Mokslotyros institutas serijoje „Lietuvių Tauta“ 2015 m. išleido istoriko Algimanto Liekio iš Amerikos lietuvių periodinių ir vienkartinių leidinių sudarytą knygą „Juokdariai, vienykitės“.
Knygoje pateikiami juokai iš Amerikoje leistų periodinių ir vienkartinių leidinėlių yra parengti tokie, kurių Lietuvos bibliotekose beveik neįmanoma rasti. Tačiau tenai tų leidinėlių tiražai buvo palyginti gan dideli ir dar šiandieną dažnas senesnis išeivis JAV ar Kanadoje prisimena juos ir, žiūrėk, kokiame susibuvime suskelia juokelį iš nurodytų leidinėlių.
Tarp tokių yra ir juokų, skelbtų Amerikos lietuvių humoro ir satyros periodiniuose ir vienkartiniuse leidinėliuose, kaip „Akėčios“ (JAV, 1964-1968 m.), „Amerikos lietuvių juokai“ (vienkartinis leidinėlis, JAV, 1927 m.), „Dagys“ (JAV, 1910-1911m.), „Dainos – juokeliai net linksta keliai“ (vienkartinis leid., JAV, 1916 m.), „Nusišypsok“ (vienkartinis leid, 1935 m.), „Skunkė“ (Kanada, laikraštis, 1953 m.), „Smeigtukas“ (JAV, 1958 m.), „Svirplys. Dainuškos, kupletai“ (vienkartinis leid. JAV, 1941 m.), „Vėpla“ (Kanada, 1955 – 1958 m.), „Tarka“ (1911-1918 m., 1953 m.), „1928 metų juokų, dainų ir sapnų orakulas“ (vienkartinis leid, JAV, 1928 m.) ir kiti. (Algimantas Liekis, iš Pratarmės)
Sudarytojui leidus, skelbiame kai kurias ištraukas ir iliustracijas iš šios knygos.
XXX
Papūga teisme
Rytų Vokietijoj vokiečiui vadinamasis liaudies demokratijos režimas įkyrėjo iki gyvo kaulo. Vengdamas ką nors blogo pasakyti draugams, jis, sugrįžęs iš darbo į namus, užsidaręs langines, išliedavo visą pyktį šaukdamas:
Šalin Chruščiovą, po velnių komunizmą!
Šiuos jo žodžius greit išmoko kartoti vienintelis liudininkas – papūga. Vokiečiui į darbą išėjus, papūga ir viena šiuos žodžius rėkdavo. Po trumpo laiko vokietis gavo kvietimą liaudies teisman atvykti ir kartu atsinešt savo papūgą.
Vokietis išsigando ir nuėjo pas savo kleboną patarimo. Klebonas patarė į teismą nunešti klebono papūgą.
Prisipažinki, – šaukia liaudies teisėjas pilnutėlėje salėje, – kad ne tik pats plūdai taikos trokštančią darbininkijos valdžią, bet ir šį nekaltą paukštelį išmokei!
Teisėjas, norėdamas susirinkusiems įrodyti kaltinimą, pats pradėjo šaukti, tačiau papūga kraipė galvą, visai neatsiliepdama.
Teisėjas įsiuto ir liepė visiems susirinkusiems drauge su juo visu choru šaukti:
Šalin Chruščiovą, po velnių komunistus!
Pagaliau įsidrąsino ir papūga, ji ėmė sakyti: „Dieve, išklausyk jų maldas! Dieve, išklausyk jų maldas! ..“
Komunistinė antologija
Vienas skaitytojas atsiuntė Toronto dienraščiui „The Telegram“ šitokį sovietinių žodžių paaiškinimą (čia mes neturėsime pridėti jokių komentarų):
Kriticizmas – tai mokslas apšaukti kiekvieną klystančiu, kuris nesutinka su Sovietų vadų nuomone.
Kapitalizmas – valdymo sistema, kuri nepritaria Sovietų politbiuro pažiūroms.
Nusiginklavimas – tai nesibaigiančios konferencijos, kuriose siekiama nutarti, kad Vakarai taip skubiai nusiginkluotų, kaip skubiai Sovietai apsiginkluoja.
Laisvi rinkimai – garantuotas komunistų valdžion įėjimas.
Demokratija – sovietiško valdymo chaosas ir t.t.
Kolchoze
Atvykęs iš kompartijos pareigūnas kamantinėja kolchozninką, dirbantį kolchoze ir turinį mažą sklypelį žemės savo žinioj:
Klausyk, Ivanai, jeigu tu turėtum du milijonus rublių – ką darytum?
Vieną milijoną atiduočiau partijai, o kitą pasilikčiau sau.
O jeigu tu turėtum du namus – ką darytum?
Vieną atiduočiau partijai, kitą pasilikčiau sau ir jame gyvenčiau.
Gerai. Labai gerai. Na, o jeigu tu turėtum dvi kiaules, – ką darytum?
Kolchoznikas tyli…
Na, sakyk, ką gi darytum? Ko tyli?
Į šitą klausimą leiskite man neatsakyti, nes jis labai sunkus… (Kolchozninkas mat turėjo nors nekokias, bet dvi kiaules…).
Merginų pasikalbėjimas
Žinai, Onyte, turiu du vyrukus, kurie man peršasi: vienas bankininkas, o antras – mano mokyklos draugas. Patark, kurį iš jų pasirinkti?
Aišku, dėl pinigų neprivalai tekėti. Geriau pasirink tą draugą, o mane supažindink su bankininku.
