Akademikas Eugenijus Jovaiša: „Iniciatyvinė grupė nedaro jokio kompromiso dėl kalbos statuso“


Print

Iniciatyvinės grupės „TALKA už Lietuvios valstybinę kalbą“ narys istorikas akademikas Eugenijus Jovaiša dalinasi mintimis apie TALKOS tikslus ir burtis paskatinusias priežastis. Tokių priežasčių daug ir jos – labai svarbios.

Gerbiamas akademike, kodėl susibūrė piliečių iniciatyvinė grupė ir nusprendė ateiti į talką Seimui – parengti įstatymo projektą, kuriam parengti nuo rugsėjo 5 d. pradeda rinkti (ir du mėnesius rinks) piliečių parašus? Ką toks įstatymas keistų?

Visi žinome, kad Konstitucijoje valstybine kalba yra paskelbta lietuvių kalba. Vardai ir pavardės rašomos pagal tarimą vartojant valstybinės kalbos 32 raidžių abėcėlę.

Jau kuris laikas vakstybinė kalba tapo politikų įkaitu – tvirtinama, kad mūsų santykiai su kaimynine Lenkija taps geresni, o ir patys gražiai visai Europai atrodysim, jei į mūsų kalbos sistemą įsileisime kitas lotyniško pagrindo raides tam, kad patenkintumėme kai kurių lenkakalbių Lietuvos gyventojų norus užrašyti savo vardus ir pavardes kitos kalbos rašmenimis.

Šiuo metu Seime yra du projektai. Vienas iš jų, G.Kirkilo ir I.Šiaulienės, kaip tik ir numato, kad į valstybinę kalbą faktiškai būtų įleistos papildomos raidės. Kitas naujas dalykas jų projekte – numatoma kitokiais rašmenimis užrašyti ir vietovardžius. Tai akivaizdus valstybinės kalbos keitimas, kuris pareikalaus iš naujo permokinti Lietuvos gyventojus. Permokinti tarimo, rašymo, kirčiavimo ir kitų su pakitusia abėcėle susijusių dalykų.

Ir ne tik. Tai akivaizdus Lietuvos valstybingumo ir jos kultūros siaurinimas. Ir verta priminti Z.Zinkevičiaus žodžius: „Įsileidus porą svetimų raidžių jokios tautybės atstovai nebūtų patenkinti, be to, tai reikštų kitų tautybių diskriminaciją. Tuo tarpu masinis daugiau nei 150 užsienio kalbų ženklų įsileidimas sukurtų chaosą valstybės duomenų sistemose.“

Antrasis projektas yra inicijuotas V.Stundžio ir nors parašais jį parėmė visų, išskyrus LLRA, Seimo frakcijų atstovai, tačiau jis vis tiek blokuojamas Seime. Šis projektas, priešingai nei pirmasis, nesikėsina į istoriškai susiklosčiusią lietuvių kalbą ir jos valstybinį statusą, kurį gina Konstitucija, ir siūlo norintiems, kaip tai jau padaryta Latvijoje, lotynų kalbos pagrindo rašmenimis, užrašyti vardus ir pavardes paso kitų įrašų skyriuje ir tapatybės kortelės antroje pusėje. Šis saikingas, išmintingas ir praktikoje veikiantis modelis gali ir turi panaikinti tą regimą ar norimą matyti įtampą.

Ir čia būtų vieta pasakyti, kad mūsų iniciatyvinė grupė nedaro jokio kompromiso dėl valstybinės kalbos statuso. Tiesiog palaikome tą protingą alternatyvą, kuri mūsų bendrapiliečiams suteiktų galimybę jaukiai jaustis turint jiems priimtinai užrašytą pavardę ir vardą. Bet štai apie valstybine kalba užrašytų vardų ar vietovardžių keitimą negali būti jokios kalbos.

Kuo grėsmingi G.Kirkilo grupės pasiūlymai? Kodėl Seimas negali šių grėsmių įveikti be piliečių pagalbos?

