Apie Korano deginimą, antisemitizmą ir “aklus aklųjų vadovus”


Print

Prieš keletą savaičių buvo minimos devintosios 2001 metų rugsėjo 11-osios teroro aktų metinės. Per Jungtinėse Amerikos Valstijose surengtus teroro išpuolius žuvo per 3000 žmonių. Šiuos grėsmingus teroro aktus įvykdė ekstremistinės organizacijos ,,Al Qaeda“ nariai. O rugpjūčio mėnesį ir rugsėjo mėnesio pradžioje Niujorke surengta keliolika mitingų ir piketų. Jų dalyviai piktinosi, kad netoli nuo teroro išpuolio sunaikinto prekybos centro bus kuriamas islamo kultūrinis centras. Šiame kultūros centre ketinama statyti ir mečetę, todėl kai kurie amerikiečiai teigia, jog mečetės įrengimas greta tragedijos vietos įžeistų jų jausmus. Politikos ir religijos sąsajos kartais labai artimos, tik gaila, kad kartais tai pasireiškia tokiais barbariškais veiksmais kaip grasinimas deginti Koraną ar net viešu Korano deginimu. Apie tokius planus dar rugsėjo 1-ąją prabilo pastorius iš Floridos valstijos Teris Džonsas. Jis ketino sudeginti 200-us Korano egzempliorių. T.Džonsas pareiškė: „Koranas – tai blogis. Per jį skleidžiamas klaidingas tikėjimas“.

Vis dėlto visuomenės veikėjai ir valdžios atstovai įtikino T.Džonsą atsisakyti pragaištingų planų deginti Koraną. Nepaisant šios aplinkybės rugsėjo 11 dienos vakare du pastoriai iš Tenesio valstijos sudegino du Korano egzempliorius. Lietuvoje tomis dienomis jokių incidentų neužfiksuota. Mūsų šalyje didelį atgarsį sukėlė mūsų teisėsaugos veiksmai persekiojant islamo tikėjimą išpažįstančią klaipėdietę Eglę Kusaitę. Ji buvo suimta 2009 metų spalio mėnesį, ir nors nebuvo jokių įrodymų prieš šią jauną mergina, ji buvo laikoma kalėjime devynis mėnesius, jos pačios žodžiais, ten mušama ir kankinama.

2003 metais miręs palestiniečių kilmės JAV filosofas ir literatūros kritikas Edvardas Saidas savo straipsniuose ir knygose pasisakydavo už kuo glaudesnį dialogą tarp skirtingų religijų atstovų. Jis kvietė puoselėti taikos procesą ir nusigręžti nuo ekstremizmo. E.Saidas teigė: ,,Kai kurie arabų intelektualai užima klaidingą poziciją, kurstydami aklą neapykantą prieš Izraelio vadovus ir visus žydų kilmės asmenis. Juk reikia pasidomėti žydų kultūra, tradicijomis, susipažinti su Izraelio istorija. Izraelio žydai  – tai ne kažkokie kolonistai, kuriuos galima vyti iš jų gyvenamų teritorijų. Tai savo protėvių žemėje gyvenantys žmonės“.

1999 metų liepą E.Saidas atvyko į Vokietijos miestą Veimarą, kur buvo surengtas kelių dienų seminaras. Šiame renginyje, kurio vienas iš iniciatorių ir buvo šis žymus filosofas, dalyvavo jauni muzikantai iš Izraelio ir įvairių arabų šalių. E.Saidas seminare skaitė kelias paskaitas ir asmeniškai vadovavo ekskursijoms po Buchenvaldą ir kitus konclagerius.

Antisemitizmo raida per pastaruosius du dešimtmečius – prieštaringa. Vengrijoje per kelerius metus ryškiai sustiprėjo antisemitinės nuotaikos. 2009 metų rudenį padegta viena iš Budapešto sinagogų, šių metų pradžioje išdaužyti žydų kultūrinio centro langai, grasinančius laiškus pradėjo gauti rabinai ir žydų organizacijų vadovai. Manoma, kad su šiais išpuoliais gali būti susijusi pogrindinė organizacija „Vengrijos gvardija“. Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas šių metų rugpjūčio pradžioje pareiškė: „Sieksime ištirti šalyje vėl veikiančių nenacistinių grupuočių veiklą, nes jos kelia pavojų stabilumui Vengrijoje“. Vokietijoje prieš dvi savaites jau pasibaigė neonacisto A.Paloko teismas. Už žydų kilmės jaunuolio E.Šapiros sumušimą jis nubaustas simboline 8-erių mėnesių lygtinio teistumo bausme. Vokietijoje per pastaruosius 5-erius metus gerokai padaugėjo antisemitinių išpuolių.

