Įrašų, kuriuose įamžinti kalinių mušimai ir prievartavimai, paviešinimas įstūmė Gruziją beveik į chaosą.
Dalis užsienio žiniasklaidos taip pat sutrikę, juk savo laiku jie „parsidavė“ už demokrato Michailo Saakašvilio proamerikietišką įvaizdį.
Dabar Gruzijos prezidentas smogia atgal: kaltina konkurentą Bindziną Ivanišvilį, kad šis įrašas buvo nufilmuotas jo užsakymu.
Gruziją ir be to yra užvaldžiusi žiauri rinkiminė kova, o dabar piliečiai, pasipiktinę vaizdo įrašu, kur užfiksuoti kalinių mušimai ir prievartavimai, rengia masinius antivyriausybinius mitingus, rašo “Forbes” leidinyje Markas Adomanisas.
Kaip reaguoja M.Saakšvilis? M.Adomanisas aprašo jo elgesį kaip „išsisukinėjimą nuo atsakomybės, visos kaltės suvertimą krūvai valdininkų ir kaltinimus, esą, skandalas sufabrikuotas kažkokių neįvardytų „užsienio agentų“. Autoriaus nuomone, M.Saakašvilio polinkis į autoritarizmą buvo pastebimas nuo pat pradžių. Bet didelė dalis Vakarų žiniasklaidos dabar nebežino, ką ir galvoti: juk savo laiku jie „parsidavė“ už M.Saakašvilio kaip bekompromisio, ryžtingo, proamerikietiško reformatoriaus, demokrato ir liberalo įvaizdį.
M.Saakašvilis nepaprastai populiarus Amerikos spaudoje, ypač konservatyvioje, daugiausia dėl to, kad Gruzija vykdo griežtą antirusišką užsienio politiką, sakoma straipsnyje. Įsivaizdavimas, kad Gruzija – Amerikos draugė, kovojant su bendru „priešu“ – Rusija, verčia viską politizuoti ir bet kokį M.Saakašvilio kritiką laikyti Vladimiro Putino ir rusų pakaliku.
„Tikiuosi, – rašo M.Adomanisas, – prievartavimų kalėjime skandalas įrodė, kad mes turime labai saugotis ypatingo prisirišimo prie užsienio vyriausybių, ypač šalyse, turinčiose ilgą klastojimų, korupcijos ir piktnaudžiavimo istoriją“. Užkeldami M.Saakašvilį ant pjedestalo, amerikiečiai tapo „mažų mažiausiai daliniais jo vyriausybės klaidų bendrininkais“.
Jau daugiau kaip savaitę kadrai apie tyčiojimąsi iš kalinių cirkuliuoja Gruzijos televizijos eteryje ir internete, rašo “The Financial Times”. Jie sukrėtė politinį kraštovaizdį tiesiog per keletą dienų iki parlamento rinkimų spalio 1 dieną.
Tūkstančiai žmonių keletą kartų per paskutinę savaitę buvo išėję į gatves, M.Saakašvilio vyriausybė perėjo prie krizinio darbo režimo, atsistatydino vidaus reikalų ministras ir trys aukšti kalėjimų valdininkai, praneša leidinys. Kaip rodo apklausos, valdančioji partija, nors ir laimi, bet užėmė gynybines pozicijas.
Vaizdo kadrai palietė skaudulį – ir ne tik pačios smurto scenos, bet ir tai, ką jos gali potencialiai pasakyti apie M.Saakašvilio režimą, rašo žurnalistas. Net M.Saakašvilio kritikai pripažįsta, kad Saakašvilis ir jo šalininkai kartais pasirengę imtis griežtų priemonių, kartais ignoruodami žmogaus teises ir laisves.
„Aš prisidėjau (prie prezidento), nes visi juo tikėjo. Visi manė, kad jis vykdys permainas, – sakė Iraklijus Alasanija, buvęs Gruzijos ambasadorius prie JTO, dabar perėjęs į opoziciją. Nuo 2003 metų situacija pablogėjo, sako I.Alasanija. – Jūs (Vakarai) turite praregėti, kad susidarytumėte objektyvų vaizdą apie tą šalį ir apie tai, kas ten dedasi“.
Gruzijos prezidentas smogia atgal, rašo “Die Welt” korespondentė Julija Smirnova: jis kaltina savo konkurentą Bidziną Ivanišvilį, jog vaizdo juostelė buvo nufilmuota jo užsakymu, kad nuteiktų žmones prieš prezidentą. Tai neva įrodo filmavimas slaptomis kameromis, kurį Gruzijos VRM išplatino pirmadienį vakare.
Autorė perduoda, kad vienoje vaizdo juostoje kažkoks žmogus siūlo policininkui apie 25 tūkst. eurų, kad šis nufilmuotų sulaikytojo sumušimą policijos skyriuje, ir žada duoti filmavimui jauną „aktyvistą“, jeigu tokių dalykų nesą. Kitose vaizdo juostose tas pats žmogus siūlo kyšius už nufilmuotą žiaurų elgesį su kareiviais arba už teisėjo prisipažinimą, kad jis, valdžios spaudžiamas, paskelbė neteisingą nuosprendį. URM praneša, kad policininkas ir trys tariami „užsakovai“ sulaikyti, 25 tūkst. eurų konfiskuoti, atliekamas tyrimas, rašo J.Smirnova.
