Internetinei svetainei Slaptai.lt trūksta nuolatinių internetinių leidinių apžvalgų. Įdomių straipsnių, interviu, diskusijų internetinėse platybėse tiek daug, kad nebeįmanoma visko sužiūrėti.
O tai reiškia, kad kai kurie svarbūs ir aktualūs faktai, mintys, idėjos taip ir lieka nepastebėti, neapmąstyti. Jūs galėtumėte bent kartą per savaitę rengti tokias apžvalgas, išrinkdami, kas svarbiausia ir įdomiausia.
Galima ir įkurti įvairenybių skyrių, kur būtų skelbiamos pikantiškos naujienos iš milijonierių, televizijos žvaigždžių ar šnipų gyvenimo. Pikantiškos informacijos esama net tokiuose rimtuose internetiniuose leidiniuose kaip Rusijos opozicionieriaus Gario Kasparovo portale kasparov.ru. Kodėl nepasinaudojus tokia praktika? Čia pateikiu savo bandymą apžvelgti internetinės žiniasklaidos platybes. Jei patiks, galėčiau tokius dalykus rengti nuolat. Tai būtų mano parama unikaliam jūsų portalui. Tokia rubrika turėtų būti pas jus pastovi, nuolatinė.
XXX
Maskvoje garsūs dizaineriai surengė žiniasklaidos dėmesį sukausčiusią šventę – madingų drabužių mėgėjams demonstravo pačius naujausius suknelių, kostiumų, paltų modelius. Ištisą savaitę trukęs maratonas buvo pavadintas “Volvo – nedelia”. Į šią reprezentaciją atskubėjo net tokios Rusijos įžymybės kaip dainininkas Filipas Kirkorovas. “Volvo – nedelios” organizatoriai į atidarymą svečius viliojo iš anksto skelbdami, esą jų laukia pati tikriausia sensacija. Šiokios tokios sensacijos išties būta. Pirmoji scenoje pasirodė demaskuota Rusijos šnipė Ana Čapman. Nevykėlė Rusijos žvalgė sulaukė milžiniškų ovacijų. Net kai jai iš rankų juokingai iškrito pistoletas, salėje susirinkę žiūrovai apsimetė, esą ginklą ji išmesti privalėjo remdamasi iš anksto sukurtu scenarijumi. Vienas iš Life Showbiz renginio dalyvių, duodamas rusų žurnalistams interviu, pastebėjo, jog gražuolė A.Čapman nemokėjo elgtis su ginklu, todėl scenoje ji atrodė kvailokai. Tačiau šią teisingą pastabą ir žiniasklaida, ir organizatoriai, ir svečiai pavertė renginio … privalumu.
XXX
Rusų kalba leidžiamoje gruziniškoje spaudoje apstu pranešimų apie incidentą Miuncheno oro uoste. Pasirodo, čia susimušė du Gruzijos opozicionieriai – buvęs kandidatas į prezidentus Levanas Gačečiladzė ir buvęs pasienio policijos viršininkas Badri Bicadzė. Jie vienas kitą kaltina tuo, kad slapta bendradarbiauja su dabartine Gruzijos vadovybe: viešai neva siekia nuversti “Gruzijos prezidento Michailo Saakašvilio režimą”, o iš tiesų rengia slaptas derybas, reikalaudami ir postų, ir kyšių. Gruzijos opozicija ypač suaktyvėjo po paskutiniųjų neramumų Egipte, Tunise ir Libijoje. Gruzijos opozicionierių teigimu, atėjo metas ir “gruzinams nuversti savąjį diktatorių”. Jei neįmanoma nuversti taikiai, tada derėtų imtis radikaliųjų priemonių. Tačiau akivaizdu, kad M.Saakašvilis – ne iš kelmo spirtas. Tarpusavyje susipyko ne jo šalininkai, bet oponentai.
Nesutarimai tarp Gruzijos opozicijos atstovų kilo dar 2008-aisiais metais, kai spaudoje pasirodė pranešimų, esą L.Gačečiladzė slapta derėjosi su M.Saakašviliu, reikalaudamas iš Gruzijos prezidento 20 milijonų JAV dolerių kyšio ir premjero posto. Esą tik užsitikrinęs šiuos dalykus L.Gačečiladzė nustos rengti protesto mitingus ir pereis į M.Saakašvilio rėmėjų gretas. Įdomu, kad tuo metu, kai pasirodė ši informacija, Gruzijoje išties sumažėjo antisaakašviliškų protesto mitingų. Gindamasis nuo tokių spaudos išpuolių L.Gačečiladzė pareiškė, kad šį dezinformuojantį straipsnį užsakė jo konkurentas B.Bicadzė.
