ES va­do­vų pla­nai dos­niau rem­ti IAE už­da­ry­mą ne­pa­vy­ko


Print

IAE už­da­ry­mas už­si­tęs?

Pa­gal nau­ją Europos Sąjungos (ES) biu­dže­to pro­jek­tą, Lie­tu­va iki 2020 me­tų Ig­na­li­nos ato­mi­nės elek­tri­nės už­da­ry­mui re­a­lio­mis kai­no­mis turėjo gau­ti 460 mi­li­jo­nų eu­rų, o struk­tū­ri­nė pa­ra­ma Bal­ti­jos ša­lims bū­tų ma­žiau ri­bo­ja­ma dėl di­džiu­lio eko­no­mi­kos nuos­mu­kio 2009 me­tais.

Pra­ėju­sio penk­ta­die­nio nak­tį pa­teik­ta­me ES biu­dže­to pro­jek­te elek­tri­nės už­da­ry­mui bu­vo nu­ma­ty­ta 400 mln. eu­rų 2014–2020 me­tais. Ka­dan­gi ši su­ma pa­skai­čiuo­ta 2011 me­tų kai­no­mis, tai Lie­tu­vos pa­rei­gū­nų skai­čia­vi­mu, iš tik­rų­jų ši su­ma bū­tų 460 mln. eu­rų 2012 me­tų kai­no­mis. Iki tol jė­gai­nės už­da­ry­mui bu­vo nu­ma­to­ma 210 mi­li­jo­nų eu­rų iki 2017 me­tų.

Lie­tu­vai svar­bu, kad pa­ra­ma ne­ap­si­ri­bo­tų 2017-ai­siais, svar­bu, kad ne­bū­tų už­kirs­tas ke­lias pa­ra­mą gau­ti ir at­ei­ty­je. Da­bar­ti­nis Eu­ro­pos Są­jun­gos pa­siū­ly­mas dėl Ig­na­li­nos ato­mi­nės elek­tri­nės (IAE) už­da­ry­mo są­ly­gų yra blo­gas, nes ja­me nu­sta­ty­ta kon­kre­ti da­ta, iki ku­rios Lie­tu­va tu­rės už­da­ry­ti IAE. Lie­tu­va de­rė­sis, kad kon­kre­čios da­tos pa­siū­ly­me ne­be­lik­tų.

Pre­zi­den­tė Da­lia Gry­baus­kai­tė, dalyvavusi pra­ėju­sios savaitės ES vadovų su­si­tikime, pa­brė­žė, kad Lie­tu­vos sto­ji­mo į ES pro­to­ko­le IAE už­da­ry­mo tiks­li da­ta nė­ra nu­ro­dy­ta. Prieš su­si­ti­ki­mą D. Gry­baus­kai­tė tvir­ti­no, kad pa­grin­do op­ti­miz­mui yra. „Aš ma­nau, kad mus gir­di. Jau yra ge­rai. Mū­sų anks­tes­ni, ne tik da­bar, bet ir anks­tes­ni po­kal­biai duo­da sa­vo re­zul­ta­tą, jis nė­ra dar toks, ko­kio mes tik­rai no­rė­tu­me, bet šio­kio to­kio, sa­ky­čiau, op­ti­miz­mo su­tei­kia“, – tei­gė Lie­tu­vos va­do­vė.

Pre­zi­den­tė pri­pa­ži­no, kad dėl ma­žos su­mos – tik 210 mln. eu­rų, – ku­rią ES siū­lo IAE už­da­ry­mo fi­nan­sa­vi­mui, iš da­lies kal­ta ir pa­ti Lie­tu­va. „No­riu pri­pa­žin­ti, kad Lie­tu­va (2007–2013 me­tais IAE už­da­ry­mo dar­bams ES sky­rė 1,37 mlrd. eu­rų) per pas­ku­ti­nę per­spek­ty­vą ge­bė­jo pa­nau­do­ti tik apie 50–60 proc. to, ką iš­si­de­rė­jo“.

Lė­šų per ma­žai?

