Viešumoje prasidėjo diskusijos apie finansų ministerijos paruošto 2,225 milijardų skiriamų iš ES ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano projekto. Bendras įspūdis tiek apie buvusios valdžios taip vadinamą DNR planą, tiek šį galima trumpai apibudinti kaip gerą biurokratinį kūrinį. Kitokių jau ir nebemokame ruošti. Kažkaip taip atsitaiko, kad ar tai būtų save vadinantys kairieji ar dešinieji ar centras jie visi kaip dvyniai panašūs savo biurokratiniu požiūriu ir būdais priimant ar dorojantis su praktiškai naujoviškais gyvenimo diktuojamais iššūkiais. Jei šį planą vertinti būtent iš tokių pozicijų jis tikrai fainas. Jame daugmaž surašyta, ko Briuselio broliai/sesės biurokratai ir nori matyti.
Tačiau taip ir norisi surikti sesės/broliai lietuviai, kas gi su mumis atsitiko. Negi per šiuos 31 metus mes tapome kabinetinėmis žiurkėmis ir nieko išskyrus popierius, atsiprašau kompiuterio ekraną nebematome. Juk gyvenimas mums diktuoja ką kitą. Jau nekalbant apie pandemijos pamokas, kurios akivaizdžiai išryškino mūsų silpnąsias vietas. Jos ne tik sveikatos bei švietimo sistemose. O teisingiau jų netobulume. Didžiuliai rezervai slypi valstybės institucijas apėmusiame paralyžiuje. Mūsų valstybės valdymas atsilieka nuo šiandienos gyvenimo poreikių mažiausiai trečdaliu amžiaus. Ir šios problemos neišspręsite mesdami milijonus jos skaitmenizavimui. Tai tas pats, kaip šias lėšas išmesti į balą. Jei netikite, prisiminkite, kiek šimtų milijonų per visus nepriklausomybės metus jau išleista taip vadinamam valstybės funkcijų skaitmenizavimui. Matomai jau pasimiršo garsų skandalai su e.medicina, su elektroniniais bilietais Vilniuje ir pan. o juk buvo taip neseniai.
Ponia premjere ir ministrai/ės būkite geri, suraskite laiko patys (to negalima pavesti patiems biurokratams) susėskite ne Vyriausybės rūmuose, o kur nors ne tokioje oficialioje aplinkoje ir patys išsidiskutavę nubraižykite šiuolaikišką valstybės valdymo modelį. Jį pateikite viešam visuomenės aptarimui. Daug laiko neduokite. Pora mėnesių. Viską apibendrinę tik po to patvirtinkite. Ir tik tada ten investuokite lėšas. Dar viena esminė sąlyga – jis turi tapti žmogiškai skaidriu be biurokratinio sustabarėjusio karkaso. Jeigu tai padarysite, jums visiems negaila bus ir prašyti Prezidento ordinus pakabinti.
O antras didis nusivylimas išgirdus apie šių milijardų ateitį, tai šokas, kad mūsų lietuvaičiai visiškai be polėkio. Jau viešoje erdvėje nuskambėjo priekaištai, kad vėl eilinį kartą pamiršti regionai. Bet juk tai faktas. Taip pat mažas ir vidutinis verslas. Ir tai faktas. Ir štai kodėl. Egzistuojanti paraiškų teikimo sistema tokia biurokratiškai sudėtinga, kad net profesoriai ne viską teisingai sugeba pateikti. Juk nė žodeliu neužsiminta, kad supaprastinsime (o teisingiau būtų pasakyti, jau supaprastinimo) paraiškų pateikimą mažesnėms sumoms arba mažesnėms įmonėms arba teiksime joms nemokamą pagalbą tas paraiškas padedant sutvarkyti-paruošti. Nes ir vėl 90% paramos susišluos didieji verslo rykliai, kurie turi žmogiškuosius resursus arba finansinius išteklius įvykdyti dabar egzistuojančius reikalavimus.
