Ar tikrai savo noru iš šio pasaulio iškeliavo skandalingasis Borisas Berezovskis? Ar tikrai šis milijardierius buvo taip nuskurdęs, jog nematė jokių kitų prošvaisčių, išskyrus savižudybę? Ar jis parašė atsiprašymo laišką Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui ir nuoširdžiai siekė grįžti į Rusiją? Nejaugi jis tikėjosi, kad Kremlius atleis jam visus akibrokštus? O gal turtuolio atsiprašymo laiškas – vien tik graži legenda?
Ar galima manyti, jog B.Berezovskio mirtis buvo naudinga Didžiosios Britanijos slaptosioms tarnyboms, bijojusioms, kad neišaiškėtų konfidenciali informacija apie Aleksandro Litvinenkos nužudymo Londone detales? O gal dera manyti, jog tai – Rusijos FSB kerštas už V.Putino kritiką, trukusią ilgiau nei dešimt metų?
Tad kas gi iš tiesų dedasi Didžiosios Britanijos sostinėje, kur vienas po kito miršta iš Rusijos pabėgę žvalgybininkai, turtuoliai bei teisybės ieškotojai?
Portalas Slaptai.lt savo skaitytojų dėmesiui pateikia keletą užsienio spaudoje pasirodžiusių versijų.
XXX
Frenkas Ninguizenas /Süddeutsche Zeitung
Opozicija Rusijoje: oligarchų galas
Frenkas Ninguizenas komentaruose laikraščiui "Süddeutsche Zeitung" primena, kad Boriso Berezovskio laišką, kuriame oligarchas neva tai prašo atleidimo už klaidas, reiškia prezidentui Vladimirui Putinui pagarbą ir kalba apie tėvynės ilgesį, V.Putino stovykla išnaudoja kaip „pergalės ilgametėje kovoje su priešininku įrodymą“.
„Su oligarcho mirtimi baigiasi epocha, kurią dauguma Rusijos piliečių vertina kaip niūrią: dešimtasis dešimtmetis buvo laukinis ir anarchiškas ekonomikoje. Alkani verslininkai draskėsi dėl gardesnių ligotos valstybinės pramonės kąsnelių. Jie staigiai tapdavo milijardieriais, o gyventojai skurdo“, – rašo straipsnio autorius.
„V.Putinas nuolat mini praėjusį oligarchų dešimtmetį, kad pagerintų savo valdymo rezultatus. Koks įrodymas, kad jo kursas teisingas, gali būti geresnis už laišką su atsiprašinėjimais?“ – tęsia F.Ninguizenas.
Kadaise vedantieji oligarchai simbolizavo valstybės silpnumą, dabar tos grupuotės galas gali simbolizuoti vėl valstybės atgautą galią, tęsia autorius. „Michailas Chodorkovskis jau dešimt metų sėdi kalėjime, Vladimiras Gusinskis tyliai gyvena tremtyje, Borisas Berezovskis mirė. Kiti prijaukinti ir rūpinasi tik įmonių balansais ir pelno didinimu. Politinio pavojaus V.Putinui jie nekelia“, – aiškina F.Ninguizenas.
„Ir vis dėlto B.Berezovskis visus tremties Didžiojoje Britanijoje metus buvo naudingas Rusijai. Reikalui esant jį galima buvo pristatyti kaip figūrą, įkūnijančią bet kokį blogį. Antai B.Berezovskis iš išorės sėjo maišto sėklas, remdamas opoziciją“, – pažymi autorius.
Tačiau, pasak F.Ninguizeno, „kovoje su V.Putinu dėl valdžios į oligarchų vietą jau seniai atėjo kiti žmonės. Jie mažiau vadovaujasi piniginiais sumetimais, bet kritikai jie naudoja ne mažiau veiksmingus instrumentus“.
„Tai tinklaraštininkai, valdantys tinklus ir aptinkantys korupcijos atvejus bei deputatų butus Floridoje; tai opozicionieriai, organizuojantys atakas, tai laikraščiai, kurie vis labiau įžūlėja. B.Berezovskis, kurį pastaruoju metu kamavo piniginiai rūpesčiai, toje naujoje opozicijos epochoje jau nebevaidino esminio vaidmens“, – baigia F.Ninguizenas.
