2013 metų vasario 4-ąją buvo pranešta, kad Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su atsakingais pareigūnais, su kuriais aptarė teismų reformos eigą ir galimybes spartinti bylų nagrinėjimą.
Šiuo, neabejotinai aktualiu, klausimu pastebėtini keli momentai.
Kiekviena lazda turi du galus, panašiai, kaip kiekviena moneta – dvi puses. Kalbant apie bylų nagrinėjimo spartą, būtina nepamiršti, kad skubotas teisingumo procesas yra pats brangiausias sukeliamomis pasekmėmis. Nuo seno žinoma: "skubėk lėtai", "skubią naudą – kipšas gaudo" arba "paskubėsi, žmones prajuokinsi".
Todėl, siekiant sklandaus ir natūraliai nestringančio teisingumo proceso ypač baudžiamosiose bylose, neišvengiamai būtina spręsti šį klausimą kompleksiškai.
Tik tuomet, kai tiriant nusikaltimus kokybiškai tiksliai, kruopščiai ir visapusiškai bei kompleksiškai bus atliekami visi tyrimo veiksmai, pradedant nuo operatyvinio ir ikiteisminio tyrimo, tik tuomet bus galima kalbėti apie teisminio nagrinėjimo sklandumą ir spartą.
Tai reiškia, kad Valstybė privalo neatidėliotinai ir atsakingai pripažinti, jog operatyvinį ir ikiteisminį tyrimą būtina patikėti ir pavesti tik itin aukštos teisinės kvalifikacijos specialistams, kaip minimum, turintiems gerai įvertintą aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą.
Šiuo, t.y. tinkamo išsilavinimo aspekto prasme, būtina teisės ir poįstatyminiuose aktuose įtvirtinti reikalavimą operatyvininkams, tyrėjams, prokurorams ir teisėjams turėti nuosekliai ir nepertraukiamai įgytą dvipakopį arba vienpakopį teisinį išsilavinimą.
Be to, operatyvinę veiklą vykdančių ikiteisminio tyrimo institucijų uždavinius, tikslus ir kompetenciją reglamentuojančiuose poįstatyminiuose teisės aktuose privalo būti sugrąžinti reikalavimai, aiškiai reglamentuojantys operatyvininkų, tyrėjų, prokurorų ir teisėjų kilimą karjeros laiptais ir jų saugikliai, suteiksiantys Valstybei galimybę užsitikrinti tinkamos kompetencijos, kvalifikacijos ir profesionalumo lygio specialistų buvimą aukštesnėse instancijose ir jų institucijose.
Dabar gi, šito nėra, nors skaičiuojame jau trečiąjį Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dešimtmetį. Manytina, būtų jau pats laikas ir palankus laikotarpis esminiams žingsniams Lietuvos teisėtvarkos ir teisingumo sistemose, norint pasiekti ne vien tik ydingai spartų neprofesionalių sprendimų priėmimą, bet ir maksimalias Žmogaus teisių bei laisvių garantijas Lietuvos Teisingumo procese.
Ar kas nors linkęs manyti kitaip ir tebetęsti demokratiniame Pasaulyje analogų neturinčius eksperimentus mūsų Valstybės, Visuomenės ir Žmonių saugumo srityse, ardant konstitucinius pamatus?
Gintaro Visocko (Slaptai.lt) nuotraukoje: advokatas Arūnas Marcinkevičius, šio teksto autorius.
2013.02.05