Pa­skir­ta­sis prem­je­ras so­cial­de­mok­ra­tas Al­gir­das But­ke­vi­čius iš­gir­dęs, kad IAE už­da­ry­mui ES nu­ma­čiu­si skir­ti dau­giau kaip 400 mln. eu­rų pa­ra­mą, sa­kė, kad tai yra ne­pa­kan­ka­ma. Anot bū­si­mo­jo prem­je­ro, Briu­se­lis prie­kaiš­tau­ja Lie­tu­vai, kad ji ne­įsi­sa­vi­no jau su­teik­tos pa­ra­mos ir smar­kiai vė­luo­ja įgy­ven­din­ti IAE už­da­ry­mo pro­jek­tus. Jis pa­reiš­kė ne­pa­si­ten­ki­ni­mą, kad Briu­se­lis ke­ti­na nu­ro­dy­ti Lie­tu­vai, ka­da ji pri­va­lo už­da­ry­ti IAE, be to, anot jo, ša­liai prie­kaiš­tau­ta dėl smar­kiai vė­luo­jan­čio jė­gai­nės už­da­ry­mo.

„Taip, su­ma yra per ma­ža. Jei­gu bus pri­im­tas toks ga­lu­ti­nis spren­di­mas, tai reiš­kia, kad Lie­tu­va at­ei­ty­je tu­rės li­ku­sią su­mą su­ras­ti, o tai nė­ra ma­ža su­ma ir, aiš­ku, bus ne­leng­va ir ne­pa­pras­ta“, – žur­na­lis­tams penk­ta­die­nį sa­kė A. But­ke­vi­čius.

Jis tei­gė, jog anks­čiau Briu­se­ly­je bu­vo svars­ty­ta įpa­rei­go­ti Lie­tu­vą iki nu­ro­dy­to ter­mi­no už­da­ry­ti Ig­na­li­nos ato­mi­nę elek­tri­nę (IAE). „Ket­vir­ta­die­nį jau vie­šai Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja pa­sa­kė pik­tus žo­džius Lie­tu­vos ad­re­su. Bu­vo įvar­dy­ti du la­bai svar­būs da­ly­kai – pir­miau­sia, kad Lie­tu­va ne­su­ge­ba lai­ku įsi­sa­vin­ti pi­ni­gų, ir ant­ras ar­gu­men­tas bu­vo iš­sa­ky­tas, kad vė­luo­ja at­lik­ti kai ku­riuos nu­ma­ty­tus dar­bus. Ma­nau, kad šis žen­klas ver­čia la­bai stip­riai su­si­rū­pin­ti ir tie­siog iš­si­aiš­kin­ti, ko­dėl ši (A. Ku­bi­liaus) Vy­riau­sy­bė nesu­si­tvar­kė su tais ke­lia­mais už­da­vi­niais. Nes Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja pa­gal prak­ti­ką to­kių pa­reiš­ki­mų ne­mėgs­ta skelb­ti. O jei­gu tai da­ro ir dar vie­šai, tai bū­na iš­skir­ti­niai at­ve­jai“, – tvir­ti­no A. But­ke­vi­čius.

Pa­gal nau­ją Eu­ro­pos Są­jun­gos  biu­dže­to pro­jek­tą Lie­tu­va iki 2020 me­tų Ig­na­li­nos ato­mi­nės elek­tri­nės už­da­ry­mui re­a­lio­mis kai­no­mis bū­tų ga­vu­si 460 mln. eu­rų (1,588 mlrd. li­tų) – dau­giau nei du­kart nei siū­ly­ta anks­čiau (210 mln. eu­rų), be to, fi­nan­sa­vi­mas bū­tų skir­tas il­giau – ne iki 2017 me­tų, kaip siū­ly­ta iki šiol. Ta­čiau šis pa­siū­ly­mas vis dėl­to yra kur kas ma­žes­nis nei pra­šo Lie­tu­va – 770 mln. eu­rų. Iki 2030 me­tų Lie­tu­vai rei­kė­tų dar apie 1,5 mlrd. eu­rų.

Įsi­ki­šo ir V. Land­sber­gis

Prieš su­si­ti­ki­mą Briu­se­ly­je eu­ro­par­la­men­ta­ras Vy­tau­tas Land­sber­gis ES biu­dže­to ir fi­nan­si­nio pro­gra­ma­vi­mo ko­mi­sa­rui Ja­nus­zui Le­wan­dow­skiui pri­mi­nė Eu­ro­pos Są­jun­gos įsi­pa­rei­go­ji­mus, iš­dės­ty­tus Lie­tu­vos sto­ji­mo į ES su­tar­ty­je, pa­deng­ti Ig­na­li­nos ato­mi­nės elek­tri­nės už­da­ry­mo iš­lai­das iš spe­cia­liai tam skir­to ES fon­do.