Šaltinis: "Süddeutsche Zeitung"
XXX
Maša Lipman / The New Yorker
Borisas Berezovskis: oligarchas išėjo iš gyvenimo
Rusijoje praėjusio šimtmečio dešimtajame dešimtmetyje jis buvo politinio gyvenimo „žmogus–motoras“, vienas iš turtingiausių magnatų, „darydavęs karalius“, kuris atvedė į valdžią Vladimirą Putiną, rašo tinklaraštyje "The New Yorker" apžvalgininkė Maša Lipman.
Vėliau Borisą Berezovskį išstūmė iš šalies, primena autorė. Rusijos valdžia apkaltino Berezovskį įvairiais nusikaltimais ir reikalavo jo ekstradicijos, o jis vedė savo kampaniją prieš V.Putiną ir jo vyriausybę.
„Berezovskio karas su Kremliumi buvo pralaimėtas beveik nuo pat pradžių. B.Berezovskis negailėjo pastangų rengti pranešimus, knygas ir dokumentinius filmus su daugybe kaltinimų V.Putino vyriausybei dėl nusikalstamos veiklos.
Bet iki pat 2000-ųjų pirmojo dešimtmečio pabaigos V.Putinas nenuilstamai konsolidavo savo valdžią, jo valdžia buvo neginčijama ir nesusidurdavo su jokiais rimtais varžovais. Net Vakarų žiniasklaida ėmė vis mažiau domėtis tremtiniu – V.Putino priešu“, – sakoma straipsnyje.
Autorė pasakoja B.Berezovskio biografiją. Praėjusio šimtmečio dešimtajame dešimtmetyje RF vyriausybė buvo disfunkcionali, konstitucija dar nebuvo parašyta, taisyklių praktiškai nebuvo, o milžinišką valstybės nuosavybę galėjo užvaldyti bet kas, aprašo padėtį M.Lipman.
Komerciniai ginčai paprastai būdavo sprendžiami smurtu ir žmogžudystėmis. B.Berezovskis buvo „vienas iš šiurkščiausių, labiausiai išpuikusių, atkaklių ir sėkmingų kovotojų“, rašo autorė. Paskui jis „faktiškai įsiveržė į Kremlių ir aktyviai kišosi į aukštų asmenų paskyrimus ir turto paskirstymą, vos nepaskyrė savęs Gazprom‘o vadovu.
Tai buvo milžiniškų ambicijų žmogus, gyvybingas, aistringas, legendinis mergišius, tęsia autorė. „Politikus ir partijas, parlamentą, stambų televizijos kanalą, vedančiuosius biznierius – jis valdė visus, tampydamas juos už virvutės“, – sakoma straipsnyje. Lygiai taip jis, matyt, ketino valdyti ir B.Jelcino įpėdinį.
Autorė komentuoja: „Būdamas toks energingas, turėdamas milžinišką ego ir politinių manipuliacijų talentą, B.Berezovskis pasirodė esąs stebėtinai naivus žmogus“. Apkvaitęs nuo azarto, jis stiprino savo galią ir negalvojo apie padarinius ne tik tėvynainiams, bet net ir sau pačiam.
Autorės požiūriu, šis B.Berezovskio bruožas išryškėjo ir istorijoje su V.Putinu, kuris atėjęs į valdžią pradėjo slopinti visus varžovus, ir bylinėjimesi su Abramovičiumi („Galimas dalykas, savo laiku Berezovskis pernelyg buvo įnykęs į aktyvų įsigijimą, bet tingėjo įtvirtinti savo teisę į įgijinius“, – galvoja autorė).
Tėvynainiai mažai ko nekentė taip kaip B.Berezovskio. „Bet yra vienas bruožas, kurį reikia pripažinti: jis buvo milžiniškų, šekspyriškų mastų žmogus. O V.Putino Rusijoje nėra vietos grandiozinėms asmenybėms“, – rašo autorė.
Laipsniškas B.Berezovskio blėsimas, jo kapituliacija ir mirtis žadina liūdesį, sako apžvalgininkė. „Tai galutinis priminimas, kad dešimtasis dešimtmetis išėjo negrįžtamai.
Tais laikais, nepaisant viso chaoso, praradimų ir žiaurios neteisybės, mirkčiojo viltis, kad Rusija atsikratys amžino prakeiksmo, kur viešpatauja valstybė, o žmogus bejėgis“, – apibendrina autorė.
