Kodėl sąžiningi, jautrūs, savo šeimas mylintys tėvai dėjo visas jėgas, bandydami patobulinti dujų kameras, kad per trumpesnį laiką jose būtų galima nužudyti kuo daugiau žmonių?
Tie inžinieriai niekada nieko patys nežudė, tikriausiai bjaurėjosi smurtu, tačiau sąžiningai vykdė nacių nurodymus sukurti ir patobulinti dujų kameras. Ne tik vykdė, bet ir patys parodydavo iniciatyvą, padarydami darbą geriau, nei jų buvo prašyta. Kodėl? Tokį klausimą uždavė garsus sociologas Zygmuntas Baumanas.
Ir pateikė atsakymą: modernizmo pasėkoje susiformavusi profesionalumo etika leido jiems į dujų kameras pažiūrėti tik kaip į dar vieną projektą, kurį – kaip ir visus kitus – jie privalo atlikti kuo geriau. Nesvarbu, kad šitas projektas buvo skirtas žmonių žudymui. Jie leido sau nekelti klausimo apie jų patobulinimų galutinį panaudojimą. Jie buvo specialistai. Taip prisidėjo prie žmonių žudymo, nors tikriausiai daugelis iš jų nebūtų išdrįsę šauti į kitą žmogų.
Ačiū Dievui, kad nėra tokių siaubingų režimų, tačiau mechanizmas, kaip padaryti blogus dalykus, prisidengus specialisto etika, išliko. Ryškiausias pavyzdys – mūsų valdininkai suteikė duomenis Lukašenkos režimui apie Baltarusijos žmogaus teisių gynėją Beliackį. Ir tuo pasinaudojus jis buvo pasodintas į kalėjimą. Be abejo, aiškinama, kad viskas buvo atlikta pagal įstatymo raidę. Nors akivaizdu, kad kiti įstatymai leido nesuteikti tos informacijos. Pagaliau sprendimą galbūt reikėjo palikti teismui, o ne priimti patiems valdininkams. Deja, šį kartą valdininkai pasielgė kaip tie nacių inžinieriai.
Už grotų pasiųstas žmogus, tėvo nemato jo vaikai, nežinia, kaip su juo pasielgs A. Lukašenka. Nežinau, ką galvoja tie valdininkai, kurie priėmė šį sprendimą. Mažiausiai ką gali jie dabar padaryti, tai kuo skubiau pasitraukti iš valstybės tarnybos. Bet vargu, ar taip bus. Kaip vargu, ar galime tikėtis politinės atsakomybės ir Teisingumo ministro atsistatydinimo. Premjeras Andrius Kubilius nenori jokių sukrėtimų, tad nenori jokių atsistatydinimų. Beje, Teisingumo ministerija jau pareiškė, kad net vidinio tyrimo nebus.
Labai įdomi ir bankų pozicija: kiek žinoma, jų paprašė valdininkai, ir to jiems užteko, kad suteiktų informaciją apie savo klientą. O kas gali garantuoti, kad taip nerenkama informacija apie Lietuvos piliečius, kuri vėliau panaudojama politinei kovai? Juk koks nors valdininkas, prisidengęs kokią nors įstatymo raide, gali prašyti informacijos, o vėliau ją atiduoti savo partijai. Ar bankai taip lengvai dalina informaciją?
Ši istorija iškelia vieną labai rimtą problemą – prisidengus teisės aktais, daroma žala žmonėms, valstybei. O valdininkai tuo tarpu neatsako.
Štai pavasarį buvo skandalas, kad dėl valdininkų veiksmų daugiavaikės Degučių šeimos verslas turėjo bankrutuoti, nors ne ji, bet valstybė buvo skolinga šiai šeimai. Be to, ji buvo apskųsta FNTT, dėl valdininkų veiksmų turėjo sumokėti kelis kartus daugiau pinigų. Ar prie to prisidėję valdininkai buvo nubausti? Kiek man žinoma, ne, nes juk viskas buvo vykdoma pagal įstatymo raidę, ir visi valdininkai iš šios istorijos išlipo sausi.
Kitas pavyzdys: Kultūros paveldo departamento vienas darbuotojas gali patvirtinti statybas, o po kelių metų kitas gali pasakyti, kad tai neteisėta. Taip, klaidas reikia taisyti, tačiau kodėl už valdininkų klaidas turi mokėti visa visuomenė? Kodėl valdininkai neatsako? Ir iškyla esminis klausimas: ar jie yra nors kiek įsipareigoję Lietuvai. Jei būtų įsipareigoję, tai jie turėtų pagalvoti ne tik apie įstatymo raidę, bet ir apie savo veiksmų pasekmes.
Ši valdininkų visagalybė yra didžiausia Lietuvos bėda ir Lietuvos pažangos stabdys, nes teisingumo raide prisidengus padaroma daug neteisybės. Žmonės nusivilia savo tėvyne, bėga iš jos. Daugelis valdininkų nėra įsipareigoję Lietuvai, bet tik sau ir labai parankiai suprantamiems įstatymams. Kol taip bus, Lietuva tikrai nesuklestės.
Nuotraukoje: komentaro autorius LRT žurnalistas Virginijus Savukynas.
Komentaras buvo perskaitytas per Lietuvos radiją ir publikuotas portale www.tinklink.lt.
2011.08.10
