Arūnas Spraunius. Kriminalo ir specialiųjų tarnybų „sandrauga“


Print

Kriminalo ir specialiųjų tarnybų „sandrauga“… Šis algoritmas jokiu būdu netaikytinas absoliučiai daugumai, tarkime, Berlyno Marzahno ir Hellersdorfo rajonuose gyvenančių apie 40 tūkstančių išeivių iš Rusijos, kurių absoliuti dauguma yra pavyzdingi ir lojalūs savo naujai tėvynei piliečiai. 

Žurnalistas Arūnas Spraunius, šio straipsnio autorius. Slaptai.lt nuotr.

Deja, esama ir tradicijos, kurią  apibūdino buvęs Kanados ministras pirmininkas, po susitikimo su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu viešai pareiškęs, jog neįmanoma turėti reikalų su į akis meluojančiu žmogumi. Pasitikėjimo deficitas – labai rimta dabartinių laikų problema.

Lietuvoje sukasi abejotinų ryšių istorija aplink politiką Mindaugą Bastį, Seimas yra patvirtinęs Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto išvadas, kad parlamentaras M. Bastys veikė prieš Lietuvos interesus.

Apkalta M. Basčiui inicijuota dėl Valstybės saugumo departamento (VSD) nurodytų jo ryšių su atominės energetikos korporacijos „Rosatom“ atstovu vadinamu Jevgenijumi Kostinu, buvusiu KGB darbuotoju Piotru Vojeika, Rusijos valstybinio kanalo RTR žurnalistu Ernestu Mackevičiumi, buvusiu Kauno mafijos autoritetu įvardijamu Saturnu Dubininku ir neteisėta veikla įtariamu verslininku Vadimu Pachomovu. Kaip mūsų valstybėje įprasta, panašu, dera nusiteikti ilgai aiškinimosi distancijai.

Estijoje teismas gegužės 8-ąją penkeriems metams kalėti nuteisė Rusijos pilietį Artiomą Zinčenką, kurį rusų karinė žvalgyba užverbavo 2009-aisiais. Nuo tada iki suėmimo 2017-ųjų sausio 9 dieną žmogus Rusijos generalinio štabo vyriausiosios žvalgybos vadybos naudai rinko informaciją apie Estijos valstybės saugumo objektus, šios šalies bei jos sąjungininkų karinės technikos judėjimą, šią bei kitą informaciją perduodamas užsakovams ryšio priemonėmis ar asmeninių susitikimų metu Sankt Peterburge. Gavęs leidimą gyventi, A.Zinčenka rezidavo Estijoje nuo 2013 metų. Beje, tai ne pirmas Estijoje demaskuotas rusų šnipas.

Irgi faktas, kad per paskutinį dešimtmetį Vokietijoje šnipinėjimo bylų dalyviai daugiausia buvo Rusijos piliečiai, pasak „Mitteldeutsche Zeitung“, kuris remiasi Vidaus reikalų ministerijos atsakymu į kairiųjų frakcijos užklausą Bundestage, per 10 metų Vokietijoje iškeltos 123 šinipinėjimo bylos, atsakovais jose buvo 27 Rusijos piliečiai.

Europoje jau esama sąvokos – „kriminternas”, ją ką tik pasirodžiusioje Europos tarptautinių santykių tarybai skirtoje ataskaitoje „Kriminternas: kaip Kremlius išnaudoja rusų nusikalstamų grupuočių tinklus Europoje“ sugalvojo britų tarptautinio saugumo specialistas Markas Galeotti, pacitavęs anoniminiu pageidavusį likti vieną to kriminalinio pasaulio atstovą: „Mes gauname tai, kas geriausia iš abiejų pasaulių: Iš Rusijos – galią bei saugumą, iš Europos – turtus ir komfortą“.

Pasak studijos autoriaus, Europa pakutiniais metais susiduria su fenomenu, kai joje įsitvirtinusios rusiškos kilmės organizuotos nusikalstamos grupuotės (Russian-based organized crime, RBOC) vis dažniau bendradarbiauja su Rusijos specialiosiomis tarnybomis ir tampa papildomu Rusijos valdžios politikos svertu.

Pasak M.Galeotti, joms Maskva paveda „delikačias“ operacijas, kurių imtis oficialų statusą turinčioms tarnyboms imtis neišeina.

Tarkime, Portugalijoje per operaciją „Matrioškos“ išardyta išeivių iš Rusijos bei Nepriklausomų valstybių sandraugos (NVS) sukurta nelegalių pinigų „plovimo“ schema per futbolo kubus bei nelegalių bukmekerių kontorų tinklą. Grupuotė veikė ne tik šioje šalyje, bet ir Vokietijoje, Jungtinėje Karalystėje, Austrijoje, Estijoje bei Latvijoje.