Šaltinis: "The New Yorker"
XXX
Erikas Alberas /Le Temps
Įtartinos rusų mirtys
Nors pirmieji Britanijos policijos atlikti Boriso Berezovskio mirties tyrimo duomenys, atrodo, patvirtina savižudybės versiją, daugelis milijardieriaus artimųjų nelabai tiki savižudybe, rašo "Le Temps". „Jis buvo ne iš tų, kurie žudosi, tai prieštarauja viskam, ką aš žinau apie tą žmogų“, – prisipažįsta Jurijus Felštinskis, Boriso Berezovskio draugas ir knygos “Korupcija: Rusija ir FSB prezidento Putino laikais“ autorius.
„Rusai pradėjo pernelyg dažnai mirti Londone, tai negali neatrodyti įtartinai, mano J.Felštinskis. Didžiausią atgarsį sukėlė Aleksandro Litvinenkos mirtis 2006 metais, išprovokavusi diplomatinę įtampą tarp Rusijos ir Didžiosios Britanijos.
Bet po mirties dvišaliai santykiai pradėjo normalizuotis, pažymi korespondentas Erikas Alberas. Be to, buvo bandymas nužudyti bankininką Germaną Gorbuncovą ir Aleksandro Perepilično, demaskavusio grandiozinę išsisukinėjimo nuo mokesčių schemą, mirtis neišaiškintomis aplinkybėmis.
„Rusijoje oligarchai nemiršta nuo širdies smūgių kaip Londone“, – liūdnai ironizuoja J.Felštinskis. Rašytojo nuomone, Didžiosios Britanijos valdžia visiškai nenori giliai kapstytis Boriso Berezovskio mirties aplinkybėse. „Jo mirtis ją tenkina. Skyrius, prasidėjęs Aleksandro Litvinenkos mirtimi, baigiasi“, – mano J.Felštinskis.
Rusijos klausimų specialistas Džeimsas Niksis nesutinka su tokiu požiūriu. Jis mano, kad Borisas Berezovskis nieko nereiškė Kremliui. „Jis niekada neturėjo tos įtakos, apie kurią jis kalbėdavo, pastaraisiais metais jis jau tapo savo paties karikatūra“, – cituoja leidinys.
Šaltinis: "Le Temps"
XXX
Nikas Baklis ir Ketrin Belton / Financial Times
Nauji klausimai apie Boriso Berezovskio mirtį
Ketvirtadienį prasidėjo pabėgėlio rusų oligarcho Boriso Berezovskio mirties aplinkybių tyrimas, rašo "Financial Times".
Tyrimas išklausys Vindzore (Berkšyro grafystė) liudijimus apie palaikų atpažinimą ir mirties aplinkybes, bet išsamūs klausymai vyko kitą dieną.
Didžiosios Britanijos Vidaus reikalų ministerijos patalogo anatomo pirmadienį atliktos autopsijos rezultatai parodė, kad buvusio magnato mirties šeštadienį savo namuose Berkšyre priežastis galėjo būti pakorimas. Grumtynių pėdsakų nerasta.
Atrodo, tai patvirtina pradines prielaidas, kad 67-rių Berezovskis nusižudė, bet kai kurie jo draugai sako, jog negalima atmesti kitų priežasčių, – pažymi straipsnio autoriai Nikas Baklis ir Ketrin Belton.
Nikolajus Glušovas, jo senas draugas ir verslo partneris, sakė, kad autopsijos rezultatai neprieštarauja jo gautai informacijai apie pėdsakus ant kaklo ir kad įvykio vietoje rastas šalis.
„Bet tvirtinimas „pakorimas“ gali reikšti ką tik nori: pradedant uždusinimu ir baigiant pakorimu. Arba nužudymą, vėliau pakariant… aš nieko neatmetu“, – sakė jis.
Kitas draugas, Michailas Černojus, Izraelyje gyvenantis verslininkas, sakė, kad kalbėjo su B.Berezovskiu penktadienį rytą. B.Berezovskis jam sakė, kad pirmadienį skrenda į Izraelį ir paprašė M.Černojaus užsakyti jam numerį viešbutyje. „Tai reiškia, kad jis nesiruošė mirti, – sako M.Černojus. – Bet gal išgėrė kokių tablečių – jo gyvenime viskas buvo nepaprasta – ir kažkas atsitiko“.
Verslininkas taip pat suabejojo dėl paaiškinimo, jog B.Berezovskis mirė pakartas. „Kaip jis galėjo pasikarti, jeigu buvo rastas gulintis ant grindų? Matyt, reikia laukti oficialaus paaiškinimo“.
Šaltinis: "The Financial Times"
Nuotraukoje: Rusijos milijardierius Borisas Berezovskis.
2013.04.02
