Šį pavasarį Stambule, vėlai naktį, 29-rių Kubanas Kuralas ėjo iš judėjimo už čerkesų tautos teises akcijos, pasakoja “The New York Times”.
„Netikėtai gatvėje stovėjusio automobilio salone užsidegė šviesa, ir K.Kuralas įsižiūrėjo tiesiai į šviesias savo persekiotojų akis. Užsivedė motoras, automobilis lėtai pajudėjo link K.Kuralo“, – rašo žurnalistė Siuzana Giusten. „Tikriausiai tai buvo baisiausias momentas“, – sakė K.Kuralas tą savaitę, duodamas interviu. Pasak čerkeso, tokie susitikimai truko visą mėnesį. Stambulo policija ir prokuratūra atlieka tyrimą.
K.Kuralas ir valdžia į incidentą pažiūrėjo rimtai. „Per pastaruosius 4-erius metus Stambulo gatvėse buvo nušauti 6 kaukaziečiai aktyvistai“, – aiškina autorė. Tiesa, visi jie buvo pabėgėliai čečėnai. „Visiškai aišku, kas tai daro. Tai daro Rusija“, – sako Guneris Ozkanas (International Strategic Research Organization, Ankara), nurodydamas panašius čečėnų kovotojų nužudymo Vienoje ir Dubajuje atvejus.
Rusijos valdžia nekomentuoja čečėnų nužudymo Stambule, išskyrus Interfakso išplatintą Rusijos tyrėjų pareiškimą 2011 metais, kuriame sakoma, kad “du iš trijų nužudytųjų 2011 metų rugsėjį buvo įtariami sprogdinimo Domodiedovo oro uoste byloje”. Anksčiau Čečėnijos prezidento Ramzano Kadyrovo administracija neigė savo sąsajas su kurio nors iš čečėnų nužudymu, – sakoma straipsnyje.
Šiaip ar taip, K.Kuralo atvejis ypatingas. Jis ne čečėnas, o čerkesas, be to, Turkijos pilietis. Jo protėvius „Rusijos armija 1864 metais prievarta iškeldino iš jų gimtinės Kaukaze“, – praneša leidinys. Kai kuriais duomenimis, buvo išguita apie 1 mln. čerkesų, iš jų apie 300–400 tūkst. žuvo.
Šiandien dauguma čerkesų – apie 3–5 mln. – gyvena Turkijoje, yra jų bendruomenės Izraelyje Jordanijoje, Sirijoje ir JAV. Pastaruoju metu čerkesų bendruomenė Turkijoje kovoja už savo etninės tapatybės pripažinimą.
2006 metais viso pasaulio čerkesus įkvėpė veikti žinia, kad Sočis, pastatytas buvusiose čerkesų žemėse, pretenduoja rengti Olimpiadą. „Mes niekada nesutiksime rengti Olimpiados žemėje, kur mūsų protėviai patyrė genocidą, kur iki šiol dūla jų kaulai“, – sako K.Kuralas, aktyviai dalyvaujantis judėjime nuo 2006 metų.
K.Kuralas įtaria, kad jo dalyvavimas kampanijoje „Ne Sočiui – 2014“ patraukė į jį nepageidautiną Rusijos dėmesį, – rašo laikraštis. Jis pasakoja, kad paslaptingi persekiotojai tykodavo jo įvairiose vietose, o kartą metė popieriaus gniužulą, ant kurio buvo rusiškai parašyta „Tu mirsi“.
Analitikai į tą istoriją žiūri atsargiai, bet neatmeta galimybės, kad K.Kuralą iš tikrųjų seka Rusijos agentai. „Rusija labai rimtai, ko gero, net pernelyg rimtai žiūri į judėjimą „Ne Sočiui“, – sako Chasanas Kanbolatas, Center for Middle Eastern Strategic Studies (Ankara) pirmininkas. Bet jeigu lyginsime su čečėnų žudikais, „viską keičia tas faktas, kad K.Kuralas – Turkijos pilietis, tikėsimės, kad jie nerizikuos žudyti Turkijos piliečio“, – pridūrė ekspertas.
Nuotraukoje: čerkesų jaunuoliai, šokantys nacionalinį šokį ir dėvintys nacionalinius drabužius.
Šaltinis: The New York Times
2012.07.14