Bidzina Ivanišvilis vaizdo įrašus pavadino melu ir pareiškė, kad opozicija nė karto negalvojo apie kyšius. „Gruzijos svajonė“ anksčiau perspėjo, kad gali pasirodyti B.Ivanišvilį kompromituojanti medžiaga, pažymi J.Smirnova.
„Vladimiras Bedukadzė, kalėjimo prižiūrėtojas, nufilmavęs kalinių prievartavimą, pabėgo į Briuselį ir paprašė politinio prieglobsčio. Pasak jo, jis negavo pinigų už juostos išviešinimą, bet pareiškė savo asmeninį protestą prieš žiaurumą“, – sakoma straipsnyje.
Rinkimuose į Gruzijos parlamentą spalio 1 dieną formaliai bus balsuojama ne už Michailą Saakašvilį, o už jo partiją „Vieningas nacionalinis judėjimas“, – rašo “Der Spiegel”. Tačiau „Kaukazo respublika tvarkosi kaip šeimos įmonė, nes „Miša“, kai tik įmanoma, žengia pirmose gretose, jeigu kur nors kas nors švenčiama arba apie ką nors skelbiama“. Pasak autorės, Saakašvilis rinkiminėje kampanijoje „ragina visą savo keturių milijonų tautą susitelkti“: jis sako, kad ir rinkimų metais kiekvienas privalo pirmiausia išlikti Gruzijos patriotu ir tik po to – krikščioniu demokratu ar socialdemokratu, ištikimu nacionalinei idėjai ar „svajotoju“.
„Svajotojais“ prezidentas praminė „išsišokėlius iš šešių partijų sąjungos „Gruzijos svajonė“, paskelbusios jam kovą. „Pinigų srautas iš B.Ivanišvilio piniginės pakelia sparnus opozicijai ir privilioja rinkėjų. Tai priverčia valdžią pasinervuoti, nors jos reitingai vis dar jį lenkia“, – sakoma straipsnyje. Šalies vadovybei pergalė šiuose rinkimuose nepaprastai svarbi: 2013 metų spalį, baigiantis antrai ir paskutinei M.Saakšvilio kadencijai, Gruzijos Konstitucijoje bus padarytos pataisos, sustiprinančios ministro pirmininko valdžią, ir jeigu M.Saakašvilis, priešingai savo įtikinėjimams, vis dėlto panorės toliau valdyti iš ministro pirmininko posto, tai jam prireiks parlamentinės daugumos.
M.Saakašvilis tvirtina, kad jo konkurentas, praturtėjęs Rusijoje, – V.Putino statytinis, rašo straipsnio autorius Valteris Mairas. Tai, kad atsakymuose pats M.Saakašvilis, mokęsis JAV, laikomas Vašingtono marionete, pirmiausia rodo, koks gilus atotrūkis tarp Rusijos ir Gruzijos nuo 2008 metų penkių dienų karo ir kaip daug pastatyta ant kortos.
Autorius pažymi, kad demonstracijos prieš korupciją aukščiausiuose valdžios ešelonuose ir tariamus režimo suokalbius siekiant nužudyti prezidentą nerimsta nuo 2007 metų, o praėjusį antradienį į gatves protestuoti prieš kalinių prievartavimą ir tyčiojimąsi išėjo tūkstančiai žmonių.
Korespondentas sako, kad M.Saakašvilis dabar atsisako duoti interviu – neva dėl to, kad nekomentuotų prielaidos pereiti į premjero postą. Bet jis noriai kalba su rinkėjais apie Rusiją. „Pralaimėtas penkių dienų karas 2008 metais jam lieka kaip sunki trauma“, – sakoma straipsnyje.
Pasak Eduardo Ševardnadzės, laikomo M.Saakašvilis „buvo ir lieka gudrus vyrukas“, tačiau „politikoje jis virto diletantu“ ir veda Gruziją į diktatūrą.
Prezidentas linkęs pasikliauti jaunimo, pavyzdžiui, patarėjo Rafaelio Gliuksmano, prancūzų filosofo Andrė Gliuksmanu sūnaus ir Gruzijos vidaus reikalų ministro pavaduotojos vyro, samprotavimais, sakoma straipsnyje.
Pabaigoje autorius rekomenduoja M.Saakašviliui, kuris interviu save lygina tai su Atatiurku, tai su de Goliu, būti kuklesniam ir neatsitraukti nuo žemės, nes netoli nuo Tbilisio baigiasi Gruzijos kontroliuojama teritorija ir prasideda Pietų Osetija, „per Rusijos malonę tapusi separatistine respublika“. Perspėjama, kad toji žaizda bet kuriuo metu gali atsiverti.
Gintaro Visocko (Slaptai.lt) nuotraukoje: Gruzijos prezidentas Michailas Saakašvilis.
Parengta remiantis inporessa.ru
2012.09.28
