Pasaulio spauda komentuoja teroro akto Bostone vykdytojų čečėnišką kilmę ir galimus nusikaltimo motyvus. Brolių Carnajevų ekstremizmas, atrodytų, iš dalies pateisina Vladimiro Putino žiaurumą Čečėnijos atžvilgiu, rašo žiniasklaida, bet verčia prisiminti neteisėtus Čečėnijos „sutramdymo“ metodus.
Spauda pataria JAV ir Rusijos specialiosioms tarnyboms pagaliau sukoordinuoti savo karą su terorizmu.
„Du broliai čečėnai taip ir netapo tikrais amerikiečiais“, – rašo "Sole 24 Ore". Kalbėdamas Sočyje ledo ritulio jaunių pasaulio čempionato atidarymo ceremonijoje Vladimiras Putinas sakė: „Teroro aktas Bostone įvyko faktiškai tarptautinių sporto varžybų metu, ir todėl tas nusikaltimas ypač pasibjaurėtinas“. Tuo momentu Rusijos prezidentas negalėjo įsivaizduoti, kad teroristai – išeiviai iš Rusijos, – pastebi komentaro autorė Antonela Skott.
„Norėtųsi suprasti jų poelgio motyvus, ryšio tarp Bostono ir Čečėnijos pobūdį, – rašo žurnalistė. – Ramzanas Kadyrovas, geležinis Vladimiro Putino kumštis, atrodo, nuslopino separatistinį judėjimą, bet pats atsidūrė JAV „juodajame sąraše“ už žmogaus teisių pažeidimus. Čečėnijos lyderis pasistengė atsiriboti nuo brolių Carnajevų“.
Broliai negyveno Čečėnijoje, būdami sąmoningo amžiaus, pastebi autorė, todėl, jei jie pasirinko blogą kelią, klausimus reikia kelti tiems, kas juos auklėjo. Įrodinėdama, kad jų santykiai su Rusija susilpnėjo, žurnalistė pasakoja, jog „nužudytas vyresnysis brolis Tamerlanas užsiiminėjo boksu ir svajojo dalyvauti Olimpinėse žaidynėse su JAV vėliava“.
Valdžios duomenimis, 2012 metais numanomas teroro akto Bostone vykdytojas Tamerlanas Carnajevas buvo išvykęs į užsienį. "The Guardian" ta tema spausdina du žurnalistės Miriam Elder straipsnius.
Pirmasis vadinasi „Bostono tyrėjai pereina prie įtariamojo kelionės į Dagestaną 2012 metais“. „Maištininkai islamistai iš Rusijos Dagestano respublikos neigia bet kokius ryšius su sprogimais per maratoną Bostone“, – rašo autorė.
Tuo tarpu Amerikos tyrėjai aiškinasi, ar Carnejevas vyresnysis per tą kelionę neužmezgė ryšių su "Vilajat Dagestan" – vietiniu „maištininkų judėjimu, naudojančiu smurtinius metodus“.
Savo ruožtu, judėjimas išplatino pareiškimą, kuriame sakoma, kad „modžahedai iš Kaukazo“ nekariauja su JAV, o kariauja su Rusija. Pareiškime pabrėžiama, kad grupuotė vykdo Doku Umarovo įsakymą vengti smūgių taikiems gyventojams.
„Giminaičiai sako, kad Carnajevas vyresnysis susidomėjo radikaliomis idėjomis Jungtinėse Amerikos Valstijose, iki kelionės į Rusiją 2012 metų pirmąjį pusmetį. Tada jis aplankė tėvą Dagestane, o paskui apsilankė Čečėnijoje“, – sakoma straipsnyje.
Neįvardyti šaltiniai iš jėgos struktūrų pranešė Rusijos žiniasklaidai, kad Carnajevų ryšių su Umarovu neaptikta, Rusijos specialiųjų tarnybų duomenų bazėje Carnajevų pavardės nėra.
Antrasis straipsnis pavadintas „Teta Carnajeva atskleidė naujas jo kelionės į Dagestaną detales“. Patimat Suleimanova atmeta versiją, kad Tamerlanas važiavo į Dagestaną aplankyti tėvo. „Pasak Suleimanovos, Carnajevas išvažiavo iš JAV 2012 metų sausį, o į Dagestaną nuvažiavo maždaug kovą. Jo tėvas Anzoras Carnajevas nuvažiavo į respubliką gegužę“, – sakoma straipsnyje.
„Jis sėdėjo namuose ir meldėsi. Jis mokėsi skaityti Koraną. Jis matėsi su giminaičiais, draugais“, – kalbėjo Suleimanova apie Tamerlaną. Ji pridūrė, kad jo jaunesnysis brolis Džoharas, dabar suimtas, rengėsi apsilankyti Dagestane gegužę.
Carnajevai – čečėnai. Pasak Suleimanovos, anksčiau jie du kartus bandė persikelti į Čečėniją ir abu kartus buvo priversti bėgti dėl karo. 2012 metais Tamerlanas gyveno regione pusmetį, bet Čečėnijoje buvo tik dvi dienas, jeigu tikėsime Suleimanova.
