Lietuvos advokatūros kartu su Seimo Tesiės ir teisėtvarkos komitetu ir Nacionaline teismų administracija organizuotoje apskritojo stalo diskusijoje „Privataus kaltinimo instituto probleminiai aspektai bei įžeidimo ir šmeižimo dekriminalizavimo galimybės“ išsakytos šios teisės srities problemos. Nacionalinės teismų administracijos duomenimis, pernai teismuose privataus kaltinimo tvarka nagrinėta 560 įžeidimo ir šmeižimo bylų. Prokurorai teigia, kad ikiteisminių tyrimų skaičius dėl šmeižimo ir įžeidimo siekia 900.
„Žmonės stengiasi ginti savo garbę ir orumą visais įmanomais būdais, todėl privataus kaltinimo bylų skaičius auga“, – tardamas sveikinimo žodį sakė Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto primininkas Julius Sabatauskas.
Diskusijos dalyviai bandė atsakyti klausimą, ar baudžiamoji atsakomybė už įžeidimą ir šmeižimą nėra saviraiškos laisvės ribojimas? Ko siekia šalys, besikreipdamos į teismus? Ar tokio pobūdžio ginčai gali būti sprendžiami ne baudžiamojo proceso tvarka, o gal šių veikų dekriminalizavimas atvers duris dar didesniam piktnaudžiavimui žodžio laisve? Šiais klausimais diskutavo teismų ir teisėtvarkos institucijų, advokatūros ir žiniasklaidos atstovai.
Renginyje dalyvavę Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) teisėjas Gintaras Goda ir Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininko pavaduotojas Alenas Piesliakas pažymėjo, kad privataus kaltinimo institutas, kuriame nėra atliekamas ikiteisminis tyrimas, teismams, iš tiesų, yra problematiškas.
„Šmeižto ir įžeidimo bylose dažnai nei kaltinamasis, nei kaltintojas nesistengia pateikti įrodymų, todėl teisėjas tampa lyg prokuroras, kuris turi susirinkti įrodymus ir padaryti sprendimą. Be to, kartais atrodo, kad šalys, skųsdamosi teismui dėl įžeidimo, siekia ne ginti savo garbę ir orumą, bet nubausti asmenį, prisiteisti neturtinę žalą, o kartais ir paspausti kitą šalį dėl vykstančio teismo proceso kitose bylose“, – pastebėjo A. Piesliakas.
Pernai iš 45 Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėtų bylų 10 baigėsi apkaltinamuoju nuosprendžiu, 20 – išteisinamuoju nuosprendžiu, o 15 – priėmus kitokius sprendimus. Iš išnagrinėtų 45 bylų septyniose buvo teisiami žurnalistai ir galutiniais sprendimais visi buvo išteisinti. Nors didžioji dalis ginčų baigiasi išteisinamuoju nuosprendžiu ir kaltė nebūna įrodyta, žiniasklaidos atstovai dėl šmeižimo ir dekriminalizavimo pasisako griežtai.
„Mums ne sprendimas ir išteisinimas yra svarbiausia, o tai, kad esame patraukti baudžiamojon atsakomybėn už savo žodžius. Esminis faktorius – baudžiamasis procesas ir šleifas, kuris mus lydi pasibaigus procesui“, – teigė diskusijoje pasisakęs Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius.
Tuo tarpu savaitraščio „Veidas“ leidėjas dr. Algimantas Šindeikis kvietė susimąstyti, ar netekdami galimybės spręsti ginčo baudžiamojo proceso būdu, neprarandame galimybės reikalauti moralinio atlyginimo už įžeidimą. „Šmeižimo eliminavimas iš baudžiamojo kodekso – tai galimybės sutramdyti žmogų, kuris turi tikslą šmeižti, eliminavimas“, – kalbėjo A. Šindeikis.
Šmeižimo ir įžeidimo bylų skaičius teismuose nuo 2008 metų išaugo beveik dvigubai – nuo 289 iki 560. Daugumoje demokratinių Europos Sąjungos šalių šios veikos dekriminalizuotos.
Informacijos šaltinis – Lietuvos advokatūra
2013.04.30