Vieną dieną šie du gruzinai atsitiktinai susitiko Vokietijoje. Maža to: paaiškėjo, jog jiems į Tbilisį iš Miuncheno teks skristi tuo pačiu lėktuvu. Incidentą mačiusieji teigia, jog iš pradžių vyrai elgėsi mandagiai, korektiškai. Tik vėliau L.Gačečiladzė smogė B.Bicadzei. Kai vargšelis, neatlaikęs kirčio į veidą, parkrito ant žemės, L.Gačečiladzė jį ėmė spardyti dar ir kojomis. Parskridus į Tbilisį sumuštasis šitaip įvardino incidento priežastis: “Miunchene bandyta išprovokuoti muštynes, kad pradėčiau gintis. Jei būčiau pakėlęs ranką, mane būtų suėmusi Vokietijos policija…”
XXX
Amerikos spaudoje pasirodė pranešimų, esą kai kuriems amerikiečių kariams nuo šių metų pradžios didinamas mėnesinis atlyginimas. Priedo dydis – maždaug 500 JAV dolerių. Tačiau šis priedas skiriamas tik tiems, kurie mokosi retų užsienio kalbų. Jei jankis mokosi prancūzų ar vokiečių kalbos, penkių šimtų dolerių priedo jis negausiąs. Finansinis priedas bus skiriamas tik tiems amerikiečių kareiviams, kurie mėgins išmokt kalbėti azerbaidžanietiškai, turkiškai, gruziniškai ar čečėniškai. Kai kurie užsienio žurnalistai šią informaciją traktuoja kaip labai rimtą. Pagal ją galima nuspėti, kas dedasi amerikiečių analitikų galvose. Logiškai svarstant, amerikiečių kareiviai skatinami išmokti kalbas tų šalių, kur oficialusis Vašingtonas įžvelgia būsimuosius politinius ir militarinius konfliktus.
Belieka tik džiaugtis, jog amerikiečiai neskatinami mokytis kalbėti lietuviškai, latviškai ar estiškai. Vadinasi, Baltijos kraštai bent jau artmiausiu metu, pasak CŽV ekspertų, netaps “karštaisiais taškais”?
XXX
Labai įdomus vienas iš paskutiniųjų mūsų parlamentaro Sauliaus Stomos straipsnių – „Lietuvos ar Lenkijos lenkai?” Seimo narys savo rašinyje pateikia daug tiesos. Pavyzdžiui, karčių priekaištų, kuriuos pirmiausiai turėtų išgirsti Lietuvos lenkai ir Lenkijos vadovai. Tačiau nustebino paskutinysis S.Stomos sakinys: “Todėl lietuviškose mokyklose būtina plėsti lenkų kalbos dėstymą”. Kaip derėtų suprasti šią įžvalgą? Toks elgesys mums sukeltų tik papildomų, nenumatytų problemų. Kuo daugiau lietuvių mokės lenkiškai, tuo lengviau bus sulenkinti mus ateityje. Argi ne taip? Lenkai tikrai galėtų mokytis lietuvių kalbos. Jiems nebaugi jokia lituanizacija. Jie – dešimtis kartų skaitlingesni už mus. O lietuviškoji praeitis byloja kitokias patirtis. Viduramžiais mūsų bajorai noriai mokėsi lenkų kalbos ir labai greitai nutautėjo. Akivaizdu, lietuviai neturi asimiliacijai atsparaus geno. Ypač lenkiškumui. Ir vis tiek parlamentaras S.Stoma skatina lietuvius mokytis kalbėti lenkiškai? Šiuo požiūriu man žymiai priimtinesnis filosofas Arvydas Juozaitis, savo rašiniuose skatinantis lietuvius bandyt vienytis su broliais latviais ir mokytis latvių kalbos.
XXX
Dėl galimo išnykimo šiandien rimtai susirūpinę rusai. Jų spaudoje gausu informacijos apie niūrias rusiškas tendencijas. 2010-ųjų metų surašymas parodė, jog rusų Rusijoje belikę ne tiek jau daug – vos 143 milijonai. Lyginant su 2002-ųjų metų surašymu, Rusija neteko beveik 2 milijonų 200 tūkst. Per paskutiniuosius aštuonerius metus Rusijoje nebeliko tokio miesto, kaip pusė Sankt Peterburgo. Toks spartus rusų nykimas tampriai susijęs ir su emigracija, ir su girtuokliavimu, ir su abortais. Tačiau kai kurie rusų ekspertai įsitikinę, jog rusai dar spačiau nyksta nei teigia oficialiosios struktūros. Girdi, Rusijoje belikę vos 89 milijonai rusų. Jei šie mažėjimo tempai nesumažės, rusų tauta dar labiau nukraujuos, ir per artimiausius keletą dešimtmečių pasieks tokį lygį, kai “atsigauti jau nebeįmanoma”.
Nuotraukoje: susikompromitavusi Rusijos šnipė Ana Čapman.
2011.04.08