Teta pasidalijo susitikimo su Tamerlanu įspūdžiais: „Po to, kai jis priėmė islamą, jis tapo net švelnesnis. Jis buvo laimingas, smagus“. Carnajevas pragyveno JAV 10 metų. Suleimanova sako: „Jis buvo amerikietis, bet kartu ir mūsiškis“.
JAV kilo ginčas, ar Barako Obamos administracija nepažeidžia teisės normų Džocharo Carnajevo atžvilgiu, praneša "The Wall Street Journal" redakciniame straipsnyje, bet „kodėl administracija atsisakė paskelbti Carnajevą priešų kombatantu-teroristu?“- klausia leidinys.
„Svarbu ne pripažinti Džoharą kaltu teisme, o išsiaiškinti, kokios informacijos jis turi“, kad „būtų išvengta teroro aktų ateityje, arba išmontuoti teroristų tinklą“, – rašo leidinys. Todėl būtų naudinga paskelbti jį priešo kombatantu: tas statusas leidžia plačius, ilgalaikius tardymus nedalyvaujant advokatui, aiškina laikraštis.
Tuo labiau, kad B.Obama uždraudė „sustiprinto tardymo“ metodus.
JAV Aukščiausiasis Teismas anksčiau išleido nutarimą: net JAV piliečius (o Džoharas – Amerikos pilietis) galima laikyti saugomus neapibrėžtą laiką kaip priešo kombatantus. Jeigu Džoharas bendradarbiaus su tyrėjais, kombatanto statusą galima atšaukti, jį galima bet kuriuo momentu perduoti baudžiamosios justicijos sistemai“, – sakoma straipsnyje.
Broliai Carnajevai pragyveno JAV apie 10 metų, pasiekė tam tikrų laimėjimų, bet jų gyvenimas pakrypo, pažymi "The Washington Post" apžvalgininkė Enn Epplbaum. Tuo pačiu ji paaiškina amerikiečiams skaitytojams: Carnajevų šeimos klajonės po buvusią SSSR, o taip pat faktas, kad broliai mokėjo rusų kalbą, – anaiptol ne egzotika, o paplitęs reiškinys.
Kas gi pastūmėjo Carnajevus į terorizmo kelią? „Gal esmė – Čečėnija? Du kruvini Čečėnijos karai pridarė neįtikėtinų nuostolių ir įkvėpė tokį pat pavojingą teroristinį judėjimą“, – rašo autorė, pažymėdama, jog kai kurie čečėnai tapo radikaliais islamistais. Čečėnų teroristų nihilizmas ir žiaurumas – lygiagretūs su sprogimais per Bostono maratoną, sakoma straipsnyje.
Visai galimas dalykas, kad broliai Carnajevai kontaktavo su čečėnų separatistais, rašo autorė, bet jų ryšiais su "Al Qajeda" ji netiki.
Autorės požiūriu, broliai Carnajevai elgėsi taip, kaip antrosios kartos Europos musulmonai – teroro aktų vykdytojai Madride ir Londone. Tie jaunuoliai įgijo išsilavinimą ir užaugo Europoje, bet ten jautėsi „ne savo vietoje“. „Kai kurie atsigręždavo į pusiau pamirštą, pusiau mistinę tėvynę, ieškodami sau tikslesnės, griežtesnės tapatybės“, – sakoma straipsnyje.
Tamerlanas Carnajevas sakė, kad jis neturi nė vieno draugo amerikiečio. „Panašų pareiškimą galėtų padaryti jaunas pakistanietis, gyvenantis Koventryje, arba jaunas alžyrietis, gyvenantis Paryžiuje“, – sakoma straipsnyje.
Numanomų teroro akto Bostone organizatorių čečėniška kilmė tam tikra prasme – Vladimirui Putinui palanki aplinkybė, pateisinanti karą su čečėnais separatistais, pažymi "State.fr" apžvalgininkas Danielis Vernė. V.Putinas visada kalbėjo apie teroro grėsmę Čečėnijoje, atsisakė vertinti čečėnus kaip kovotojus už savo nepriklausomybę ir laikė juos islamiškojo fundamentalizmo avangardu.
Kita vertus, tragedija Bostone yra perspėjimas Kremliui, ji atkreipia tarptautinės visuomenės dėmesį į vis dar audringą regioną. Rusijos valdžia deda daug vilčių, kad Olimpinės žaidynės 2014 metais Sočyje bus paliudijimas, jog Kaukazas vėl tapo nebepavojingu regionu, rašo leidinys. „Tačiau toli gražu taip nėra“, – tvirtina straipsnio autorius.
Formaliai Čečėniją „padarė taikingą“, bet neramumai persimetė į gretimas respublikas, kur reguliariai vyksta teisėtvarkos organų susirėmimai su mafijos grupuotėmis, o taip pat su maištininkais, nepripažįstančiais Rusijos valdžios teisėtumo.
