Esu vieningos, stiprios Europos Sąjungos šalininkas. Džiaugiuosi, kad Lietuva – ES narė. Balsavau už narystę ES. Briuseliui ir Strasbūrui esu dėkingas už Lietuvai suteiktą finansinę paramą. Visuomet karštai kritikavau ES skeptikus. Sutinku, jog vardan europietiško solidarumo privalu paklusti kai kurioms bendro elgesio taisyklėms. Susibūrus į kolektyvą, kitaip neįmanoma: kai ko atsisakau aš, kai ko atsisako mano kaimynas.
Tačiau šiandien – ne apie ES privalumus. Esama akimirkų, kai imu nebesuprasti Europos. Vis dažniau pastebiu, kaip ES vadovai nesilaiko duoto žodžio, taiko dvigubus standartus, išduoda savo prigimtį ir kilmę. Deja, tokių akimirkų – vis daugiau.
Tik nereikia priekaištauti, esą tokiais straipsniais galbūt pasinaudos agresyviosios Rusijos propagandistai. Galbūt ir pasinaudos. Bet kritikuoju ne todėl, kad norėčiau pakenkti. Noriu padėti. Kaip ir žinomas Didžiosios Britanijos specialiųjų tarnybų ekspertas, knygų apie šnipų karus autorius Edvardas Lukasas (Edward Lucas). Rusijos dezinformacijos specialistai jo įžvalgas jau panaudojo savanaudiškiems tikslams. Sudėjo krūvon kritiškas E.Lukaso mintis apie Europą ir rusų kalba išleido ES peikiantį veikalą. Tegul Rusijos piliečiai mato, kaip patys europiečiai koneveikia savus. Štai koks dabartinės Rusijos cinizmas. Bet ar tai reiškia, jog E.Lukasui nereikėjo kalbėti apie europietiškas klaidas?
Liūdna, kad ES Konstitucijoje krikščionybė neįvardinta kaip europietiškos civilizacijos pagrindas. Krikščioniškąsias vertybes branginti reikia dar ir todėl, kad būtent jos išskiria Europą nuo kitų civilizacijų. Atmetus krikščioniškąsias vertybes nebelieka pačios Europos.
Pasijutau įskaudintas ir tuomet, kai mano europietiškame pase bei europietiškoje tapatybės kortelėje nebeliko tautybę nurodančios grafos. Net žiaurios sovietinės diktatūros metais rusiškame pase buvo skiltis, nurodanti lietuvišką mano kilmę. Nejaugi ne tik Blogio imperija, bet ir demokratinė, civilizuota Europa turi slaptų užmačių – siekia mus asimiliuoti, paversti „šiaip sau europiečiais“?
Europos Sąjunga pavojingai elgiasi, kai dievina „žmogaus teises“, o „tautos teises“ – ignoruoja. Briuselio ir Strasbūro politikai turėtų suvokti, jog šios dvi teisės ne visuomet sutampa. Europa privalo matyti, jog esama situacijų, kai „tautos teisė“ – aukščiau „žmogaus teisių“.
Man nepatinka ir duoto žodžio nesilaikanti Europa. Pavyzdžiui, Rusijai po Antrojo pasaulinio karo valdyti Mažąją Lietuvą leista tik laikinai. Tokią teisę Kremlius seniai prarado. Bet Europa pamiršo savus įsipareigojimus, kitaip sakant, nebesilaiko duoto žodžio, ir tokiu būdu privertė Baltijos valstybes gyventi iki dantų ginkluotos Kaliningrado srities pašonėje.
Man nepatinka Didžiosios Britanijos premjeras Deividas Kameronas. Nepatinka, nes jis viešai melavo. Tiek britų, tiek lietuvių spauda cituoja jo žodžius: „Didžioji Britanija – dorovinga šalis, todėl britai laikysis savo moralinių įsipareigojimų iš Afrikos ir Artimųjų Rytų plūstantiems pabėgėliams“. Deja, Anglija nesilaiko kur kas svarbesnių įsipareigojimų. Omenyje turiu Ukrainai duotus politinius įsipareigojimus. Vos prieš du dešimtmečius oficialusis Londonas viešai garantavo, jog užtikrins Ukrainos teritorinį vientisumą, jei ukrainiečiai mainais už tai atsisakys atominio ginklo. Ukrainiečiai patikėjo ir kas iš to išėjo?