Eu­ro­pos Par­la­men­to ELP po­li­ti­nės gru­pės po­sė­dy­je V. Land­sber­gis Ko­mi­sa­rui iš­dės­tė sa­vo pa­sta­bas: „Ma­no klau­si­mas yra apie tau­py­mą ES lyg­me­ny­je, kai tai tie­sio­giai pa­lies Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos ir Eu­ro­pos Są­jun­gos įsi­pa­rei­go­ji­mus vie­nai vals­ty­bei na­rei – Lie­tu­vai. Tai dėl lė­šų, skir­tų už­da­ry­ti so­vie­ti­nio ti­po ato­mi­nę jė­gai­nę be fi­nan­si­nės ka­tast­ro­fos mū­sų ša­liai, nes tuo me­tu ES su­tar­ti­mi dėl Lie­tu­vos sto­ji­mo į ES įsi­pa­rei­go­jo pa­deng­ti už­da­ry­mo iš­lai­das iš spe­cia­liai tam skir­to ES fon­do. Da­bar mes gir­di­me, jog pa­ža­dė­ta pa­ra­ma bus ma­ži­na­ma tri­skart ly­gi­nant su rei­ka­lin­ga su­ma. Be to, yra nu­sta­to­ma im­pro­vi­zuo­ta da­ta tos pa­ra­mos pa­bai­gai. To­liau gy­ven­ki­te kaip jums iš­ei­na. Tai ne tik stip­rus smū­gis ša­liai, at­si­gau­nan­čiai po kri­zės, at­ei­nan­tis iš Eu­ro­pos Są­jun­gos, bet ir ne­rei­ka­lin­gas pa­grin­das an­ti­eu­ro­pie­tiš­kiems jaus­mams ir nu­si­vy­li­mui pa­čia Są­jun­ga. Ar yra ko­kių nors ga­li­my­bių iš­veng­ti šių nei­gia­mų pa­sek­mių dėl da­bar Ko­mi­si­jos pla­nuo­ja­mo spren­di­mo?“

At­sa­ky­da­mas į V. Land­sber­gio iš­sa­ky­tas min­tis Ko­mi­sa­ras J. Le­wan­dow­skis pa­mi­nė­jo, kad Lie­tu­vos jė­gai­nė nė­ra vie­nin­te­lė ES: „Tu­ri­me dar ir ki­tas už­da­ro­mas jė­gai­nes Slo­va­ki­jo­je ir Bul­ga­ri­jo­je“. Jis pri­mi­nė, kad pa­teik­ta­me biu­dže­to pro­jek­te Lie­tu­vai ski­ria­mas 210 mi­li­jo­nų fi­nan­sa­vi­mas vir­ši­ja ki­tų dvie­jų pa­mi­nė­tų jė­gai­nių už­da­ry­mui nu­ma­ty­tas lė­šas. „Lie­tu­vos at­ve­jis yra są­ži­nin­gai svars­to­mas, bet jūs tu­ri­te pa­si­rink­ti vie­ną iš tri­jų pri­ori­te­tų: tie­sio­gi­nes iš­mo­kas, san­glau­dos fon­dą ar­ba Ig­na­li­ną. Ne­ga­li­me vis­ko pa­da­ry­ti vie­nu ypu, nes yra tau­po­ma vi­sos ES mas­tu“, – ak­cen­ta­vo ES Ko­mi­sa­ras.

