Ekvadoras paskelbė, kad suteikia WikiLeaks įkūrėjui politinį prieglobstį. Didžioji Britanija nepaprastai nepatenkinta tokiu sprendimu. Didžiosios Britanijos valdžia net pagrasino įsiveržimu į Ekvadoro ambasadą Londone, kur slepiasi Džulijanas Asandžas (Julian Assange). Vakarų spauda aktyviai komentuoja situaciją, pranešdama įdomias įvykių smulkmenas.
„Politinio prieglobsčio uzurpavimas“, – taip apibūdina Ekvadoro veiksmus “The Times” redakcinio straipsnio pavadinimas. Ekvadoro prezidentas Korrea (Correa) – netikėtas draugas kovoje už informacijos laisvę, mano leidinys: „…jam esant valdžioje televizijos kanalai uždarinėjami, žurnalistai ir redaktoriai sodinami į kalėjimus“.
Dž.Asandžo istorijoje laikraštis prašo Didžiosios Britanijos nevartoti ypatingųjų priemonių – pavyzdžiui, Ekvadoro ambasados statuso anuliavimo. Neverta kurti precedentų: „O jeigu kokioje nors Didžiosios Britanijos ambasadoje įsigeis pasislėpti tikras disidentas?“
Bet perduoti Dž.Asandžą būtina: seksualiniai nusikaltimai – rimtas dalykas, mano laikraštis. Dž.Asandžo buvimas ambasadoje – dėmė Ekvadoro reputacijai.
„Smarkiai sukompromituotas aktyvistas“ – taip pavadintas “Independent” redakcinis straipsnis. Leidinio nuomone, Didžioji Britanija pasielgė neprotingai, pagrasinusi jėga paimti Dž.Asandžą ambasadoje: „Grasinimas tikrumoje nieko nepakeis, užtat suteikia Ekvadorui tam tikrų pranašumų diplomatinėje arenoje“.
Savo ruožtu laikraštis pataria Dž.Asandžui: „Jeigu jis nori asmeniniu pavyzdžiu patvirtinti savo sąžiningumą ir principingumą, tegu apsigina nuo kaltinimų Švedijoje, o paskui ginčija prašymą perduoti į JAV, jeigu toks ateis“. Kitaip Dž.Asandžas galutinai suterš savo reputaciją kaip visuomeninis aktyvistas.
„Džuliano Asandžo byla: nepraraskite kantrybės ir elkitės kaip privaloma“ – rekomenduoja “The Guardian” redakcinio straipsnio antraštė. Politinio bėglio statusas neliečia Dž.Asandžo, ir jis neturi teisės prašyti prieglobsčio, mano laikraštis. Juk JTO Pabėgėlių konvencija netaikoma asmenims, „kurių atžvilgiu yra rimto pagrindo manyti, kad jie įvykdė sunkų nepolitinio pobūdžio nusikaltimą ne šalyje, suteikusioje jiems prieglobstį“.
Ekvadoro argumentai faktiškai pagrįsti versija, kad JAV nori suimti Dž.Asandžą dėl WikiLeaks ir perduoti į Švediją – šio proceso etapą. Laikraštis laiko šitą versiją neįtikinama: kodėl tada JAV nepasinaudojo Didžiosios Britanijos ir Amerikos ekstradicijos sutartimi?
„Ekvadoras neteisėtai vadina Dž.Asandžą pabėgėliu, bet ir Didžioji Britanija neteisi, kai grasina įsiveržti į Ekvadoro ambasadą“, – rašo laikraštis, paaiškindamas: toks incidentas pavojingas britų diplomatams užsienyje. Leidinys siūlo laikytis įstatymų: perduoti Asandžą Švedijai.
„Nešlovinga ambasados apgultis“ – taip nusako situaciją “Financial Times” redakcinio straipsnio antraštė. Grasinimas anuliuoti Ekvadoro ambasados statusą – Didžiajai Britanijai „įvartis į savuosius vartus“, mano laikraštis.
