Oficialusis Kijevas apkaltino Armėniją negerbiant ukrainietiškų įstatymų, nurodančių, jog Krymas – tai neatskiriama Ukrainos teritorija. Deja, Armėnijos valdžia, užuot atsiprašiusi ukrainiečių arba bent jau kukliai patylėjusi, pradėjo svaidytis sveiku protu nesuvokiamais priekaištais.
Naujas konfliktas tarp Armėnijos ir Ukrainos kilo visai neseniai, vos tik Ukrainos ambasada Jerevane paskelbė viešą laišką. Dokumente tvirtinama, jog Kijevas atkreipia dėmesį į armėniškoje spaudoje pasirodžiusias publikacijas, kuriose pasakojama apie Armėnijos piliečių delegacijų vizitus į Rusijos okupuotą Krymą. Jerevane reziduojantys ukrainiečių diplomatai apgailestavo, jog kai kurie Armėnijos pilietybę turintys asmenys jau nebe pirmą sykį ignoruoja tiek Ukrainos, tiek tarptautinius įstatymus, skelbiančius, jog Krymas – neatskiriama Ukrainos teritorija. Ukrainos diplomatai mandagiai priminė: visi, vykstantys į pusiasalį, leidimą dėl teisės svečiuotis šioje žemėje turi gauti Kijeve. Ne Maskvoje, o Ukrainos sostinėje Kijeve.
Žodžiu, Ukrainos ambasados Jerevane vadovybė subtiliai priminė Armėnijai, kaip šiuo metu galima nuvykti į Ukrainai priklausantį, bet dabar Rusijos kontroliuojamą Krymą. Oficialusis Kijevas korektiškai perspėjo, jog už neteisėtą okupuotų teritorijų lankymą numatyta ne vien administracinė, bet ir baudžiamoji atsakomybė.
Be kita ko, Ukrainos diplomatai pastebėjo, jog tie Armėnijos piliečiai, kurie neseniai buvo nuvykę į Krymą, mezgė humanitarinius, ekonominius, prekybinius bei turistinius ryšius su šiuo metu Krymą valdančios okupacinės valdžios atstovais. O tai – ne turizmas, ne pažintinė kelionė, bet – didžiosios politikos elementai.
Ukraina įsitikinusi, kad Armėnijos piliečių vizitai į Krymą be Kijevo palaiminimo grubiai pažeidžia dar 1996 metų gegužės 14 dieną tarp Ukrainos ir Armėnijos pasirašytą Draugystės ir bendradarbiavimo sutartį, numatančią abipusią pagarbą šalių teritoriniam vientisumui.
Kaip dažniausiai elgiasi kaltininkai, į dienos šviesą iškilus panašaus pobūdžio nesusipratimams? Valstybės, kurių piliečiai neteisėtai svečiavosi okupuotose teritorijose, dažniausiai atsiprašo: teisinasi, esą tokie vizitai neatspindi oficialios pozicijos, žada išsiaiškinti incidento priežastis, tvirtina dėsiančios visas pastangas, kad panašaus pobūdžio konfliktų daugiau nepasitaikytų. Žodžiu, mandagiai teisinasi dėl savo piliečių nederamo elgesio – nepagarbos teritorinio vientisumo taisyklėms.
Armėnija pasielgė kitaip. Ji pradėjo svaidytis demagogiškais pareiškimais. Armėnijos Užsienio reikalų ministerija burbtelėjo maždaug taip: „Armėnija ištikima demokratiniams principams, todėl niekada netrukdys savo piliečiams laisvai keliauti po pasaulį.“ Ir dar pridūrė: esant būtinybei, Armėnija perspėja savo piliečius, kurias keliones ji laiko neteisėtomis, nesaugiomis, nepageidautinomis. Vadinasi, pagal Armėniją, kelionė į Krymą apeinant Kijevą, – saugi, teisėta, pageidautina?
Taigi – iš Jerevano nei atsiprašymo, nei menkiausio apgailestavimo, kad Armėnijos piliečiai ne pirmą kartą grubiai pažeidžia Ukrainos teritorinį vientisumą apibrėžiančius, su tarptautine teise suderintus įstatymus.
Viena iš Jerevano akiplėšiško elgiasio priežasčių – galbūt bandymas keršyti Ukrainai už tai, kad ši nepripažino rinkimų Azerbaidžanui priklausančiame, bet šiuo metu Armėnijos okupuotame Kalnų Karabache. Tada Ukraina pastebėjo: oficialusis Kijevas nepripažįsta jokių vadinamųjų armėniškų rinkimų okupuotose Azerbaidžano teritorijose, juos laiko neteisėtais. Ukraina kaip kirviu nukirto: „Mes gerbiame Azerbaidžano teritorinį vietisumą, todėl manome, kad rinkimus Kalnų Karabache surengti turi teisę tik Azerbaidžano valdžia“.
Naudodamasi proga Ukraina dar sykį perspėjo savo piliečius neskubėt keliauti į tokias teritorijas kaip Kalnų Karabachas, Pietų Osetija ir Abchazija, mat šios teritorijos yra okupuotos svetimų valstybių. Ukraina pridūrė, kad jos piliečiai, negerbiantys Azerbaidžano, Gruzijos (Sakartvelas) arba bet kurios nors kitos valstybės teritorinį vientisumą apibrėžiančių, su tarptautine teise suderintų taisyklių, gali būti persekiojami ne tik administracine, bet ir baudžiamąja tvarka.
Konfliktas tarp Ukrainos ir Armėnijos anksčiau ar vėliau turėjo kilti. 20 proc. Azerbaidžano teritorijos su Rusijos pagalba okupavusi Armėnija negali sulaukti paramos iš tarptautinių taisyklių nepažeidžiančių, tarptautinę teisę gerbiančių šalių. Be kita ko, armėniškas – ukrainietiškas konfliktas dar byloja, kaip demonstratyviai Armėnija pataikauja Kremliui, vis dar desperatiškai įrodinėjančiam, esą Krymo pusiasalis – tai sudėtinė Rusijos dalis.
Slaptai.lt portalui belieka priminti, jog Armėnija jau senokai Jungtinėse Tautose balsuoja taip, kaip palanku Rusijai – neigia Ukrainos teisę susigrąžinti Krymą, neigia Gruzijos pastangas atsiimti Abchaziją ir Pietų Osetiją, lemiamu momentu nepaisys Moldovos interesų dėl Padniestrės ir t.t.
2019.11.15; 07:32