ES lė­šų rei­ka­lau­ja ir ki­tų ša­lių AE už­da­ry­mas

Smar­kiai vė­luo­jan­tis ir ge­ro­kai bran­giau nei pla­nuo­ta kai­nuo­sian­tis Ig­na­li­nos ato­mi­nės elek­tri­nės už­da­ry­mas at­si­dū­rė ir už­sie­nio ži­niask­lai­dos aki­ra­ty­je. Nau­jie­nų agen­tū­ros “The As­so­cia­ted Press” (AP) straips­ny­je pra­ėju­sią sa­vai­tę bu­vo ra­šo­ma, jog tri­jų so­vie­ti­nė­mis tech­no­lo­gi­jo­mis pa­sta­ty­tų ato­mi­nių elek­tri­nių Lie­tu­vo­je, Bul­ga­ri­jo­je ir Slo­va­ki­jo­je už­da­ry­mui jau iš­leis­ta apie 2 mlrd. eu­rų, ku­rių pu­sė ati­te­ko su­dė­tin­giau­siai Ig­na­li­nos jė­gai­nei. „Trys ša­lys iš nau­jo įver­ti­no, jog ga­lu­ti­nė kai­na sieks 5,3 mlrd. (iš pradžių pla­nuo­ta 4 mlrd. eurų), ir į ją ne­įskai­čiuo­ta sun­kiau­sia už­duo­tis – re­ak­to­riaus šer­dies iš­ar­dy­mas. Bu­vo pla­nuo­ta, kad šis dar­bas tu­rė­tų bū­ti baig­tas 2025–2035 me­tais, bet jis ga­li už­truk­ti kur kas il­giau ir kai­nuo­ti dau­giau.

Tai ne­ri­mą ke­lian­tis pra­na­šin­gas žen­klas Eu­ro­pos Są­jun­gai, pla­nuo­jan­čiai, kad iki 2025 me­tų bus už­da­ry­ta treč­da­lis iš 143 jos ša­ly­se na­rė­se vei­kian­čių re­ak­to­rių“, – ta­da ra­šė AP. Pa­sak pub­li­ka­ci­jos, už­da­ry­mo pro­ce­sus stab­do ne­aiš­kios su­tar­tys, ko­mer­ci­niai gin­čai, pa­si­kei­ti­mai va­do­vy­bė­je ir il­gai už­trun­kan­tys pri­žiū­rin­čių ins­ti­tu­ci­jų veiks­mai. Svar­bu tai, kad Lie­tu­vos, Bul­ga­ri­jos ir Slo­va­ki­jos at­ve­ju be­veik vi­sas už­da­ry­mo pro­ce­sas fi­nan­suo­ja­mas ES lė­šo­mis, ka­dan­gi pats už­da­ry­mas bu­vo vie­na iš šių ša­lių sto­ji­mo į ES są­ly­gų. Ki­tos ES ša­lys se­nas elek­tri­nes tu­rės už­da­ri­nė­ti sa­vo lė­šo­mis.

Vo­kie­ti­ja per­nai pa­reiš­kė, kad per de­šimt­me­tį vi­siš­kai at­si­sa­kys bran­duo­li­nės ener­gi­jos ir per­eis prie elek­tros ga­my­bos iš at­si­nau­ji­nan­čių šal­ti­nių. Kaip pa­ste­bė­jo AP, spa­lio mė­ne­sį pa­grin­di­niai Vo­kie­ti­jos elek­tros tie­kė­jai pa­reiš­kė, kad na­mų ūkių są­skai­tos už elek­trą ga­li iš­aug­ti 50 proc. tam, kad bū­tų ga­li­ma fi­nan­suo­ti to­kį per­ėji­mą nuo ato­mi­nės ener­gi­jos.

Straips­ny­je mi­ni­mų eks­per­tų tei­gi­mu, ato­mi­nių elek­tri­nių už­da­ry­mas, at­ro­do, bus žy­miai bran­ges­nis, nei bu­vo ma­ny­ta anks­čiau, tu­rint min­ty­se pa­tir­ties trū­ku­mą vi­sa­me pa­sau­ly­je. „Eks­per­tai nu­ro­do ir dar vie­ną ne­ri­mo šal­ti­nį: tik ke­li re­ak­to­riai pa­sau­ly­je bu­vo vi­siš­kai iš­ar­dy­ti, o tai reiš­kia, kad šis pro­ce­sas iš es­mės yra ne­iš­tir­ta te­ri­to­ri­ja. Pa­vyz­džiui, re­ak­to­rių šer­džių iš­ar­dy­mas su­kurs dar ne­ži­no­mas kliū­tis ir pa­vo­jus tu­rint min­ty­se, koks ra­dia­ci­jos ly­gis yra jo­se“, – ra­šo­ma pub­li­ka­ci­jo­je.

