Ant mūsų stalo daržovės su sunkiaisiais metalais?


Print

Dažniausiai mus tenkina turguose ir prekybos centruose parduodamos lietuviškos daržovės ir vaisiai. Neretai net šiek tiek didžiuojamės galėdami sveikiau maitintis negu koks nors tūlas europietis, kuriam pateikiama konservantais apdorotas maistas.

Tačiau ar susimąstome, kad šioje mitybos grandinėje galimi  pakitimai, turintys esminės įtakos į maisto kokybę ir mūsų sveikatą.

Trąša – nuotekų dumblas

Rudeniop, kaip ir kiti miesto žmonės, aš kulniuoju į didesnį turgų, pasideru su ūkininkais ir nusiperku nemažą kiekį bulvių, morkų, kopūstų, svogūnų. Taip apsirūpinu daržovėmis žiemai. Prekybos centruose vėlgi ieškau lietuviškų vaisių ir daržovių. Pirkdami Lietuvos ūkininkų užaugintas daržoves ir vaisius tikime, kad  ūkininkai pateiks kuo sveikesnę produkciją.

Kodėl reikėtų nerimauti ? Juk žiniasklaida nuolat informuoja apie tai, kaip dirba atsakingos institucijos, tikrindamos maisto kokybę. Tikėtina, kad taip yra iš tikro. Tačiau ar esame informuojami apie tai, kad ūkininkas auginamas daržoves ar uogas tręšė komunalinių nuotekų dumblu.

Skamba nekaip, bet vėlgi atsiras optimistų, kuriems nuotekų dumblas – gera organinė trąša. Galėtų būti ir taip, jei toje trąšoje nebūtų sunkiųjų metalų, kitų cheminių priemaišų, kurie per augalus atsiduria mūsų organizme.

Lietuvoje, kaip kitose Europos valstybėse, tręšimui naudojamas komunalinių nuotekų dumblas. Jis yra perdirbamas į kompostą ir naudojamas žemės ūkyje. Taip išsprendžiamas komunalinių nuotekų dumblo panaudojimas, o ūkininkai pigiai arba net nemokamai įsigyja komposto.

Nors Aplinkos ministerija nustačiusi gana griežtą reglamentavimą kaip, kada ir kur naudoti nuotekų dumblą, praktiškai šis procesas nėra kontroliuojamas. Viena iš nuotekų dumblo perdirbėjų į rinką per metus  pateikia iki 30000 tonų tokio komposto per metus. Ūkininkai įsigiję kompostą jį naudoja savo nuožiūra.

Mokslininkai pripažįsta, kad nuolat tręšiant dirvožemį iš komunalinių nuotekų dumblo gautu kompostu, kuriame yra sunkiųjų metalų, jie kaupiasi ir per augalus patenka ant mūsų stalo. Nuotekų dumble yra nustatomi tokie sunkieji metalai kaip švinas, kadmis, chromas, varis, nikelis, cinkas, gyvsidabris.

Dauguma sunkiųjų metalų  pasižymi neigiamo poveikio sveikatai savybėmis, kaip kancerogeniniu, mutageniniu, teratogeniniu arba neurotoksiniu poveikiu. Sunkieji metalai nesuyra, yra amžini teršalai ir  keliauja iš vienos ekologinės nišos į kitą, grėsdami menkai nusakomomis pasekmėmis.

Reguliuojama teisės aktu

Aplinkos ministerija dar 2001 metais, pagal Europos Sąjungos priimtas direktyvas, patvirtino teisės aktą LAND 20-2001, kuriame numatė pagrindinius reikalavimus komunalinių nuotekų dumblui, naudojant jį žemės ūkyje. Pereitais metais pradėtas šio teisės akto atnaujinimas ir  derinimas tarp institucijų vyksta iki dabar.

Teisės akte komunalinių nuotekų dumblas pagal mikrobiologinius – parazitologinius parametrus skirstomas į A, B, C klases, o pagal sunkiųjų metalų koncentraciją – į I, II ir III kategorijas. Tręšimui gali būti naudojamas A, B klasių ir I bei II kategorijų tinkamai apdorotas dumblas. III kategorijos, o įrengus kogeneracines jėgaines ir II kategorijos dumblas, turėtų būti deginamas.

