojas yra prirašęs tokį receptą:
Aquae fontis 100,0
Illae repetitate 40,0
Eadem destilliata 12,0
Hydrogenil protoxidati 0,32
Nil aliud 1,25
Tris kartus per dieną po 1-2 lašus.
Receptas įspūdingas tuo, kad ligoniai buvo patenkinti ir juo, ir gydytoju. Išvertus, štai ką reiškia:
Šulinio vandens 100,0
To paties pakartoti 40,0
Tokio pat, distiliuoto 12,0
Vandenilio oksido /vadinasi vėl vandens/ 0,32
Nieko daugiau 1,25
Pagal šį receptą pagaminti vaistai turėjo didelį pasisekimą.
2012.05.10