Jung­ti­nės Ka­ra­lys­tės Grin­vi­čo uni­ver­si­te­to ener­ge­ti­kos eks­per­tas Ste­ve­nas Tho­mas tei­gia, kad šer­dims iš­ar­dy­ti rei­kės ro­bo­tų, ku­rie dar net ne­iš­ras­ti. „Ro­bo­tai, ku­riuos tu­ri­me šiuo me­tu, to ne­pa­da­ry­tų, nes nuo to­kio ra­dia­ci­jos ly­gio jie iš­pro­tė­tų“, – to­kias prie­lai­das yra sa­kęs moks­li­nin­kas.

Di­džiau­siu jė­gai­nės už­da­ry­mo iš­šū­kiu va­di­na­mas pa­nau­do­tas bran­duo­li­nis ku­ras. „Jis itin ra­dio­ak­ty­vus ir toks iš­liks tūks­tan­čius me­tų. JAV ir ki­tur tai po­li­ti­nė bom­ba, ka­dan­gi nė vie­na vals­ti­ja ar apy­gar­da ne­no­ri jo sau­go­ti. Pran­cū­zi­ja ren­ka­si per­dirb­ti ku­rą to­li­mes­niam pa­nau­do­ji­mui re­ak­to­riuo­se, o Šve­di­ja ir Suo­mi­ja lai­do­ja jį sta­ti­nė­se gi­liai po že­me“, – tei­gė “The As­so­cia­ted Press”.

Pa­sak pub­li­ka­ci­jos, „tie­siog ap­leis­ti kom­plek­sus su vi­du­je glū­din­čia ra­dia­ci­ja nė­ra iš­ei­tis“. Ta­čiau pa­brė­žia­ma, jog „tu­rė­da­mos min­ty­se mil­ži­niš­kas iš­lai­das kai ku­rios Vy­riau­sy­bės ren­ka­si temp­ti už­da­ry­mo pro­ce­są dau­ge­lį de­šimt­me­čių“. AP ra­šė: „Aiš­kė­ja, kad Ig­na­li­na bus sun­ki pa­mo­ka Eu­ro­pai: vie­na yra su­stab­dy­ti ato­mi­nę jė­gai­nę, ta­čiau vi­siš­kai ki­toks gal­vo­sū­kis yra at­si­kra­ty­ti to, kas lie­ka“.

Lie­tu­va jau grie­bė­si Ru­si­jos pa­gal­bos

Kaip pa­ste­bė­jo Lie­tu­vos ži­niask­lai­da, Ig­na­li­nos ato­mi­nei elek­tri­nei už­da­ry­ti dar­buo­to­jus Lie­tu­vo­je ren­ka Ru­si­jos in­ži­ne­ri­nės kom­pa­ni­jos, sta­tan­čios nau­jas ato­mi­nes jė­gai­nes Ka­li­ning­ra­do sri­ty­je ir Bal­ta­ru­si­jo­je, spe­cia­lis­tai. Vi­sa­gi­ne jau ke­lias sa­vai­tes vei­kia pri­ėmi­mo punk­tas, į ku­rį ga­li kreip­tis no­rin­tie­ji dirb­ti įgy­ven­di­nant IAE už­da­ry­mo pro­jek­tą. Kan­di­da­tus ver­ti­na ir at­ren­ka Že­mu­ti­nio Nau­gar­do (Ru­si­ja) in­ži­ne­ri­nės kom­pa­ni­jos „Ato­me­ner­gop­ro­jekt“ (NIAEP) spe­cia­lis­tai.

NIAEP nuo šių me­tų ko­vo val­do kom­pa­ni­ją „Atomst­ro­y­eks­port“, ku­ri yra IAE už­da­ry­mo pro­jek­tą įgy­ven­di­nan­čios Vo­kie­ti­jos kom­pa­ni­jos „NUKEM Tech­no­lo­gies“ pa­grin­di­nė ak­ci­nin­kė. Ši kom­pa­ni­ja 2011 me­tų lap­kri­tį, kai bu­vo gau­ta li­cen­ci­ja sta­ty­ti Bal­ti­jos AE Ka­li­ning­ra­do sri­ty­je, kaip ge­ne­ra­li­nė ran­go­vė pa­kei­tė pa­ren­gia­muo­sius dar­bus vyk­džiu­sią ben­dro­vę „Šiau­rės sta­ty­bos val­dy­ba“.

