Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, susitikusi su Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto nariais, aptarė, kokios teisinės priemonės padėtų užtikrinti šalies gyventojų socialinį saugumą, sumažintų atskirtį, smurtą ir destruktyviąją Lietuvos statistiką. Šiuos tikslus Prezidentė įvardija vienais svarbiausių valstybės prioritetų ateinančiais metais.
„Lietuvoje šiandien daugėja socialinių įtampų dėl smurto prieš vaikus, patyčių, atskirties. Turime nedelsdami padėti tiems žmonėms, kuriems labiausiai reikia pagalbos. Todėl būtina iki rinkimų koncentruotis ties visuomenei svarbiausiomis sritimis – priimti socialinės atskirties mažinimui svarbius sprendimus ir sukurti vieningą vaikų teisių apsaugą šalyje“, – sako Prezidentė.
Priėmimo Seime laukia vaiko saugumo užtikrinimui labai svarbus Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas. Būtina kaip galima greičiau įgalinti Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kontroliuoti savivaldybių vaiko teisių skyrių veiklą, o ne tik teikti metodinę pagalbą. Ir JT Vaiko teisių komitetas yra konstatavęs, kad ši tarnyba neturi reikiamų įgaliojimų koordinuoti vaiko teisių tarnybų veiklos, nes apsiriboja tik metodiniais patarimais.
Pasak Prezidentės, nuo vasario naujai startavusi Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos „mobilioji grupė“ turi ne tik dalinti metodinius patarimus, bet ir įvertinti situaciją bei padėti priimti reikiamus sprendimus. Vien tik oficialiais duomenimis, per metus daugiau nei tūkstantis vaikų patiria skurdą, kai kada institucijos net vengia apie tai informuoti.
Siekiant įgyvendinti tikslą „Lietuva be globos namų“, būtina skubiai reglamentuoti laikinų profesionalių globėjų statusą. Dabar ši pertvarka stringa, nes trūksta parengtų žmonių, kurie namų aplinkoje kvalifikuotai rūpintųsi vaikais. Įsigaliojus Prezidentės inicijuotoms pataisoms, nuo kitų metų į globos įstaigas nebebus siunčiami 3 metų ir jaunesni vaikai, todėl jau dabar yra poreikis parengti 100-160 globėjų. Taip pat įstatymu reikia įpareigoti savivaldybių vaiko teisų apsaugos skyrius aktyviai ieškoti vaikams globėjų, nes šiuo metu pasipriešinimas daugumoje savivaldybių yra akivaizdus, manant, kad tai ne jų reikalas.
Pasak Prezidentės, būtina pagaliau ne tik apibrėžti patyčių sąvoką, bet ir uždrausti bet kokį smurtą prieš vaikus, nes Lietuva viena iš nedaugelio ES valstybių vis dar to nepadariusi. Naujausiais duomenimis, patyčių mastas pastaraisiais metais augo – beveik 30 proc. vaikų teigia patyrę patyčias. Patyčių mastas Lietuvoje yra vienas didžiausių tarp ES narių.
Seimo valioje yra keli socialinės atskirties mažinimui gyvybiškai svarbūs sprendimai. Pensijų indeksavimas padėtų mažinti didžiulę senjorų socialinę atskirtį, nes pensijos Lietuvoje vienos mažiausių ES. Net apie 60 proc. pensininkų gauna 257 eurų ir mažesnę pensiją, o tai reiškia – balansuoja ties skurdo riba. Prezidentė pabrėžia, kad pensijų augimas turi būti nepriklausomas nuo rinkimų ciklo ir rinkimų pažadų, o siejamas su ekonomine šalies padėtimi ir finansinėmis galimybėmis.
Mažinant socialinę atskirtį svarbu lankstesni ir saugūs darbo santykiai, kurie padės kurti naujas darbo vietas, mažinant nedarbą – kai žmonės turės darbo, mažės ir kitų socialinių problemų. Konsultuojantis su socialiniais partneriais peržiūrėti darbo teisės aktus rekomenduoja ir Europos Komisija.
Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Informacijos šaltinis – Prezidentės spaudos tarnyba.
2016.02.05; 05:41
