Konjakas, degtinė, šokiai, dainos choru: lageryje šventė, – taip “The Times” korespondentas Rodžeris Boizas aprašo Usollago Šiaurės Urale 75-mečio iškilmes. Susirinko veikiantys ir atsargon išėję sargybiniai.
„Lageris, kuris dabar vadinamas pataisos kolonija, buvo įsteigtas Stalino valymų įkarštyje, kad priverstų dirbti nepageidautinus (politinių įsitikinimų prasme) asmenis“, – sakoma straipsnyje.
Tenai buvo nugabenti tūkstančiai latvių ir lietuvių, rusų, vokiečių ir net aktorius Aleksejus Dikij, 1950 metais suvaidinęs kine Staliną. „Dikij išėjo iš lagerio gyvas, skirtingai nuo tūkstančių kitų“, – pažymi autorius.
„Ne, mes nekvietėme nieko iš buvusių kalinių. Visi nuteistieji, kuriuos mes gerbėme, politiniai, jau mirę, o tų, kurie pas mus iki šiol, kriminaliniai, mes negerbiame“, – sakė Sergejus Jerofejevas, Usollago direktorius.
Laikraščio duomenimis, šventės svečiai išklausė oratorių, pakėlė tostus už Rusijos saugumą ir padainavo sentimentalių baladžių. Sergejus Jerofejevas pažymėjo, kad lageris buvo dalis didžiulės įmonės, o daugelis kalinių po išlaisvinimo nusisamdė į lagerį ir dirbo „už algą“.
Tūkstančių tūkstančiai kalinių mirė nuo šalčio, ligų, pervargimo ir prasto maitinimo, – sakoma straipsnyje. Antai autoriaus duomenimis, „atšiaurią 1941–1942 metų žiemą mirė apie 2300 latvių – du trečdaliai deportuotųjų į Uralą“. Iš etninių vokiečių mirė ne mažiau 3 tūkstančių. „Tai tik menka dalis bendrų praradimų: daugelis žuvo dirbdami miško kirtimuose“, – pažymi autorius.
Savo ruožtu, Stanislavas Voligovas, Permės krašto Federacinės bausmių vykdymo tarnybos spaudos sekretorius pabrėžė, kad nereikia žiūrėti į GULAG‘ą supaprastintai: tarp sargybinių buvo daug karo didvyrių, o buvę kaliniai įsikūrė aplinkiniuose kaimuose.
Šaltinis: “The Times”
2013.02.18