Per pir­mą­jį kva­li­fi­ka­ci­jos kon­kur­są, vy­ku­sį spa­lio 27–29 die­no­mis, dar­bui NIAEP ant­ri­nės įmo­nės 2SMU-1“ (Stro­ji­tel­no-mon­taž­no­je up­rav­le­ni­je – rus.) Lie­tu­vos fi­lia­le at­rink­ti 52 žmo­nės. NIAEP su­da­ro pro­jek­ta­vi­mo ins­ti­tu­tas Že­mu­ti­nia­me Nau­gar­de, trys biu­rai Že­mu­ti­nia­me Nau­gar­de, Mask­vo­je ir Sankt Pe­ter­bur­ge, pri­žiū­rin­tys nau­jų AE sta­ty­bas, bei at­sto­vy­bės 10 Eu­ro­pos ir Azi­jos ša­lių, ku­rio­se įgy­ven­di­na­mi ar­ba ren­gia­mi pro­jek­tai: Bul­ga­ri­jo­je, Veng­ri­jo­je, Viet­na­me, Ira­ne, In­di­jo­je, Ki­ni­jo­je, Tur­ki­jo­je, Če­ki­jo­je, Slo­va­ki­jo­je ir Uk­rai­no­je.

Kom­pa­ni­jo­je dir­ba apie 4 tūkst. žmo­nių, o kar­tu su ant­ri­nė­mis įmo­nė­mis – 7 tūks­tan­čiai. Šiuo me­tu NIAEP įgy­ven­di­na 20 AE pro­jek­tų Ru­si­jo­je ir už­sie­ny­je. Tarp jų Tian­va­nio AE Ki­ni­jo­je, Bu­še­rio AE Ira­ne, Kun­du­ku­la­mo AE In­di­jo­je, AE Viet­na­me ir Tur­ki­jo­je. NIAEP pro­jek­tuo­ja ir sta­to Bal­ti­jos AE Ka­li­ning­ra­do sri­ty­je bei pro­jek­tuo­ja bū­si­mos Bal­ta­ru­si­jos AE 1 ir 2 blo­kus. NIAEP yra ant­ri­nė Ru­si­jos vals­ty­bi­nės ato­mi­nės ener­gi­jos kor­po­ra­ci­jos „Ro­sa­tom“ įmo­nė, ku­riai pri­klau­so dau­giau kaip 270 įmo­nių ir moks­lo or­ga­ni­za­ci­jų ir vi­sos ci­vi­li­nės Ru­si­jos ato­mi­nės ša­kos kom­pa­ni­jos, bran­duo­li­nės gin­kluo­tės kom­plek­so įmo­nės ir vie­nin­te­lis pa­sau­ly­je ato­mi­nių led­lau­žių lai­vy­nas.

AE Lie­tu­vai sta­tys Ru­si­ja?

Pa­skir­to­jo prem­je­ro A. But­ke­vi­čiaus pa­reiš­ki­mas, esą ša­lies vi­suo­me­nės pri­ta­ri­mo ne­su­lau­kęs Vi­sa­gi­no ato­mi­nės elek­tri­nės (VAE) pro­jek­tas ne­bus įgy­ven­din­tas, su­tei­kia pa­pil­do­mų per­spek­ty­vų bū­si­mai Bal­ti­jos AE Ka­li­ning­ra­do sri­ty­je. Apie tai Ru­si­jos nau­jie­nų agen­tū­rai „Reg­num“ pa­reiš­kė Ru­si­jos par­la­men­to že­mu­ti­nių rū­mų (Vals­ty­bės Dū­mos) Gam­tos iš­tek­lių, jų nau­do­ji­mo ir eko­lo­gi­jos ko­mi­te­to pir­mi­nin­ko pa­va­duo­to­jas Va­le­ri­jus Ja­ze­vas.

Jo ma­ny­mu, nau­jo­ji Lie­tu­vos vy­riau­sy­bė, at­si­sa­ky­da­ma VAE pro­jek­to, vei­kiau­siai ne­truk­dys bran­duo­li­nės jė­gai­nės Ka­li­ning­ra­do sri­ty­je sta­ty­bai. „Nau­jo­ji Lie­tu­vos val­džia, at­si­sa­ky­da­ma VAE pro­jek­to, ak­cen­tuo­ja tai, kad nė­ra nu­si­sta­čiu­si prieš ato­mi­nę ener­ge­ti­ką. To­dėl ne­at­mes­ti­na ti­ki­my­bė, kad Lie­tu­va pirks bran­duo­li­nių jė­gai­nių ga­mi­na­mą elek­trą ir iš Bal­ti­jos AE“, – sa­kė V. Ja­ze­vas.

