Žmogaus teisių komitetas posėdyje svarstė Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo projektą Nr. XIP-4214 (toliau – Projektas).
Pasak rengėjų, Projektu siekta patobulinti Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo nuostatas, užtikrinant efektyvią žmogaus teisių ir laisvių apsaugą bei kriminalinės žvalgybos pareigūnų veiklos kontrolę, taip pat sukurti sąlygas efektyvesnei kovai su nusikalstamumu.
Be to, atsižvelgiant į tai, kad demokratinėse valstybėse operatyvinės veiklos terminas paprastai nevartojamas arba jam suteikiama kita reikšmė, Projekte jis keičiamas į kriminalinės žvalgybos terminą. Nors Projekto nuostatomis siekta užtikrinti didesnę žmogaus teisių apsaugą vykdant kriminalinę žvalgybą, komitetas atkreipė dėmesį, kad projekto nuostatoms trūksta aiškumo, todėl kyla abejonių dėl prigimtinių žmogaus teisių apsaugos, ypač žmogaus teisės į privatų gyvenimą.
Komiteto pirmininkas Arminas Lydeka atkreipė dėmesį, kad pagal Projekto 15 straipsnio nuostatas, vykdant kriminalinę žvalgybą, sekimą iki trijų dienų leidžiama atlikti be teismo sprendimo kriminalinės žvalgybos pagrindinių institucijų nustatyta tvarka. Jei sekimas vykdomas ilgiau nei tris dienas – būtina prokuroro sankcija.
A. Lydekos nuomone, toks reglamentavimas, kai pati kriminalinės žvalgybos institucija nusistatys savo sekimo taisykles, kelia grėsmes žmogaus teisių apsaugos požiūriu. Nors Projekto rengėjai patikino, kad sekimas be teismo sprendimo būtų leidžiamas tik viešose vietose, ši nuostata nėra suprantamai įtvirtinta Projekte.
Pasak A. Lydekos, taisyklės, suteikiančios aiškumą žmogaus teisių apsaugos požiūriu, turėtų būti įtvirtintos įstatyme, o ne jį įgyvendinančiame teisės akte. Taip pat Projekto 15 straipsnis turėtų būti tikslinamas nurodant, kad sekimo terminų tęsimo atveju turėtų būti gaunama teismo sankcija. Taip būtų įstatymu užtikrintas asmens privatumas ir asmens duomenų apsauga.
Komitetas palankiai įvertino Projekto tikslą sukurti sąlygas kriminalinės žvalgybos pareigūnams efektyviau kovoti su nusikalstamumu, tačiau atkreipė rengėjų dėmesį į nemažai netikslumų Projekto nuostatose, dėl kurių kyla pavojus prigimtinėms žmogaus teisėms.
Komitetas iš esmės pritarė Projektui, tačiau pasiūlė tobulinti jo nuostatas atsižvelgiant į komiteto išsakytas pastabas ir pasiūlymus dėl asmens duomenų apsaugos, privataus gyvenimo apsaugos, kitų žmogaus teisių užtikrinimo, taip pat atsižvelgiant į Teisės departamento pateiktas pastabas ir pasiūlymus.
Eglė Gibavičiūtė yra Žmogaus teisių komiteto biuro patarėja.
Nuotraukoje: Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Arminas Lydeka.
2012.06.08