Kaip rašo laikraštis, Londonas gali būti įtartas susijęs su „JAV suokalbiu prieš Asandžą“. Ambasados diplomatinio imuniteto pažeidimas sukurs pavojingą precedentą. Be to, bandymas spausti jau pagadino Didžiosios Britanijos įvaizdį Lotynų Amerikoje.
Leidinys ragina Londoną būti kantriam: Dž.Asandžas – dygliuotas žmogus, toks svečias tikrai greitai nusibos šeimininkams.
“El Pais” redakcinis straipsnis vadina paprastai – „Correa priglaudė Assange‘ą“. Leidinio nuomone, konfliktą reikia spręsti diplomatijos priemonėmis, neperžengiant įstatymų ribų.
Išduoti Dž.Asandžą reikalauja ne kažkokia diktatūra, o Švedija – šalis, kuri daugiau už kitas nuveikė propaguojant teisinę valstybę ir ginant moteris, primena laikraštis.
Šiaip ar taip, Dž.Asandžo padėtis geresnė, negu Bredlio Meningo (Bradley Manning), perdavusio WikiLeaks‘ui slaptą informaciją. „B.Meningas laukia teismo izoliuotas kalėjime Virdžinijoje. Jo likimas taip pat nusipelno viso pasaulio dėmesio“, – rekomenduoja laikraštis.
Kokiu pagrindu Didžiosios Britanijos valdžia turi teisę įsiveržti į užsienio ambasadą? “El Mundo” atsako į šį klausimą straipsnyje „Didžiosios Britanijos ir Asandžo koziriai“, parengtame EFE korespondentų.
Londonas remiasi 1957 metų Konsulatų ir ambasadų teritorijų įstatymu, leidžiančiu anuliuoti tų pastatų diplomatinį imunitetą, kad Britanijos policininkai galėtų į juos įeiti be ambasadoriaus leidimo. Įstatymas buvo priimtas po to, kai 1984 metais šūviu iš Libijos ambasados teritorijos buvo nukauta Britanijos policijos tarnautoja Ivon Fletčer.
Tačiau ekspertų nuomone, įsiveržimui į ambasadą taip pat prireiks teismo sankcijos: „Britanijos valdžia turės įtikinti teismą, kad Ekvadoras pažeidė tarptautinę teisę“, – aiškina autoriai.
Lengvos išeities iš padėties nėra, apibendrina ekspertai. Net jeigu Ekvadoras suteiks Dž.Asandžui diplomatinį statusą, Britanijos policininkai vis tiek galės jį suimti, vos tik jis peržengs ambasados slenkstį.
Dž.Asandžas turi teisę palikti ambasadą automobilyje su diplomatiniais numeriais, bet tada jį galima suimti persėdant į lėktuvą. Įmanoma landa – pasislėpti maiše su diplomatiniu paštu.
“The Times” pasakoja apie buitinį Dž.Asandžo gyvenimą. „Jo slėptuvė – kambarys su įdegio lempa ir bėgimo taku, jis nesiskiria su savo elektroniniu žymekliu“, – tvirtina straipsnio pavadinimas.
Dž.Asandžas nuobodžiauja, tvirtina žurnalistas Džonas Simpsonas. Tiesa, kabinete, kur jis apsigyveno, yra internetas. „Draugai sako, kad jis sudirgęs ir jaučia įtampą. Kiti mano, kad jis palaipsniui puola į depresiją“, – sakoma straipsnyje.
Dž.Asandžas jau 59 dienas prasėdėjo tarp keturių sienų, primena laikraštis. Tiesa, pas jį ateina svečių – jo artimiausi padėjėjai ir bendražygiai iš WikiLeaks‘o, o taip pat pasiturintys pasekėjai, kurie anksčiau sumokėjo už jį užstatą.
„Galimas dalykas, Dž.Asandžas tikisi, jog problema išsispręs taip, kad jam bus leista pasilikti Britanijoje kaip paklusniam įstatymams piliečiui. Šaltiniai iš ambasados sako, jog jis atsisako nusiimti elektroninį žymeklį, bijodamas kaltinimo, kad jis nusikalstamai padaręs žalą“, – sakoma straipsnyje.
Nuotraukoje: WikiLeaks įkūrėjas Džulijanas Asandžas.
2012.08.19
