Vilniaus apygardos prokuratūroje atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamų veikų, padarytų 1951 – 1952 metais.
Jame pareikšti įtarimai asmeniui, kuris tuo metu buvo Lietuvos SSR MGB Klaipėdos srities Klaipėdos rajono poskyrio operatyvinis įgaliotinis, turėjęs leitenanto laipsnį.
Įtarimai pareikšti pagal Baudžiamojo kodekso 102-ąjį straipsnį. Apie tai sakė ikiteisminiam tyrimui vadovaujanti Vilniaus apygardos prokuratūros skyriaus prokurorė Rita Vaitiekūnienė, nenorėjusi įvardyti įtariamojo asmens tapatybės.
Tačiau į žiniasklaidą pateko informacija, kad įtarimai pareikšti Henrikui Vaigauskui, kuris minimu laikotarpiu būtent ir buvo vadinamosios Lietuvos Sovietinės Socialistinės Respublikos (LSSR) Valstybės saugumo ministerijos (MGB) Klaipėdos srities Klaipėdos rajono 2-N poskyrio operatyvinis įgaliotinis, turėjo leitenanto laipsnį.
Su okupaciniu sovietiniu režimu kolaboravęs H.Vaigauskas organizavo civilių okupuotos Lietuvos gyventojų trėmimą.
Įtarimai jam pareikšti konkrečiai už vienos šeimos ir dar trijų asmenų ištrėmimą iš okupuotos Lietuvos į Sovietų Sąjungos (SSRS) teritoriją.
Vėliau didelę “patirtį” KGB dirbusiam ilgamečiui Lietuvos SSR Valstybės saugumo komiteto (KGB) pirmininko pavaduotojui generolui – majorui Henrikui Vaigauskui yra pareikšti įtarimai dėl nusikaltimų žmoniškumui.
Generolui gresia laisvės atėmimas iki 15 metų.
1945 – 1946 metais Šilutės vykdomojo komiteto Kintų miestelio sekretoriumi dirbęs H.Vaigauskas greitai kopė “karjeros” laiptais.
1946 – 1948 metais mokydamasis MGB tarpregioninėje mokykloje Vilniuje, jau nuo 1948 metų pradėjo karjerą okupacinio režimo saugumo represinėse struktūrose.
Įtariamasis ėjo įvairias pareigas LSSR MGB, vėliau KGB struktūrose, tarp kitų, buvo KGB Šilutės rajono viršininku, nuo 1967 metų – KGB Kauno miesto viršininku iki savo karjeros viršūnės 1971 metais, kai tapo LSSR MGB pirmininko pavaduotoju, 1975 metais jam suteiktas generolo – majoro laipsnis.
1989 metų spalio mėnesį dėl amžiaus atleistas iš einamų pareigų. Tad H.Vaigausko karjeroje minėti trėmimai buvo tik jo “karjeros” pradžia. Ją lydėjo nauji susidorojimai su Lietuvos patriotais ir netgi paprastais, tėvynę mylinčiais žmonėmis.
Nors Lietuvos KGB generolai 1989 metų pradžioje reikalavo Sovietų Sąjungos (SSRS) KGB ir SSRS Vidaus reikalų ministerijos vadovų skubiai išgabenti Lietuvoje esančias trėmimų bylas į Uljanovską, Rusiją, kad būtų paslėptos egzekucijas vykdžiusių lietuviškųjų kvislingų pavardės, o tuometiniai Sovietų Sąjungos KGB ir Vidaus reikalų ministerijos vadovai pareiškė nematą tikslo bylas išvežti, tačiau ir po daugiau kaip dvidešimt nepriklausomybės metų šios pavardės taip ir nėra paskelbtos.
Tai tik dėl to, kad paskelbus tokius sąrašus juose būtų ne vieno dabar įtakingo valdančiajame elite esančio asmens tėvų ar senelių pavardės.
Vis dėlto įtarimai gali būti pareikšti ir kai kuriems kitiems KGB generolams ir kitiems karininkams.
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus miesto apylinkės prokuratūra vadovauja ir organizuoja kitą ikiteisminį tyrimą, kuriame įtarimai dėl nusikaltimų žmoniškumui gali būti pareikšti generolo H.Vaigausko pavaldiniams iš KGB dėl jų vykdyto “Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos” persekiojimo.
Kovai su katalikais buvo naudojami visi SSRS KGB operatyviniai padaliniai, neišskiriant ir užsienio žvalgybos.
Buvo ypatingai pasitikima KGB agentūra Jungtinėse Amerikos Valstijose veikusioje išeivijos organizacijoje “Santara – Šviesa”.
Teigiama, kad ikiteisminio tyrimo grupės nurodymu surinkta ir renkama medžiaga, inkriminuojanti aukščiausius KGB karininkus: Lietuvos SSRS Valstybės saugumo komiteto pirmininką generolą – majorą Eduardą Eismuntą, KGB pirmininko pavaduotoją pulkininką Edmundą Baltiną, 5-osios tarnybos viršininką pulkininką Vilhelmą Šiaudinį, šio KGB padalinio skyriaus viršininką Petrą Vozbutą, 2-ojo skyriaus viršininką papulkininkį Aleksandrą Remiševskij bei kitus nustatytus ir dar nenustatytus asmenis.
Manoma, kad surinkus reikiamą informacijos kiekį kai kuriems, o gal ir visiems, aukštiems KGB karininkams gali būti pateikti įtarimai dėl tarptautine teise uždrausto elgesio su žmonėmis.
Laikas parodys, ar Lietuvoje bus nuteistas nors vienas KGB generolas. Gal tai tik pagalba kai kurių partijų rinkimų kampanijai?
Laikraštis “XXI amžius”
2012.09.03