Ispanijoje po kelerius metus trukusio tyrimo sunkiais nusikaltimais apkaltinti keli aukšti Rusijos valdininkai, susiję su šioje šalyje įsitvirtinusiais vadinamiosios „Tambovo“ nusikalstamos grupuotės atstovais. Kipre įsikūrę rusų kriminalinio pasaulio autoritetai 2010 metais padėjo „dingti“ Federalinio tyrimų biuro (FTB) demaskuotam rusų agentui Christopheriui R. Metsosui (FTB vertinimu, jis slapta pergabentas į Rusiją).

Veikiausiai ne be kriminalinių sluoksnių „dalyvavimo“ 2014-aisiais buvo pagrobtas ir į Rusiją išvežtas Estijos saugumo policijos karininkas Estonas Kohveris, tyręs cigarečių kontrabandą, kuri sieta su Rusijos jėgos struktūromis. Tais pačiais metais paaiškėjus, jog 30 proc. Švedijos energetikos kompanijos „Misen Energy AB“ akcijų priklauso kriminalinio autoriteto Semiono Mogilevičiaus, kuris yra dešimties FTB labiausiai ieškomų nusikaltėlių sąraše, struktūroms, jų pardavimą teko stabdyti. 

Rusijos specialiosios tarnybos ir mafija – vienas kumštis

M.Galeotti interviu radijui „Svoboda“ (04 26) nurodė, jog šiuolaikiniai rusų mafijoziai – tai savotiški verslininkai, skirtingai nuo praėjusio amžiaus tatuiruotų žaliūkų, užsiimantys Europos šalių kriminalinių struktūrų aprūpinimu narkotikais, ginklais, kitomis kontrabandinėmis prekėmis, interneto įsilaužėliais, žodžiu, viskuo, ko „prireikia“. Tai žmonės respektabiliais kostiumais, dažnai siekiantys integruotis į vietos bendruomenes.

Jei į Europą persikėlęs banditas išlaiko ryšius su tėvyne (ten liko artimieji, verslo interesai ir pan.), specialiosios tarnybos turi galimybių jį kontroliuoti bei daryti spaudimą, laikas nuo laiko „paprašant“ tam tikrų paslaugų. Be abejo, tai fragmentiškas bendradarbiavimas, vis dėlto, pasak britų tyrėjo, pakanka pagrindo tvirtinti, jog rusų gangsteriai tėvynės specialiųjų tarnybų užsakymu tam tikras misijas atlieka.

Pasak M.Galeotti, rusų specialiosios tarnybos yra gausios, neblogai parengtos ir agresyvios, bet ir dabartiniai jų veiklos mastai Europoje labai išsiplėtę, ypač po 2014-aisiais dėl Maskvos agresijos prieš Ukrainą stojusio santykių atšalimo su Vakarais, tad kai kada specifinėms operacijoms gali praversti banditai.

RBOC aktyviausios šalyse, kur gausi rusakalbių bendruomenė, tai Ispanija, Graikija, Baltijos šalys, tam tikru mastu Vokietija, taip pat valstybėse, kurias patogu išnaudoti kaip kontrabandos skirstymo punktus – Vokietiją, kiek mažesniu mastu Vengriją, Rumuniją, Bulgariją. Pasak britų tyrėjo, veikausiai nėra Europoje šalies, kur RBOC neturėtų partnerių iš vietinių nusikalstamų struktūrų. Taip yra ir todėl, kad Rusija, deja, yra tapusi savotišku „kriminaliniu supermarketu“, galinčiu pasiūlyti kuo plačiausią kriminalinių prekių asortimentą. Be abejo, trinčių „nutinka“,   kaip kad iš pradžių buvo Italijoje, kur ir savų gangsterių per akis, vis dėlto galų gale su kai kuriomis vietinėms grupuotėmis bendradarbiavimas buvo sustyguotas.

Rusija oficialios valdžios bei kriminalinių struktūrų pesiliejimo prasme pasaulyje ne unikali, tarkime, Irano Islamo revoliucijos sargai kaltinami tarptautine heroino prekyba, Šiaurės Korėjos valdžia įtariama tvindanti tarptautinę rinką metanfetaminu ir pinigų padirbimu.

Vis dėlto rusų mafijos globalizavimasis ypač sėkmingas, Maskva šia aplinkybe gali kai kada naudotis, ypač kai jos politikos vektoriumi pastaraisiais metais yra tapusi Europos destabilizacija.

Savo ataskaitoje M.Galeotti ragina RBOC vertinti kaip viso žemyno problemą, ES užsiimti kontrpriemonių prieš ardomąją veiklą koordinacija bei pagalba mažesnėms valstybėms, tokioms  kaip Latvija, kuri mėgina aktyviai kautis su nelegalių pinigų iš Rusijos plovimu per jos finansines struktūras.

Kriminalo ir specialiųjų tarnybų susiliejimas – labai didelė problema, galinti turėti įtakos ir Europos, ir pačios Rusijos ateičiai. Be abejo, ir Baltijos valstybių. Kaip yra nurodęs Ukrainos atstovas Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje Vladimiras Jelčenko, Rusija apsupo kaimynines valstybes „nesaugumo juosta“, kad išlaikytų jas savo interesų orbitoje. Ukraina – kariaujanti šalis, žino, ką kalba.

2017.05.13; 10:00