Žiūrėkite, yra bendras dėsningumas.
Tai, kas dabar dedasi Gruzijoje, gali blogai baigtis „Gruzijos stebuklo“ kūrėjams.
Jeigu jau Italijoje tai blogai baigėsi, Silvijui Berluskoniui, tai Gruzijoje – tuo labiau.
Kuo gi kaltas, iš esmės, Silvijus Berluskonis? Tuo, kad sąmoningai visada buvo „dešinysis“ ir nustumdavo „kairiuosius“ nuo valdžios. Tuo, kad jis neleido jiems prasiskverbti į parlamentą, kad jis išsaugojo vakarietišką kryptį, kad jis turėjo viską – ir laikraščius, ir televizijos ekranus, ir pinigų.
Tai paprastas kerštas.
Ispanijoje Baltazaras Garsonas reikalavo, kad praėjus 40 metų po visų įvykių teistų net ne Falangos veikėjus, o palikuonis tų, kurie dalyvavo slopinant komunistų maištą Ispanijoje.
Jam buvo maža Moncloa pakto, jis reikalavo tiesioginių politinių represijų.
Ir dabar tokia pat padėtis Gruzijoje.
Ivanišvilis ir jo gauja rengiasi teisti reformatorius. Neva už korupciją, neva už žiaurumą, neva už kažkokius mistinius sušaudymus.
Lygiai taip mūsų komunistai rengėsi Borisą Jelciną teisti – už korupciją, už Baltųjų rūmų apšaudymą, o iš tikrųjų už karinio maišto numalšinimą. Kaip tik kairieji kalbėjo apie apkaltą.
Ir Silvijus Berluskonis tampa štai tokių jėgų auka.
Kairieji, nustumti nuo valdžios, jam keršija.
Kairiųjų apskritai negalima leisti prie valdžios, nes jeigu dešinieji, pasitaiko, vadovaujasi įstatymais, tai kairieji – tik savo revoliucine sąmone.
Nuotraukoje: politikos apžvalgininkė, žurnalistė Valerija Novodvorskaja.
Šaltinis – “Echo Moskvy”.
2012.11.13
