{sigplus}fotoreportazai/aviacija{/sigplus}
Lapkričio 29 dieną Vilniaus Rotušėje įvyko kosmonauto Aleksejaus Jelisejevo knygos “Gyvenimas – lašas jūroje”, dalvaujant autoriui, pristatymas. Pilnutėlėje salėje beveik visi susirinkusieji turėjo po knygą, kurią buvo galima įsigyti prieš renginį. Knygos leidėjas – žurnalas “Aviacijos pasaulis”.
Į rankas man patekusiame kvietime parašyta, kad Aleksejus Jelisejevas – lietuvių kilmės kosmonautas. Knygos dar neskaičiau, gal joje apie lietuviškas šaknis yra daugiau parašyta, bet susitikime į panašų klausimą svečias atsakė labai trumpai: aš tik tiek žinau, kad mano tėvas kilęs iš Vilniaus, o motina – iš Smolensko. Jeigu tik tiek – labai sudėtinga kalbėti apie lietuvišką jo kilmę.
Gaila, svečias, matyt, labai skubėjo ir susirinkusiems kalbėjo nedaug. Įsidėmėjau jo mintį: yra sakoma, kad nepakeičiamų žmonių nėra. Yra nepakeičiamų žmonių. Abu šie teiginiai teisingi. Nepakeičiamas žmogus buvo Igoris Kurčiatovas, fizikas, tarybinės atominės bombos tėvas, Atominės energijos instituto įkūrėjas ir pirmas direktorius, vienas atominės energijos panaudojimo ne karo tikslams pradininkų, su kuriuo, jam vadovaujant, knygos autoriui teko laimė dirbti. Istoriją kuria, yra jos varomoji jėga – asmenybės.
Vienas knygos pristatymo dalyvis kosmonauto pasiteiravo, ką jis galėtų pasakyti apie neatpažintus objektus? Visokių gandų apie juos pripasakota, prirašyta ir pas mus, ir Amerikoje. Nuvykę į šią šalį mes pasiteiravome – ar ir pas jus tokios kalbos sklinda? Taip, sklinda, sakė amerikiečiai. Pradžioje mes manėme, kad sovietai kuria kažkokį naują ginklą. Paskui nusiraminome. Maždaug taip atsakė knygos “Gyvenimas – lašas jūroje” autorius Aleksejus Jelisejevas.
Rimti mokslininkai netiki tokiais stebuklais. SSRS Mokslų Akademijos Ptrezidentas Aleksandrovas yra juos palyginęs su nekaltu prasidėjimu. Kokia kalba bendraudavo Sovietų Sąjungos ir Amerikos kosmonautai? Rusai kalbėdavo angliškai, amerikiečiai – rusiškai. Tai dar vienas atsakymas į klausimą iš salės. Ir vieni, ir kiti kosmonautai kalbos gerai nemokėjo, bet susikalbėdavo, vieni kitus suprato.
Štai ištrauka iš Aleksejaus Jelisejevo knygos “Gyvenimas – lašas jūroje” (įvadas):
“Visus, kurie mane pažįsta, šios knygos pasirodymas tikriausiai nustebins. Jau daugiau kaip dešimt metų neužsiimu kosmonautika, nesirodau aukštuomenėje, nedalyvauju konferencijose, ir staiga – sprendimas pasirodyti su prisiminimais ir mintimis.
Prisipažinsiu, noras parašyti knygą man kilo neseniai. Turbūt jis atsirado stebint tai, kas dabar vyksta aplink mus. Aš matau, kaip greitai keičiasi gyvenimas, žmonių interesai, psichologija ir orientyrai. Tai, kas mus traukė jaunystėje, nueina į antrą planą, ir šiuolaikiniam jaunimui įsižiebia nauji švyturiai. Nėra daugiau šalies, kurioje mes kažkada augom ir dirbom.
Daugelis galimybių prarastos, vietoj jų pasirodė naujos, ir jos leidžia žmonėms naujoviškai kurti gyvenimą. Sėkmingai susiorientuoti greitų ir dramatiškų permainų sąlygomis sudėtinga, ypač jauniems. Tačiau šansai paversti savo gyvenimą įdomiu visada egzistuoja, ir aš manau, kad kuo daugiau žmogus žino apie kitų gyvenimus, tuo lengviau jam kurti savąjį. Būtent ši mintis paskatino rašyti.
Laikau savąjį gyvenimą įdomiu. Man teko būti darbų, kurie padėjo kosminės erdvės įsisavinimo pamatus, liudininku ir dalyviu, mokyti jaunimą, stebėti revoliucinio perėjimo nuo partinės diktatūros prie demokratijos procesą. Apie tai, kokį įspaudą visa tai manyje paliko, ir noriu atvirai papasakoti. Dabar dauguma slaptumo skraisčių nuimta, ir galima sakyti daugiau tiesos nei anksčiau.
Šioje knygoje nėra vieningos siužeto linijos, joje tik surinkti asmeninių prisiminimų fragmentai, kuriuos pasistengiau atpasakoti trumpai, kad nevarginčiau skaitytojo…” – rašo lietuvių kilmės kosmonautas Aleksejus Jelisejevas.
Knygos pristatyme kalbėjo leidėjai, vertėjas, kai kurie su Lietuvos aviacija susiję žmonės. Buvo perskaityta knygos ištrauka, kur pasakojama apie kosmonauto asmeniškus įspūdžius kylant į kosmosą.
Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
2012.12.01
