Politinių karščių sezonas tik prasideda


Print

Sunku pasakyti, kokie politiniai spektakliai, kovos ir intrigos mūsų dar laukia, tačiau, gerbiamieji skaitytojai, būkite pasiruošę – jų turėtų būti gana daug. Žinoma, negaliu teigti, kad jų įtaka bus labai didelė, tačiau pastangų išsiūbuoti Lietuvos valstybės jei ne pamatus, tai bent jau visuomenę tikrai bus.

Tik naivuoliai galėjo tikėtis, kad viskas praeis ramiai: Lietuva išsivaduos iš „Gazprom“ gniaužtų, Ukraina Lietuvoje pasirašys asocijuotos narystės sutartį su Europos Sąjunga (ES), o prezidentė Dalia Grybauskaitė pasidovanos antrą kadenciją. Tokie reiškiniai ramiai nepraeina, ypač kai šalia yra nuolat „skriaudžiama“ ir peštis pasiruošusi kaimynė, kuri tiesiog negali pradėti spręsti savo valstybės problemų, nes visa gyvenime sukaupta patirtis susijusi tik su problemų kitiems sudarymu.

Tad nėra ko stebėtis, kad rugsėjį nemalonių žinių sulaukė ir Lietuva, ir Ukraina, ir prezidentė. Reikia pripažinti, kad Vladimiras Putinas elgiasi sąžiningai, nieko nepalikdamas be dėmesio. Beje, Lietuvai bent kol kas labai sekasi, nes smogta tik per transporto sektorių ir tik kai kuriems žemės ūkio produktų gamintojams, nors šiaip Rusija galėtų, pavyzdžiui, pradėti taisyti dujų vamzdį, nutraukti dujų tiekimą ir smogti Lietuvos ekonomikai gerokai stipriau.

Tačiau tikriausiai ši idėja žinomiausiam pasaulio kagėbistui šaus tada, kai Lietuvoje bus –20 °C. Na, tada prasidės tikra rinkimų kampanija. Tačiau net ir šis scenarijus, kurį gali sukurti šiurpi kagėbistinė vaizduotė, nublanksta prieš naujausius perspėjimus Ukrainai. Oficialus Rusijos pareigūnas labai aiškiai informavo, kad jei Ukraina pasirinks bendradarbiavimą su ES, visiškai netyčia gali atsitikti taip, kaip Gruzijoje, kai Rusijos kariuomenė buvo „priversta“ atsiliepti į su Vakarais nenorinčių bendradarbiauti separatistinių regionų pagalbos šauksmą ir atvažiuoti su tankais jiems padėti.

Tokių grasinimų Ukrainai fone Seime sudaryta komisija Vitalijaus Gailiaus pareiškimams tirti, kurios fone jaučiamas didelis noras nubausti prezidentę D. Grybauskaitę taip, kaip buvo nubaustas Rolandas Paksas, atrodo gana skystai. O jei komisijos darbą lemiamu metu sustiprintų dujų vamzdžio taisymo darbai, būtų visai kitas reikalas: sušalę žmonės greitai patikėtų pačiais šiurpiausiais scenarijais ir prezidento rinkimai būtų tikrai linksmi.

Tik prašom nesipiktinti ir neleisti kitiems piktintis tuo, kad leidžiu sau ironizuoti Rusijos įtakos Lietuvai klausimais. Daug metų aiškinau ir vis dar aiškinu, kad ES ir biudžeto lėšas būtina investuoti į tas verslo sritis, kurios produkciją gali eksportuoti ne tik į Rusiją – taip sumažintume mūsų gamintojų priklausomybę ir Rusijos galimybes spausti mūsų gamintojus bei politikus. Dar seniau pradėjau raginti centriniam šildymui naudoti ne dujas, o biokurą, durpes ar šiukšles, kad paskatintume Lietuvos ekonomikos augimą, atpigintume šilumą ir sumažintume politinę riziką, susijusią su vieninteliu dujų tiekėju iš Rusijos.

Tačiau didieji miestai tik šiandien pradeda vaduotis iš „Gazprom“ gniaužtų, o pavieniai projektai, kurie galėtų labai sumažinti dujų vartojimą, susiduria su pačiais netikėčiausiais netikėtumais. Tuo pat metu tam tikrų valdančių partijų veikloje galima įžvelgti pastangas ir vėl pinigus, skirtus žemės ūkiui, nukreipti į tuos sektorius, kurie šiuo metu labai priklauso nuo Rusijos. Esant tokiai situacijai, belieka ironizuoti, nes ramiai stebėti, kaip kenčiame dėl priklausomybės, tačiau tam tikrose srityse tik dar labiau ją didiname, nėra paprasta.

Tuo labiau kad aš kalbu ne tik apie žemės ūkio produktus ir jų eksportą, bet ir apie žiniasklaidą bei Lietuvos informacinės erdvės užvaldymą, kuris vyksta tiesiog tobulai, o visa sistema veikia tarsi suderintas mechanizmas, eliminuojantis nacionalinius interesus ginančios žiniasklaidos įsitvirtinimo galimybes. Ir tai įmanoma tik dėl tam tikrų mūsų, mokesčių mokėtojų, išlaikomų institucijų neveiklumo. Nors kai supranti, kad estai transliuoja filmus angliškai, o kartais ir prancūziškai su estiškais subtitrais, o mūsų komercinės televizijos – praktiškai tik rusų kalba su lietuviškais subtitrais, turi pripažinti, kad problemiškos ne tik institucijos, bet ir mūsų tautos gebėjimas prisitaikyti.

Rusijos išpuoliai prieš Lietuvą nesibaigs tol, kol V. Putinas, naudodamasis Lietuvos žiniasklaida, neįtikins daugumos Lietuvos žmonių, kad dėl visų jo išpuolių kalta Lietuvos valdžia, nes taip jis galės daryti įtaką Lietuvos vidaus politikai.

Žurnalas "VALSTYBĖ" (elektroninė versija – www.valstybe.eu)

Nuotraukoje: žurnalo "Valstybė" redaktorius Eduardas Eigirdas.

2013.11.13


Prisijunkite prie diskusijos