Aplinkos ministerija teisės akte numato gana griežtus reikalavimus tręšimui skirtiems plotams, kaip atstumai iki gyvenamųjų namų, vandens telkinių. Taip pat ribojamas tręšimo laikas. Nuo lapkričio 15 d. iki balandžio 1 d. dumblu tręšti draudžiama. Dumblu daugiausiai numatoma tręšti energetinius, biokurui numatomus augalus, pažeistoms teritorijoms rekultivuoti, miško medelynus, įvairios paskirties žaliavines plantacijas. Plotuose, skirtuose daržovėms auginti, pievoms ar stambiųjų pašarų kultūroms tręšti gali būti naudojamas tik A klasės ir I kategorijos dumblas.

O kaip praktikoje?

Viena pusė suinteresuota kuo daugiau parduoti ir taip išspręsti  nuotekų dumblo panaudojimo klausimą, kita – kuo pigiau įsigyti organinės kilmės trąšas. Pasidomėjus komposto pirkimu ir panaudojimu, pasirodė, kad ūkininkai net nesusimąstę perka tai, ką jiems pasiūlo ir panaudoja vėlgi savo nuožiūra. Dauguma ūkininkų turbūt nėra net girdėję apie tręšimo planus su pažymėtomis teritorijomis, sklypo dirvožemio duomenimis, panaudoto dumblo kiekį, sklypo panaudojimo paskirtį ir t.t.

Specialistams daugiausia nerimo kelia tai, kad ministerijos derinimui parengtame teisės akte numatoma leisti žemės ūkyje kas trys metai panaudoti II kategorijos nuotekų dumblą. II kategorijos nuotekų dumblas, turintis nemenką kiekį sunkiųjų metalų, yra pakankamai agresyvus aplinkai. Naudojant dumblą kas tris metus, jis kaupiasi dirvožemyje.

Vilniaus Gedimino technikos universiteto mokslininkai  atliko mokslinį eksperimentą ir nustatė, kad augalai sugeba kaupti sunkiuosius metalus. Tokiu būdu apvalomas dirvožemis. Tačiau  jei auginami maistiniai augalai, tai sunkieji metalai per mitybines grandines patenka ant mūsų stalo.

Vyksta diskusijos

Šiuo metu tarp institucijų tebevyksta diskusijos dėl nuotekų dumblo panaudojimo. Kaip teigė aplinkos ministerijos Atliekų departamento direktorius Dalius Krinickas, Žemės ūkio ministerija nesutinka su daugeliu teisė akto pakeitimų. Biokurui intensyviai naudojant miškuose susidarančias atliekines žaliavas, medžiams ir kitai augmenijai miškuose pradėjo trūkti maistinių medžiagų. Todėl miškininkai nieko prieš pradėti tręšti juos nuotekų dumblu. Tačiau Žemės ūkio ministerija nepritaria dėl II kategorijos dumblo panaudojimo miškų tręšimui ar dėl jo panaudojimo žemės ūkyje.

Kol kas neaišku, kodėl ministerija numatė maksimaliai pakelti sunkiesiems metalams normas III kategorijos dumblui. Pagal galiojančius reikalavimus III kategorijos dumblo žemės ūkyje naudoti negalima. Jis gali būti deginamas arba atitinkamai saugomas.

D. Krinickas užtikrino, kad dėl LAND 20-2015 tebevyksta diskusijos ir galimai bus surengtas dar ne vienas pasitarimas tarp institucijų. Susipažinus su ministerija pateikiamu nuotekų dumblo panaudojimo reglamentavimu iškyla klausimas, kaip visgi yra suskirstoma į kategorijas ir kaip kontroliuojama, kurios kategorijos dumblas naudojamas žemės ūkyje.

UAB „Biastra plius“ vadybininkas Domantas Tracevičius patikino, kad dumblo kategorijos nustatomos vieną kartą per mėnesį atlikus tyrimus laboratorijoje. Toliau jau visiškai neaišku, kaip ministerija rengiasi išsiuntinėti nuotekas pagal kategorijas: į komposto perdirbimo įmonę, deginimui, perdirbimui į statybines medžiagas ar energetinių augalų tręšimui.

Kai manome, kad valgome sveikai užaugintus vaisius, daržoves, pagalvokime, ar taip yra iš tikro. Ar kvėpuodami užterštu miestų oru desertui mes negauname ir sunkiųjų metalų dozės maiste.

Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotraukoje: teksto autorė Janina Gadliauskienė.

2015.10.27; 04:42


Prisijunkite prie diskusijos