Akivaizdu, kad energetika, energijos šaltiniai, jos ištekliai – visada yra geopolitinių įvykių centre. Ir Europoje, ir plačiajame pasaulyje.
“Šaltieji” ir “karštieji” karai vyksta visų pirma siekiant užtikrinti pastovų, kuo pigesnį energijos šaltinį. Šalys, iš kurių “teka” tie “šaltiniai”, yra užkariaujamos, dėl jų pešamasi, antra vertus – jos neretai šokdina energijos žaliavų vartotojus aukštomis kainomis (pavyzdžiui, Rusija – Lietuvą). Tokios šalys, visų pirma, jų turtuoliai, žarsto lengvai uždirbtus pinigus, ginkluojasi, ginkluoja teroristus, parazituoja energijos šaltinių neturinčių valstybių sąskaita.
Nereikia aiškinti, kas yra “Gazpromas” ir kaip jis skriaudžia kiekvieną Lietuvos gyventoją, ypač neturtingą. Sunkiai sekasi išvengti priklausomybės nuo šio monopolisto. Bandydami nuo tos priklausomybės pabėgti – ketinimas statyti atominę elektrinę Lietuvoje, įsigyti suskystintas dujas gabenantį laivą, deginti medieną, šiaudus, viską, kas dega, “pasikinkyti” saulę, vėją, atliekas, kurių kalnai didėja ne dienomis, o valandomis.
Visa tai mes puikiai žinome, nes nuolat skaitome ir girdime žiniasklaidoje. Televizijų diskusijose – statyti ar nestatyti atominę elektrinę Lietuvoje – kartais išgirsti sąvoką “skalūninės dujos”. Kas tai? Kokia jų ateitis? Koks jų “svoris”? Platesnių komentarų apie šį kurą neteko girdėti.
Pabandžiau pats sau atsakyti į su skalūninėmis dujomis susijusius klausimus, pavarčiau kai kuriuos popierinius ir internetinius leidinius. Ir šį tą išsiaiškinau. Kad skalūninės dujos pasauliniame šaltajame energetiniame kare – nauja jėga, kurią jau tenka pripažinti net galingajam “Gazpromui”.
Apie skalūnines dujas šių metų balandžio 11 d. susirūpinęs prabilo dabar jau vėl Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas: “Kyla nauja technologinių permainų banga. Pavyzdžiui, JAV pastaraisiais metais aktyviai tobulinamos skalūninių dujų gamybos technologijos. Tai gali rimtai pakeisti angliavandenilių prekybos struktūrą. Šalies energetinės kompanijos, be abejo, jau dabar privalo reaguoti į šį iššūkį”.
“Gazpromo” saulutė jau leidžias?
V.Putinas paminėjo Ameriką neatsitiktinai. Ši šalis 2009 m. gamtinių dujų “pagamino” daugiausia pasaulyje, aplenkė Rusiją. Jau po metų dujų kainos Amerikoje sumažėjo 40 procentų. Šios šalies politologai prabilo apie “artimiausiu metu įvyksiančius geopolitinius pasikeitimus pasaulinėje energetinių išteklių prekyboje. Prasideda skalūninių dujų revoliucija”.
Skalūninių dujų yra daug kur visame pasaulyje. Pavyzdžiui, Amerikos energetinės informacijos administracijos duomenimis, šių dujų šalyje yra 13,6 trilijonų kubinių metrų. Jų gamyba nuolat didės ir 2035 m. sudarys 49 proc. visos dujų gamybos (2010 m. – 23 proc.). Jau 2016-aisiais Amerika ketina šias dujas eksportuoti.
Daug skalūninių dujų yra Bulgarijoje (25 milijardai kubinių metrų), Lenkijoje. Mūsų kaimynai šiuo pagrindu tikisi ekonominio suklestėjimo, o kitoms Europos šalims žada išsilaisvinimą nuo “Gazpromo” – “monopolisto ir politinio manipuliatoriaus”.
Praėjusį rudenį Lenkijoje pradėti bandomieji gręžimai. Manoma, kad šių dujų šaliai užteks 300-čiai metų. Jos kainuos du kartus pigiau nei tos, kurias Lenkija perka Rusijoje po 500 dolerių už 1000 kubinių metrų.
Mums labai svarbu, kad skalūninių dujų yra ir Lietuvoje, ne mažiau kaip 120 milijardų kubinių metrų. Lenkijos valstybinė naftos gavybos kompanija “Lotos” pradėjo žvalgybinius gręžimus.
Vyksta aršus energetinis šaltasis karas tarp JAV ir Rusijos. Jame aktyviai dalyvauja Graikija, Bulgarija, Rumunija. Ypač Bulgarija atsidūrė JAV ir Rusijos energetinio karo epicentre. Per šią šalį bus nutiestas “Gazpromo” dujotiekis “Pietų srautas” ar amerikiečių proteguojamas dujotiekis “Nabukko”?
“Akivaizdu, kad artimiausiau metu politinėmis priemonėmis bus stengiamasi neleisti gaminti skalūninių dujų Bulgarijoje, – sako bulgarų politologas Džilianovas. – Jeigu šis draudimas nebus panaikintas, tai Bulgarijos ir kaimyninių šalių energetika didele dalimi priklausys nuo rusiškojo dujų vamzdžio “Pietų srautas”. Jeigu draudimas bus panaikintas, tai po penkerių-septynerių metų rusų dujos Balkanų šalims bus nereikalingos”.
Skalūnines dujas ketinama gaminti Olandijoje, Anglijoje, Vokietijoje, Švedijoje, Rumunijoje, Serbijoje. Jeigu tik Europarlamentas nesugriežtins ekologinių reikalavimų. Kai kas to reikalauja. Tai turėtų paaiškėti dar šią vasarą. Mat, išgaunant iš skalūnų dujas, naudojama daug vandens, į gręžinius pilamos cheminės medžiagos, kurios, bijomasi, gali užteršti požeminius vandenis. Dabartinę skalūninių dujų gamybos technologiją kritikuoja žalieji visame pasaulyje, jie sako, kad gamybos vietose gali kilti lokaliniai žemės drebėjimai, kad bjaurojamas landšaftas.
Tačiau amerikiečių dujų gamybos industrijos atstovai turi savo argumentų. “Nuo “skalūninės revoliucijos” pradžios dujų kaina JAV sumažėjo dvigubai. Sukurta daugiau kaip 200 tūkstančių naujų darbo vietų ne tik dujų gamybos versle, bet ir metalurgijoje, gaminančioje gręžimo ir dujotiekio vamzdžius. Į šalį atėjo dešimtys milijardų užsienio investicijų ir ryškiai padidėjo jos “energetinis saugumas”, šalis tapo žymiai mažiau priklausoma nuo dujų eksporto iš nestabilių Artimųjų Rytų šalių.
Analitikai mano, kad staigus energijos atpigimas netrukus į JAV sugrąžins iš Pietryčių Azijos chemijos ir metalurgijos gamybą. Be to, dujų panaudojimas šilumos ir elektros energijos gamybai leis du kartus (lyginant su akmens anglies deginimu) sumažinti kenksmingų medžiagų išmetimą į atmosferą. Skalūninės dujos gali tapti tuo perėjimo prie švarių technologijų, neturinčių kenksmingų pasekmių gamtai, globaliniam atšilimui, gamybos “tilteliu”.
Pacitavau Grigorijų Nechoroševą, mėnraštyje “Soveršenno sekretno” paskelbusį didelį straipsnį “Europoje prasideda “šaltasis energetikos karas”.
Nuotraukoje: reklaminis „Gazpromo” plakatas.
2012.05.18