Viena iš etninę ir religinę nesantaiką kurstančių apraiškų – tai holokausto (masinių žydų žudynių, vykusių 1938 – 1945 metais) neigimas. Šia propaganda užsiima grupė įvairių šalių žurnalistų, istorikų, rašytojų ir visuomenės veikėjų. Vienas aktyviausių holokausto neigėjų – Jurgenas Grafas. Šis iš Šveicarijos kilęs rašytojas dar 1990 – 1993 metais parašė kelias knygas, kuriose neigiamas holokaustas. J.Grafas savo knygose teigia, kad 1938 – 1945 metais nužudyta tik 200 tūkstančių žydų kilmės asmenų. Anot šio rašytojo, mitas, kad žydai buvo naikinami dujų kamerose, jose buvo naikinami tik lenkai, rusai, bulgarai ir kitų tautybių asmenys, o 200 tūkstančių žydų buvo sunaikinti getuose arba šaudomi miškuose. Jis mano, kad tikro holokausto nebuvo, tai tik žydų organizacijų lyderių sukurtas mitas. 1998 metais J.Grafas pabėgo į Baltarusiją, nes teismas Bazelyje už holokausto neigimą jį nuteisė 18 mėnesių įkalinimo bausme. Nuo 2001 metų J.Grafas apsigyveno Rusijoje. Prancūzų filosofas Rože Garonis irgi kategoriškai neigia holokaustą. Holokausto neigimą propaguoja ir kai kurie kiti intelektualai – britų rašytojas D.Irvingas, britų režisierė M.Renuf, rašytojas iš Rusijos N.Muchinas.

Rusijoje vis didesnę grėsmę kelia totalitarinės sektos. Jų lyderiai, kad ir patekę už grotų už įvairius nusikaltimus, greitai išeina į laisvę. Štai šių metų gegužės viduryje iš kalėjimo paleistas įtakingos sektos lyderis G.Grabovojus. Nors už sukčiavimą jis buvo nuteistas 11 metų įkalinimo bausme, tačiau realiai kalėjime praleido tik 4-erius metus. Dar 2003 – 2005 metais iškildavo daug abejonių dėl G.Grabovojaus veiklos, tačiau prokuroro A.Narsisiano ir kitų įtakingų teisėsaugos pareigūnų remiamas sektos lyderis netrukdomas rinkdavo didžiules duokles iš eilinių sektos narių, apgaudinėjo žmones, už įvairių ligų gydymą reikalaudamas nuo 2-jų iki 10-ies tūkstančių dolerių. Pasitaikė daug atvejų, kai žmones už gydymą mokėjo net iš skolintų pinigų, tačiau taip ir nepagiję, mirdavo. 2006 metais G.Grabovojus vis tik buvo suimtas, nes jau peržengė visas ribas – pareiškė, kad už solidų mokestį prikels mirusiuosius. Šį ,,pranašą“ rėmė itin įtakingi asmenys – „Kremliaus magu“ vadinamas KGB generolas A.Rogozinas bei keli mažiau įtakingi FSB pareigūnai.

Religinė nesantaika yra kurstoma ir kai kurias šalis valdančių totalitarinių režimų. Kruvinas Kremliaus režimas kursto islamofobiją, remia ir įvairių antisemitinių organizacijų veiklą. Prokremliški jaunimo judėjimai „Naši“, „Molodaja gvardija“ ir pogrindinės fašistų grupuotės organizuoja išpuolius prieš islamo pasekėjus, žydų kilmės asmenis, spausdina ir platina antiislamišką bei antisemitinę literatūrą.

Lietuvoje per pastarąjį dešimtmetį nepasitaikė jokių didesnių religinės nesantaikos kurstymo ar prieš religinius objektus nukreipto atviro vandalizmo aktų. Tiesa, nedidelių incidentų pasitaiko. Štai prieš pusantro mėnesio Kaune prie sinagogos rasta numesta kiaulės galva. O 2009 metais Vilniaus sinagoga buvo ištepliota bjauriais antisemitiniais užrašais. O tai, kad Lietuvoje pasitaiko atvejų, kai islamo pasekėjai bandomi tapatinti su teroristais, yra apgailėtinas reiškinys, nieko bendro neturintis su tikrove.

Korano ar Biblijos deginimas ar plėšymas, menoros ar kryžiaus viešas naikinimas – tai brutalūs ir barbariški veiksmai. Tokie veiksmai kursto nesantaiką, sukelia masinius neramumus, juos organizuoja karingų ateistinių jėgų atstovai, ekstremistai arba masinių riaušių, ginkluotų konfliktų kurstymu suinteresuoti slaptųjų tarnybų agentai. Bet tokius veiksmus organizuojantys ateistinių ir ekstremistinių organizacijų lyderiai bei kai kurių slaptųjų tarnybų vadovai užima netoliaregišką poziciją. „Akli aklųjų vadovai“ – taip apie tokius teigiama Biblijoje. Įvairios manipuliacijos ir bandymai kurstyti žmones, juos klaidinti, sukelti tautinę ar religinę nesantaiką – tai į aklavietę vedantys veiksmai. Vienoje iš ryškių Biblijos vietų pateikiami Jėzaus Kristaus žodžiai: „Ne kas įeina į burną , suteršia žmogų, o kas išeina iš burnos. Nes kas išeina iš burnos, išeina iš širdies, ir tai suteršia žmogų. Nes iš širdies išeina piktos mintys, žmogžudystės, paleistuvystės, vagystės, melagingi liudijimai“. Ateizmo propagavimas ar fariziejiškumas dažniausiai susiję ir su etninės bei religinės nesantaikos kurstymu. Popiežius Benediktas XVI ir kiti Katalikų Bažnyčios lyderiai remia taikos procesus, pasisako už religinę toleranciją ir bendradarbiavimą tarp įvairių religijų atstovų.

2010.10.11


Prisijunkite prie diskusijos