Neseniai prie Vinco Kudirkos paminklo susirinko nedidelė grupelė pensininkų. Tarsi visiškai aišku, ko susirinko: nori valdžiai, kuri čia pat, už paminklo, pasakyti, kad skursta, kad reikia ne tik grąžinti, kas iš jų atimta, bet ir padidinti pensijas, nes Seimo nariai ir teisėjai tai juk pasididino savo algas ir t.t.
Nustebau, kad pensininkų atėjo labai nedaug, o filmuotojų – labai daug. Tik kalbina, atkišę mikrofonus, tik fiksuoja ateities kartoms gyvenimo išvargintus vyrus ir moteris. O kai jie ėjo Gedimino prospektu link Seimo, priekyje nešė ilgą užrašą: „Lietuvos pensininkų partija“.
Yra tokia partija? Kai prie Seimo pagarbiu atstumu jie sustojo ir rengėsi sakyti kalbas, vienas pagyvenęs inteligentiško veido vyras garsiai maždaug taip piktinosi: ir taip tų partijų turim per akis, kam dar vieną kuriate? Mus, pensininkus, turi ginti jauni žmonės, mūsų vaikai ir vaikaičiai, susibūrę į jau esamas partijas!
Galima ir taip, žinoma, tik kad tie mūsų vaikai ir vaikaičiai patys nelabai apsigina nuo skurdo ir bedarbysčių. O pensininkų tai juk beveik septyni šimtai tūkstančių – šiokia tokia jėga, ypač per rinkimus.
Taip ir grįžau namo be tvirtos nuomonės – reikia pensininkų partijos ar ne? Kol Delfi.lt neperskaičiau informacijos apie žiniasklaidoje apsireiškusius kažkokius „tautinius socialistus“. Seimo narė Rasa Juknevičienė Delfi žurnalistui papasakojo: „Pradėta agituoti protestams dėl pensijų. Tą suaktyvėjimą pajutau lygiai tuo pačiu metu, kai Seime buvo priimtas sprendimas dėl gynybos biudžeto padidinimo. Atsirado daug žinučių rusiškuose propagandiniuose portaluose: žiūrėkit – pensininkų sąskaita Lietuva ginkluojasi. Ir po kelių savaičių keisti judesiai Panevėžyje. (…) Ir mitingas, kurį vedė Pensininkų partija“.
Pasak Juknevičienės, šios partijos vadovas Vytautas Jurgis Kadžys jau seniai pasižymi promaskvietiška politika ir dalyvauja ne viename antivakarietišką darbotvarkę propaguojančiame politiniame bloke.“ (Delfi).
Štai kodėl tuo neskaitlingu pensininkų renginiu domėjosi tiek daug filmuotojų! Jie žinojo gal net daugiau negu mitinge dalyvavusieji pensininkai: ir apie nacionalbolševikų partiją, ir apie „tautinius socialistus“, kurie, klastingai prisidengę senų žmonių skurdu ir neraštingumu, turi toli siekiančių tikslų.
Pasirodo, net, sakyčiau, natūralus noras, kad tavo pensija būtų bent šiek tiek didesnė, gali nuvesti į priešų stovyklą. Seimo nariai bei teisėjai tai juk norėjo pasididinti (ir pasididino) atlyginimus. Beje, tas savanaudiškas Seimo žingsnis (niekas netiki, kad kitaip nebuvo galima, reikėjo paisyti Konstitucinio Teismo išaiškinimo) labiausiai ir siutina žmones, ypač pensininkus. Jeigu dabar visi Seimo nariai atsisakytų tų poros tūkstančių arba juos pervestų Krašto apsaugos ministerijai, arba, dar geriau, bent metais sutrumpintų sumažintos pensijos dalies kompensavimą, Vytautui Jurgiui Kadžiui, pasak Juknevičienės, pasižyminčiam promaskvietiška politika, vargu ar pavyktų sukurti prorusišką pensininkų partiją.
Bet kad Seimas nedaug kuo skiriasi nuo tų gyvenimo išvargintų bėdžių, kurie gal net nenutuokia, su kuo eina obuoliauti. Internetu jie nesinaudoja, didžiausia ir beveik vienintelė jų pramoga – filmai apie Staliną ir jo sūnų, apie Čiapajevą, daug kartų kartojami net ne rusiškose televizijose, tokiose kaip l.rytas.
Netenka stebėtis, kad toks Seimas nesutinka mažinti rusiškos produkcijos televizijose. Spalio 7 d. jis beveik nesvarstęs nepritarė prezidentės Dalios Grybauskaitės pataisoms, siekiančioms, kad ne mažiau kaip 90 proc. Lietuvoje retransliuojamų televizijos programų turėtų būti oficialiomis Europos Sąjungos kalbomis.
„Kodėl yra manoma, kad Lietuvos piliečiai yra asilai, neturintys kritinio mąstymo, ir žmonės paprasčiausiai nesugebės atsirinkti, kur skelbiamas melas, o kur tiesa. Ar nemanote, kad tokiomis pataisomis bus apribotos žmonių teisės į laisvą informaciją? Kas yra pagrindiniai televizijų žiūrovai? Pensininkai. Ar jie moka anglų kalbą? Apklausos sako, kad 65 proc. Lietuvos gyventojų supranta rusų kalbą, o 30 proc. – anglų“, – piktinosi socialdemokratė Birutė Vėsaitė.
Opozicijos lyderis konservatorius Andrius Kubilius buvo kitokios nuomonės. Jis stebėjosi, kad, vykstant informaciniams karams, Seimas net nenori pradėti svarstyti, kokiom priemonėm Lietuva nuo jų turėtų gintis: „Tai yra mūsų visų reikalas, Seimo reikalas, ir jei valdanti dauguma galvoja, kad ji neturi rūpintis Lietuvos informacine gynyba, valdanti dauguma turi pati savęs paklaust, ką ji čia veikia“, – sakė A. Kubilius.
Lietuvos piliečiai – ne asilai, bet gal asilai tie politikai, kurie nepastebėjo iš Rusijos atslenkančio pavojaus Vakarų pasauliui? Gal asilai tie, kurie mažai žinomam kagėbistui per keliolika metų leido tapti Putleriu, Stalino anūku, Blogio imperijos gaivintoju, Herakliu… Žodžiu, įtakingiausiu pasaulio politiku, sugebėjusiu suklaidinti (bijau pavartoti B.Vėsaitės palyginimą) visą rusų tautą.
Lietuvos piliečiai – ne asilai, bet ne asilai ir tie, kurie steigia pensininkų partijas, o Vilniaus S.Kovalevskajos gimnazijos mokinius slapta rengia tapti Rusijos desantininkais, moksleiviams kuria prorusiškus internetinius portalus, atvirai ir užmaskuotai stumia mus iš Europos Sąjungos ir NATO, neretai ieškodami sąjungininkų tarp tų lietuvių, kurie tik dangstosi patriotizmu.
Slaptai.lt nuotraukoje: komentaro autorius Vytautas Visockas.
2014.10.11; 08:37