O juk jie jau parturtėjo per karantiną, nes dirbo. Mažieji gi buvo prievarta uždaryti. O dėl regionų tai verkiant būtina apibrėžti net sumą ar tai %, pvz. ne mažiau 50% tegul pagal tas kryptis bus panaudota regionuose. Nes patirtis rodo, kad milžino dalį vis tiek susišluoja Vilnius, Kaunas ir dar Klaipėda. Kitiems trupiniai nuo ponų stalo. Tarp kitko, šią atskirtį tarp regionų tikrai padidins ir numatyta priemonė skaitmenizuoti viešas paslaugas. Juk tai lėšos valstybinėms organizacijoms, kurios pagrinde randasi Vilniuje. O tos privačios įmonės, kurios konkrečiai atliks šiuos darbus – irgi pagrinde Vilniuje. Be to, kaip liaudyje sakoma … būkime biedni (nors 2 milijardai jau kai ką padarys turtingu?), bet teisingi. Deja, dar jokiai valdžiai vykdant šiuos projektus nepasisekė išvengti korupcijos. Beje, apie proceso skaidrumą, į kurį verta investuoti, kaip įprasta pamiršome. Juk neseniai nuskambėję, pradžioje pandemijos reagentų pirkimo skandalai, taip ir nutilo. Negi tai buvo specialių tarnybų priešrinkiminiai šou? Tada jau baisoka darosi…
O dėl mūsų polėkio – kūrybiškumo tai liūdna. Nors valdžioje gan jauni veidai, o pasiūlymai seni kaip mantros. Nesimato nors keleto stambių viešų projektų, kurie galėtų nešti biudžetui naudą ir įtraukti į naujos vertės kūrimą ir mūsų tautiečius. Juk šiandien virš 18milijardų eurų asmenų ir įmonių lėšų guli nenaudojamos bankuose. Kodėl ekonomikos ir inovacijų ministerija ne inicijuoja nors keleto valstybinės reikšmės stambių inovatyvių tarptautinio masto verslo projektų, kurie suteiks galimybę atgaivinti pandemijos paveiktą šalies ekonomiką ir uždirbti. Tai būtų:
I. Tarptautinis ,,WORLD GIGA SERVER“ projektas – super didelė skaitmeninių technologijų duomenų saugykla;
* ideali vieta jai statyti šalia Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės;
* investuotojai:
- a) Lietuvos valstybė (iš šių 2 milijardų)
- b) Lietuvos įmonės
- c) Lietuvos piliečiai
- d) užsienio investuotojai ir pan;
Pastaba dėl punkto c, siūlau naujovę. Kad Lietuvos gyventojai galėtų laisvai įsigyti smulkių pvz. iki 10 000 € nominalios vertės šios bendrovės akcijų. Tam tik reikia pakeisti Akcinių bendrovių įstatymą (tą padaryti dar šioje pavasario Seimo sesijoje) supaprastinant šių akcijų įsigijimą. Taip paverčiant šį projektą bendruomenišku ir suteikiant teisę aktyviai prisidėti prie bendro gėrio kūrimo.
II. ,,DRONŲ CENTRAS“ – tai įvairių dydžių ir paskirties dronų gamybos (su tarptautine kooperacija) serviso ir panaudojimo metodų adaptacijos Centro įkūrimas. Juos masiškai pritaikant rinkti duomenis aplinkosaugos, priešgaisrinės, elektros perdavimo linijų, kelių srautų paskirstymo, gyventojų saugumo užtikrinimo ir kitose srityse; Tai derinant su Didžiųjų duomenų (Big Data) rinkimu ir apdorojimu;
III. Specialaus klasterio ,,INTELEKTUALAUS CENTRO – ATEITIES LIETUVA“ įkūrimas. Tam tikslui apjungiant, skaitmeninių technologijų pagalba, į vieningą sistemą jau turimą ir kaupiant gerąją tarptautinę patirtį su aiškiu tikslu sudaryti sąlygas susitelkti ir patraukti naujovių entuziastus – fanus ir tų naujovių įgyvendinimą, plėtrą praktikoje.
Šie ir kiti projektai sudarys prielaidas Lietuvai iš kopijuojančių kitų šalių pasiekimus, pačiai tapti pavyzdžiu ir ženkliai pagerinti valstybės ekonominę galią, o tuo pačiu ir žmonių gyvenimą.
Be to, pandemija mus išmokė, kad reikia dalį sveikatos apsaugos priemonių pasigaminti patiems, tuo pačiu sukaupiant valstybinį rezervą, kurį pastoviai atnaujinti. Juk gaminių poreikis gan platus ir juos galima gaminti nė būtinai Vilniuje. Be to, kodėl nesvarstome apie vakcinos gamyklos kūrimą Lietuvoje. Juk su šia ar kita pandemija ar virusais reikės gyventi, jie niekur nedings. Be to, jau aišku, kad skiepytis reikės kas metai. Intelektualinį potencialą Lietuva turi. Tai patvirtina ir įmonės Thermo Fisher Scientifi gaminami preparatai. Suprantama, tai gal būt gamins privatus verslas, bet valstybės pareiga būti šio proceso iniciatore, nes privatininkai yra inertiški. Be to, ne visuose sveikatos reikaluose turi būti svarbiausia pelnas. O privatininkas be jo ir dar solidaus nė piršto nepajudins.
Tokios iniciatyvos manau ženkliai daugiau naudos atneštų Lietuvai, nei 1 500 darbo vietų numatytas įkūrimas skiriant tam 110 milijonų eurų t.y. 1 darbo vieta virš 73 000 eurų, o kur dar administravimo kaštai. Praktiškai tai padovanoti kažkam pinigai.
Manau, svarbu valdančiajai daugumai ir opozicijai šiandien suprasti vieną esminę taisyklę, kad pandemija verčia mus visus ir politikus keisti įsisenėjusius įpročius ir nuo nuožmios konkurencijos, kuri perauga dažnai į neapykantą, pereiti prie bendrų reikalų tvarkymo kartu ir bendro gėrio kūrimo vardan mūsų gyvenimo ir ateities.
Daktaras Algimantas Matulevičius yra LSDDP Prezidiumo narys, LPK Garbės Prezidentas, Buvęs LRV ministras ir LR Seimo narys
