Šiandien aiškėja, kad liūdnai pagarsėjęs Edvardas Snoudenas taps Laisvojo universiteto Berlyne garbės nariu. O Vokietijos parlamentas intensyviai tiria E.Snoudeno išdavysčių dėka viešojoje erdvėje atsidūrusius dokumentus.
Taigi specialioji Bundestago komisija pradeda smulkiai ir nuodugniai analizuoti JAV slaptųjų tarnybų veiklos (omenyje turima Nacionalinio saugumo agentūra NSA) Vokietijos teritorijoje ypatumus. Vokiškosios komisijos vadovybė mano, jog amerikietiškosios slaptosios tarnybos NSA veikla – milžiniška, daugialypė. Visų detalių greitai ir lengvai neištirsi. Prireiks daug laiko ir jėgų.
Komisija taip pat žada nuodugniai ištirti E.Snoudeno dukomentų archyvą. Komisijos atstovai tvirtina, esą juos domina bet kokio pobūdžio dokumentai, susiję su E.Snoudenu ir jo paskleista slapta informacija apie JAV žvalgybos veiklą Vokietijos teritorijoje. Tokios nuomonės laikosi, pavyzdžiui, Vokietijos socialdemokratų partijos narys Kristenas Flizekas. Jo manymu, tyrimas turėtų prasidėti dar iki vasaros atostogų. Jo įsitikinimu, „tik visos informacijos, nesvarbu iš kur gautos, sudėliojimas į bendrą mozaiką padės suvokti svarbiausius niuansus“ (tokią poziciją politikas pareiškė leidiniui „Der Spiegel“).
Dokumentai iš vadinamojo E.Snoudeno „vokiškojo dosje“ byloja, jog NSA ir vokiškųjų slaptųjų tarnybų konkurencija – kur kas sudėtingesnis reiškinys nei manyta iki šiol.
Vokietijos Žaliųjų partijos atstovas Konstantinas fon Hotcas taip pat patvirtino, kad specialioji komisija kuo rimčiausiai tirs E.Snoudeno dokumentus, kuriuos paskelbė „Der Spiegel“.
Tuo tarpu tikimybė, jog komisija E.Snoudeną apklaus kaip įtariamąjį, – dar labiau sumažėja. Vis daugiau komisijos atstovų mano, jog E.Snoudeno negalima apklausti kaip įtariamojo. Tai būtų tarsi pripažinimas, jog E.Snoudeno veikla kelia įtarimų.
Žodžiu, Vokietijos Bundestago komisija, kurios priedermė – tirti su slaptųjų tarnybų veikla susijusius reiškinius, visą dėmesį koncentruoja į Amerikos žvalgybą. Nors puikiai supranta, kad Amerikai toks tyrimas – tarsi antausis. Nors puikiai suvokia, kad Amerika niekad nebuvo, nėra ir nebus Vokietijos priešas.
Vaizdžiai tariant, sunku įsivaizduoti karinį JAV ir Vokietijos konfliktą. O štai karinį konfliktą tarp Vokietijos ir Rusijos jau lengviau įsivaizduoti.
Ir vis dėlto Vokietijos Bundestago komisija svarbiausias jėgas meta ne Rusijos, o JAV slaptųjų tarnybų veiklos analizei. Tarsi Rusijos slaptosios tarnybos neužsiimtų šnipinėjimu Vokietijoje. Tarsi Rusijos slaptosios tarnybos nekeltų rimto pavojaus Vokietijos nacionaliniams interesams.
Maža to: E.Snoudenas taps Laisvojo universiteto Berlyne garbės nariu. Už tokį sprendimą balsavo 11-a šios aukštosios mokyklos Senato narių (10 Senato narių pareiškė „ne“, vienas susilaikė). Tik pamanyk, toks titulas Ameriką išdavusiam E.Snoudenui suteiktas už „pastangas, nukreiptas puoselėjant skaidrumą, teisingumą ir laisvę“.
Laisvojo Berlyno universiteto vadovybė demagogiškai įrodinėjo, jog „garbės nario“ vardo suteikimas E.Snoudenui nesuteikia jokių privilegijų. Taip rašo korespondentė Ania Kiūne.
Be abejo, E.Snoudenas privilegijų neturės. Tačiau demonstratyvus Vokietijos palankumas Ameriką išdavusiam ir paniekinusiam jaunuoliui turi vadinamąją „antrąją medalio pusę“. Nebūdami palankūs Amerikai vokiečiai tampa palankūs Rusijai.
Surasti aukso viduriuko čia neįmanoma. Jei ieškai Amerikos slaptųjų tarnybų nusikaltimų, vadinasi, neieškai Rusijos slaptųjų tarnybų ardomosios veiklos. Rusija džiūgauja, kai Vokietija barasi su Amerika. Mat pykdamasis su Amerika oficialusis Berlynas turi mažiau jėgų ir laiko analizuoti, kokias intrigas Vokietijoje kurpia Rusijos žvalgybinės struktūros.
Akivaizdžiausia, jog viso dėmesio koncentravimas tik į tai, ką Vokietijoje veikia Amerikos slaptosios tarnybos, – puiki dovana Rusijos slaptosioms tarnyboms. Ypač šiuo metu, kai Kremlius per pastaruosius keliolika metų pradeda net ketvirtąjį puolamąjį karą (omenyje turimi Padniestrės, Čečėnijos, ir Gruzijos konfliktai).
Aktualijų portalo Slaptai.lt redakcijos prierašas.
Padorūs vokiečiai neturėtų nei dirbti, nei studijuoti universitete, kuriame „garbės nariu“ išrinktas E.Soudenas. O Lietuva privalėtų įsidėmėti antiamerikietiškai nusiteikusių Vokietijos politikų pavardes. Tie, kurie entuziastingai imasi tirti Amerikos žvalgybos veiklos atvejus ir nė žodeliu neužsimena, jog greta turėtų būti tiriami ir GRU bei SVR struktūrų darbai, – mažų mažiausiai įtartini. Su tokiais Vokietijos politikais nederėtų leistis į rimtus pokalbius diplomatiniuose susitikimuose, konferencijose, seminaruose.
2014.06.21; 11:41