Man nesimpatiški ir Vokietijos bei Prancūzijos lyderiai. Čia įžvelgiu dvi bėdas. Pirma, Berlynas ir Paryžius jau daug sykių išdavė europietiško solidarumo principus. Ne tik Lietuva pageidavo stabdyti rusiškus dujotiekius, bet Berlynas mūsų nepaisė. Lietuvai buvo nenaudingas Prancūzijos siekis apginkluoti Rusiją lėktuvnešiais. Bet Paryžiui nerūpėjo solidarizuotis su Baltijos valstybėmis.
O ir dabar Vokietijos bei ir Prancūzijos pastangos sutramdyti agresyviąją Rusiją nelabai primena Ukrainos gelbėjimą. Šitaip sakydamas remiuosi prof. Vytauto Ladsbergio mintimis, išdėstytomis „Lietuvos ryto“ televizijoje, bei buvusio VSD vadovo Mečio Laurinkaus įžvalgomis portale lrytas.lt. Buvęs Lietuvos saugumo vadovas M.Laurinkus straipsnyje „Žingsnis po žingsnio – skilusios ir žlugusios Ukrainos link“ pastebi, jog vienintelis V.Landsbergis teisingai komentavo Ukrainos Konstitucijos pakeitimų esmę. Tai primena kapituliaciją. Kas prievartauja Ukrainą pakeisti Konstituciją, kur būtų įvardintas specialus neva ginčytinų teritorijų statusas? Prievartauja ne tik Rusija, prievartauja ir didžiosios Europos valstybės.
Todėl didžiųjų ES šalių politikai vis labiau panašūs į dvigubus agentus: viena ranka neva talkina europietišką kelią pasirinkusiems ukrainiečiams, kita ranka žaidžia pagal Rusijos primestas intrigas.
Esama ir dar vieno svaraus argumento. Nei Paryžius, nei Berlynas neturi teisės versti mus elgtis savižudiškai, neprotingai – srėbti būtent jų sukurtą chaosą. Aš nenoriu, kad lietuvių tautą ištiktų prūsų likimas, nenoriu, kad mes savo žemėje taptume tautine mažuma. ES biurokratai privalo gerbti ne tik gėjų, ne tik vienalyčių santuokų šalininkų, bet ir mažų tautų, bijančių prūsų likimo, teises.
Tokių, kurie baiminasi, jog Berlyno ir Paryžiaus brukamas kelias ilgainiui Lietuvą paliks be lietuvių, – dar daug.
Seimo narė Agnė Bilotaitė mano, jog „planas visoms ES šalims pasidalinti atplūdusių pabėgėlių srautą nėra joks sprendimas“. Labai teisingai pastebėta – Europa negali išgelbėti visos Afrikos ir Azijos (portalas delfi.lt).
Migracijos ekspertas Dainius Paukštė teigia: Europai iškilo pavojus paskęsti geopolitinėje maišalynėje (portalas paukste.lt). Argi ekspertas sako netiesą?
Politologas Vytautas Sinica įsitikinęs: „masinė imigracija yra kultūrinė ir ekonominė grėsmė, o visų plūstančių pabėgėlių priėmimas – jokia Europos „pareiga sau ir žmonijai“. Portale delfi.lt jis dar teigė, jog Prancūzijoje dėl didelio migrantų antplūdžio jau esama 750 zonų, kuriose negalioja prancūziški įstatymai. Švedijoje vietų, kur viešpatauja ne švediški, o atvykusiųjų įstatymai, – per pusę šimto. Argi gerai, kai Europoje tiek daug vietų, kuriose negalioja europietiška teisė? Kodėl dar ir mažytė Lietuva privalo turėti teritorijų, kuriose negalioja europietiška teisė?
Jei ES – demokratiška struktūra, leiskite mums bent pasvajoti apie Europą, neturinčią nekontroliuojamų zonų. Atrodo, kad tik tiek mums šiandien ir belikę.
Deja, 15min.lt portalo apžvalgininkas Paulius Gritėnas mano, jog tokie svajotojai demonstruoja neišmanymą bei panieką kitų kultūrų ar religijų atstovams, serga sovietinio mokymo įkaltu ir vis dar neišplėštu rasizmu…
Koks įžvalgumas, reikalo išmanymas!
Slaptai.lt nuotraukoje: komentaro autorius žurnalistas Gintaras Visockas.
2015.09.09; 05:32