Mums reikia suprasti, kad apskritai valstybinės kalbos statuso keitimas yra antikonstitucinis. Pirmojo projekto propaguotojai teigia, kad į valstybinę kalbą jie nesikėsina, kad tos trys raidės „w“, „x“, „q“ yra smulkmena ir visai nepaiso nei kalbininkų išvadų, nei visuomenės nuomonės.

Bet per daugel metų paskelbta gausybė kalbininkų straipsnių, kuriuose atskleidžiami valstybinės kalbos keitimo faktai. Kaip gali nesikeisti valstybinė kalba, jei keičiama jos abėcėlė?! Bet ne – Seime be atodairos skinamas kelias pirmajam projektui priimti. Tiesą sakant, jau pats faktas, kad imta svarstyti primestą temą dėl rašybos lietuvių kalba, yra nesusipratimas ir akivaizdu, kad einant tuo keliu antikonstitucinėms fantazijoms ribų nebebus; paneigus vieną konstitucinį principą, bus nesunkiai paneigiami ir kiti.

Tačiau Konstitucijos pirmo skirsnio Seimas iš viso negali keisti. Tą gali daryti tik visa Tauta referendumu. Jei politikai savo nuožiūra Seime sumanytų keisti himną ar herbą, esu tikras, reakcija būtų audringa, tačiau valstybinės kalbos statuso menkinimas – ne mažesnė blogybė. Spręsti tokius dalykus yra išimtinė visos Tautos kompetencija. Štai todėl Lietuvos žmonių palaikymas yra itin reikšmingas dabartiniu metu.

Kaip Jūs manote, kodėl Seimas vengia apsispręsti dėl Konstitucijai neprieštaraujančios piliečių asmenvardžių rašymo dokumentuose tvarkos, kokia yra Latvijoje ir kokią siūlo grupė Seimo narių, nesutinkančių su G.Kirkilo iniciatyvomis?

Rugsėjo 22-ąją minėjome baltų vienybės dieną. Mes deklaruojame savo giminystę, nes mes ir esame iš to paties aisčių, arba vakarų baltų, kamieno išaugusios tautos. Atrodytų, santykiai su artimiausia tauta – Latvija – mums turėtų būti svarbūs. Latvijoje jau kuris laikas priimtas ir sėkmingai veikia artimas mūsų siūlomam projektui įstatymas. Natūralu, kad Latvijos politikai gali tikėtis Lietuvos supratimo ir palaikymo, tačiau G.Kirkilo projektas ne tik kad nepalaiko Latvijos sprendimų, bet ir kelia grėsmę – sumanymas papildyti ir taip keisti valstybinės kalbos abėcėlę ateityje gali sukelti problemų ir mūsų baltiškai kaimynei.

Apie tai nedviprasmiškai kalba latvių parlamentaras R.Ražukas, pavardžių ir vietovardžių užrašus nevalstybine kalba Lietuvoje vadinantis labai skausmingu smūgiu Latvijai.

Kodėl mūsų Seimas vengia apsispręsti dėl mūsų remiamo projekto, man nežinoma, tačiau palankus sprendimas būtų didelė parama su Rusijos spaudimu susiduriančioms kaimynėms Latvijai ir Estijai. Todėl mes surinksime tuos 50 000 piliečių parašų, kad palaikytume tą Seimo dalį, kuri remia, linksta ar Lietuvos piliečių remiami apsispręs palaikyti valstybinę kalbą gerbiantį projektą, galintį tenkinti ir kitakalbius Lietuvos piliečius.

Ar iniciatyvinė grupė kaip nors susijusi su politinių partijų veikla?

Mūsų TALKA yra pilietinė ir nepartinė iniciatyva. Tai, kad joje dalyvauja ir politikai, reiškia tik tiek, kad jie yra Lietuvos piliečiai ir, kaip pilietiški žmonės jie išsako savo nuomonę dėl svarbiausių Lietuvos valstybingumo klausimų. TALKAI vienodai svarbi ir pozicija, ir opozicija. Klausimas čia vienas – kiek vieni ir kiti veikia Lietuvos nepriklausomybės, jos tapatumo ir kultūros išsaugojimo labui.

Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotraukoje: akademikas Eugenijus Jovaiša.

2015.10.24; 09:14


Prisijunkite prie diskusijos