Bal­ti­jos AE pro­jek­tas pra­dė­tas įgy­ven­din­ti pra­ėju­sių me­tų pa­bai­go­je. Bran­duo­li­nę jė­gai­nę ne­to­li Lie­tu­vos su­da­ry­tų du ener­ge­ti­niai blo­kai, ku­rių kiek­vie­no ga­lia – 1150 me­ga­va­tų. Pir­ma­sis blo­kas tu­rė­tų pra­dė­ti veik­ti 2016–2017 me­tais, ant­ra­sis – 2018-ai­siais.

Dar „aiš­kes­nius“ pa­siū­ly­mus Lie­tu­vai pa­tei­kė Ru­si­jos kon­sul­ta­ci­jų ben­dro­vės „Fi­nam ma­na­ge­ment“ vy­res­ny­sis eks­per­tas Dmit­ri­jus Ba­ra­no­vas. Jis pa­reiš­kė, kad Lie­tu­va, at­si­sa­ky­da­ma Vi­sa­gi­no ato­mi­nės elek­tri­nės pro­jek­to, ga­lė­tų tap­ti Ka­li­ning­ra­do sri­ty­je sta­to­mos bran­duo­li­nės jė­gai­nės da­li­nin­ke.

In­ter­viu Ru­si­jos por­ta­lui oil­ru.com D. Ba­ra­no­vas sa­kė: „Ro­sa­tom siū­lė Lie­tu­vai pri­im­ti­no­mis są­ly­go­mis pri­si­jung­ti prie Bal­ti­jos AE pro­jek­to. Ru­si­ja ne­rei­ka­lau­ja, kad Lie­tu­va tap­tų bū­ti­nai 49 proc. da­li­nin­ke. Lie­tu­va ga­li pa­si­rink­ti to­kią da­lį, ko­kią ga­li sau leis­ti, įver­tin­da­ma fi­nan­si­nes ga­li­my­bes, elek­tros ener­gi­jos po­rei­kio ir ki­tus fak­to­rius. (…) Tai bū­tų pa­trauk­liau­sias Lie­tu­vai pa­si­rin­ki­mas, ir be­lie­ka ti­kė­tis, kad nau­jo­ji, prag­ma­tiš­kes­nė Lie­tu­vos val­džia jį ir rink­sis“.

Anot jo, Lie­tu­va tu­ri ir ki­tą pa­si­rin­ki­mą – iš­kart su­si­tar­ti su Ru­si­ja dėl elek­tros ener­gi­jos pir­ki­mo iš bū­si­mos bran­duo­li­nės jė­gai­nės Ka­li­ning­ra­do sri­ty­je. „Pa­reiš­ki­mas, kad Lie­tu­va at­si­sa­ko VAE pro­jek­to, su­stip­ri­na Bal­ti­jos AE pro­jek­tą, nuo pat pra­džių orien­tuo­tą ne tik į an­kla­vo var­to­to­jus, bet ir į eks­por­tą“, – teigė Ru­si­jos eks­per­tas ir pridūrė, kad „Lie­tu­vai per il­gą lai­ką taip ir ne­pa­vy­ko iš­spręs­ti VAE pro­jek­to fi­nan­sa­vi­mo klau­si­mo, nes vals­ty­bės iž­das yra per ma­žas, o pa­sko­los siū­ly­tos ne pa­čio­mis pa­trauk­liau­sio­mis są­ly­go­mis – pa­lū­ka­nos ga­na di­de­lės, ter­mi­nai – il­gi“.

Jo ma­ny­mu, Lie­tu­vos gy­ven­to­jai re­fe­ren­du­me iš­reiš­kė ne­pri­ta­ri­mą VAE pro­jek­tui „dėl jo ne­skaid­ru­mo ir ne­pri­im­ti­nų įgy­ven­di­ni­mo są­ly­gų“.

Pa­ste­bė­ti­na, kad kai ku­rie Sei­mo na­riai iš so­cial­de­mok­ra­tų par­ti­jos jau pra­trū­ko no­ru ato­mi­nės ener­ge­ti­kos pro­jek­tus sie­ti su Ru­si­ja.

Laikraštis “XXI amžius”

2012.12.07


Prisijunkite prie diskusijos