Sausainiai – svajonė
Pavergtoj Lietuvoj konditerijos pramonė išleidžia nebrangių sausainių rūšių, tačiau Vilniaus „Pergalės“ fabrikas sugalvojo išleisti sausainius „Svajonė“, kurių kilogramas kainuojąs net 72 rublius.
Mamyte, šitų sausainių aš dar nevalgiau… Nupirk… – prašo dukrelė motinos.
Tai, vaikeli, čia ne sausainiai… Čia svajonė… – atsako mama.
Volteras – tiktai vienas…
Garsus prancūzų rašytojas Volteras kartą viešėjo pas karalių Frydrichą Didįjį. Pastarasis pakvietė jį paplaukioti ežere mažu laiveliu. Volteras greitai pastebėjo, jog laivelis kiauras, ir iššoko į krantą.
Ar tamsta taip bijai dėl savo gyvybės? – klausdamas nusijuokė karalius. – Aš tai visai nebijau.
Čia nieko nuostabaus, – atsakė rašytojas. – Karalių pasaulyje yra daug, o Volteras – tik vienas…
Po septyniolikos metų
Vakarų Berlyne tardoma mokytoja, atbėgusi iš Rytų Berlyno.
Valdininkui parūpo paklausti:
Kaip, tamsta, manai, kada bus galima Rytų ir Vakarų Vokietiją suvienyti?
Po septyniolikos metų.
Iš kur tamsta tai žinai?
Matote, Rytų Vokietijoj yra 17 000 000 gyventojų. Kasmet į Vakarų Vokietiją perbėga daugiau kaip po 1 milijoną žmonių. Tada po septyniolikos metų tenai nieko nebeliks ir Vokietija bus suvienyta…
Iš Maskvos transliacijų
Maskvos radijas kartą labai palankiai atsiliepęs apie JAV mirusį novelistą Džeimsą Fenimorą Kuperį, kurio novelėse dažniausiai vaizduoti indėnai.
Manytume, gal todėl, kad šio rašytojo novelių herojai buvo raudonieji (raudonosios rasės žmonės)?
Anekdotas apie Hitlerį
Žinomas žurnalistas C.L.Sulzbergeris leidinyje „New York Times“ aprašo įvykį. Esą kai 1923 m. Hitleriui nepavyko padaryti Vokietijoj pučo ir jis buvo areštuotas alaus bare, Robertas Merfis, tuomet buvęs konsulas Miunchene, paaiškinęs kitiems, jog fiurerio politinė karjera jau esanti galutinai baigta. Tokios opinijos buvęs ir visas konsulų korpusas Miunchene, tarp jų ir Šventojo Tėvo nuncijus monsinjoras Pačelis, vėliau tapęs popiežiumi.
1944 m. Merfis turėjo audienciją pas Jo Šventenybę. Ta proga jis prisiminęs ir tas dienas, kurias teko praleisti kartu Miunchene. Priminė ir Hitlerio pučą bei visų spėliojimus, jog Hitlerio politinė karjera jau baigta. Tuo tarpu audiencijos metu Hitleris buvo pačioj nacistinės Vokietijos galios viršūnėje.
Popiežius su maloniu šypsniu atsakęs Merfiui:
Aš žinau, ką turite galvoj primindamas man apie tai. Jūs turbūt galvojate apie Popiežiaus neklaidingumą. Bet reikia atsiminti, kad prieš 20 metų aš dar buvau tik monsinjoras.
Kaip gyvenama pavergtoj Lietuvoj
Nūdienė Lietuva – kaip kalėjimas, į kurio prieškambarį įleidžiami svečiai, bet jie niekur daugiau negali nueiti.
O kaip tenai gyvenama? Ogi:
Gyventojai gyveną iš vieno piršto. Tas pirštas esąs pridėtas prie lūpų. Reiškia – tylėk! Kolūkiečiai gyveną iš trijų pirštų. Reiškia trijų pirštų kombinaciją – špygą. Kitaip sakant, nieko negauną. Senieji gyventojai, kurie daugiausia Lietuvoje vertėsi prekyba, dabar gyveną iš dviejų pirštų, reiškia – ir toliau daro biznį. Inteligentija (buvusi) gyvenanti iš keturių pirštų, reiškia – už grotų. O buvę visi turtingesni žmonės gyveną iš penkių pirštų, reiškia – atkišę ranką prašo išmaldos…
Malonus komplimentas
Dailininkas Pikaso, Sovietų Sąjungos dailininkų parodoje apžiūrėjęs tris tūkstančius paveikslų, kuriuose vis traktorininkai, melžėjos, pirmūnai šviesiuose komunizmo horizontuose, „Pravdos“ atstovui taria:
Imponuoja. Iš tikro imponuoja. Net nuostabu, kaip vienas dailininkas ir sugebėjo tiek daug paveikslų nupiešti!..
Jeigu esi žurnalistas „demokratinis“…
Tai rašai pasikalbėjimą iš nieko. Vienas prancūzų korespondentas Rusijoj nugirdo tokį pasikalbėjimą tarp vyr. redaktoriaus ir bendradarbio:
Ar padarei pasikalbėjimą su Popovu?
Taip, drauge redaktoriau, padariau.
Ir ką jis pasakė?
Gi nieko, ničnieko…
Tai labai gerai. Aprašyk tą pasikalbėjimą pagal partijos direktyvas ir ne trumpesnį kaip trijų skilčių…
(Bus daugiau)
2015.08.03; 04:25