„Kremliaus bandymai padaryti galą nestabilumui žlugo“, – konstatuoja D.Vernė. Pavienės reformatoriškos pakraipos pastangos baigėsi nesėkmingai, o represijos tik įkaitino situaciją: gavę kozirį, saugumo organai pradėjo kriminalizuotis ir slysti iš federacinės vyriausybės kontrolės, kankinimai ir susidorojimai be teismo iššaukė naują smurto bangą regione.
V.Putinas norėtų, kad visi užmirštų tą realybę, bet teroro aktas Bostone vėl apnuogino ją, sako autorius.
Nauji duomenys apie brolius Carnajevus, atsiskleidę tiriant Bostono teroro aktą, kelia daug klausimų Amerikos specialiosioms tarnyboms ir Rusijos vyriausybei, perduoda "Liberation" korespondentė iš Vašingtono Loren Mijo.
Iš brolių įrašų socialiniuose tinkluose galima daryti išvadą, kad jie mėgo pinigus ir prabangą. Antai Žilbertas Žunioras, automechanikas iš Kembridžo, papasakojo policijai, kad jaunesnysis brolis, Džoharas, dažnai pristatydavo jam į dirbtuves liukso klasės mašinų, priklausančių jo turtingiems draugams, o kitą dieną po teroro akto atėjo į garažą skubiai pasiimti vienos iš mašinų, ir buvo labiau negu bet kada įsiaudrinęs, tarsi „būtų veikiamas narkotikų ar medikamentų“.
Džoharo draugai iš universiteto taip pat tvirtina, kad jis aktyviai rūkydavo marihuaną.
Brolių giminaičiai įsitikinę, kad jais buvo manipuliuojama. Tamerlano ir Džoharo tėvai kartojo žurnalistams, kad „juos pakišo“ ir kad „viskas buvo suorganizuota“.
Amerikos specialiosios tarnybos ypač susidomėjo vyresniojo brolio vizitu į Rusiją 2012 metais nuo sausio 12 iki liepos 17, tęsia Loren Mijo. Pažymėtina, kad Tamerlanas sugebėjo gauti Rusijos vizą, nors jau buvo Rusijos specialiųjų tarnybų stebimas. „2011 metų pradžioje Maskva perspėjo Amerikos valdžią dėl Tamerlano Carnajevo, apibūdinusi jį kaip radikaliojo islamo pasekėją, kuris stulbinančiai pasikeitė po 2010 metų“ ir „ruošiasi palikti Jungtines Valstijas, kad prisidėtų prie neįvardijamų pogrindinių grupuočių“, – sakoma straipsnyje.
Į perspėjimą FTB sureagavo, apklausdama Carnajevą ir jo giminaičius Bostone, tačiau tyrimas nedavė jokių rezultatų. „2011 metų vasarą FTB nusiuntė tyrimo rezultatus Rusijai, užklausdama „smulkesnių arba papildomų žinių“, tačiau negavo“, – stebisi autorė.
„Čečėnų pėdsakas idealiai tinka oficialiosios Rusijos propagandos interesams“, tvirtina straipsnio autorė: čečėnus deportavo ir žudė, o dabar Čečėnija pristatoma kaip terorizmo lizdas“.
Tačiau amerikiečiai neskuba daryti išvadų. Marko Galeočio, specialisto Rusijos specialiųjų tarnybų klausimais iš Niujorko universiteto, nuomone, broliai Carnajevai nuėjo kelią, būdingą šių laikų čečėnų sukilėliams – „nuo nacionalinės išsivadavimo kovos iki džihado“.
Teroro aktas Bostone galėjo būti gera galimybė Rusijos prezidentui pagaliau suderinti antiteroristinį bendradarbiavimą su Vašingtonu, rašo Michaelis Liudvigas laikraštyje "Frankfurter Allgemeine".
Šį savaitgalį V.Putino iniciatyva įvyko pokalbis telefonu su B.Obama, per kurį valstybių vadovai susitarė bendradarbiauti kovoje su terorizmu. Anksčiau bandymai sukoordinuoti pastangas šia linkme buvo nesėkmingi.
Rusijoje dažnai manoma, kad Vakarams naudinga silpninti Rusijos pozicijas Šiaurės Kaukaze, pažymi autorius. Tokia retorika prieš Vakarus atsirado dėl Rusijos nusivylimo: V.Putinui „nepasisekė suteikti karui Čečėnijoje kovos su tarptautiniu terorizmu statuso“.
Atsainios Vakarų reakcijos priežastis ta, kad Rusija nuolat pažeidinėja piliečių teises ir žmogaus teises Šiaurės Kaukaze, o su tuo susijusi ir vietinė valdžia, ir Rusijos armija, policija ir specialiosios tarnybos, rašo žurnalistas.
Nuotraukoje: Bostono gatvės nuaidėjus sprogimams.
Informacijos šaltinis – Inopressa.ru
2013.04.23
