Balandžio 28 dieną Panevėžyje į savo pirmąjį posėdį buvo susirinkusi naujos kadencijos Aukštaitijos regiono etninės kultūros globos taryba. Tarybą sudaro 30 narių – aktyviausių Aukštaitijos krašto etninės kultūros puoselėtojų: Aukštaitijos savivaldybių administracijų kultūros skyrių vadovai ir darbuotojai, muziejininkai, pedagogai, folkloro kolektyvų vadovai, tautodailininkai, nevyriausybinių organizacijų, kurioms rūpi krašto etninė kultūra, atstovai.
Naujos kadencijos tarybą pasveikino ir gero darbo, gražių rezultatų visos Aukštaitijos labui palinkėjo Panevėžio miesto vicemeras Gintaras Šileikis. Etninės kultūros globos tarybos (EKGT) pirmininkė Dalia Urbanavičienė supažindino su šiandien iškylančiais iššūkiais etninei kultūrai, akcentavo regioninių tarybų veiklos svarbą formuojant krašto kultūros politiką.
Naujai suburta taryba po pirmininko ataskaitos rinko naują Aukštaitijos regiono etninės kultūros globos tarybos pirmininką. Juo antrjąjai kadencijai buvo perrinktas Petras Blaževičius – Rokiškio rajono savivaldybės Kultūros, turizmo ir ryšių su užsienio šalimis skyriaus vedėjas. Pirmininko pavaduotojais išrinkti: Molėtų krašto muziejaus vyr. muziejininkas Jonas Vaiškūnas bei Kupiškio rajono Šepetos Almos Adamkienės pagrindinės mokyklos lietuvių kalbos mokytoja ekspertė Ramutė Kežienė.
Aukštaitijos regioninė taryba numatė savo veiklos prioritetus. Visos Aukštaitijos etnokultūrininkai 2011 m. didžiausią dėmesį turėtų skirti krašto nematerialaus kultūros paveldo – ypač tarmių ir sutartinių – puoselėjimui; jaunimo etnokultūriniam ugdymui bei etninės kultūros vertybių platesnei sklaidai regione.
Tarybos posėdyje apie nūdienos etnokultūros aktualijas kalbėję etninės kultūros specialistai reiškė susirūpinimą tuo, kad Lietuvos kultūros politikoje vis mažiau vietos skiriama etninei kultūrai.
„Etninei kultūrai iki šiol nerandama tinkamos vietos švietimo sistemoje. Nežiūrint pernai Švietimo ir mokslo ministro priimtos Etninės kultūros plėtros švietimo įstaigose strategijos, etninė kultūra nėra įdiegta į mokyklas kaip lygiavertė disciplina kitiems mokymo dalykams. Trūkstant valstybinio požiūrio į etnokultūrinį ugdymą, etninės kultūros mokymas paliekamas tik mokytojams entuziastams, kurie palaikant mokyklų vadovams patys savo iniciatyva, sudaro programas ir moko vaikus prigimtinės tautos kultūros“. – sakė EKGT pirmininkė Dalia Urbanavičienė.
Aukštaitijos regiono etninės kultūros globos taryba yra Lietuvos Respublikos Seimo patariamosios institucijos Etninės kultūros globos tarybos regioninis padalinys. Į jį atstovus deleguoja Aukštaitijoje veikiančios visuomeninės organizacijos ir valstybės institucijos, susijusios su etninės kultūros globa.
EKGT regioninės tarybos yra penkiuose etnografiniuose Lietuvos regionuose: Aukštaitijoje, Dzūkijoje (Dainavoje), Mažojoje Lietuvoje, Sūduvoje (Suvalkijoje), Žemaitijoje.
Jų tikslas – daryti įtaką etninės kultūros sklaidai etnografiniuose regionuose, laiduojančiai regioninio savitumo išsaugojimą, tautinio tapatumo ir savimonės stiprinimą, užtikrinti etninės kultūros paveldo apsaugą ir gyvosios tradicijos plėtrą, etninės kultūros objektų ir subjektų globą, įtraukti į etninės kultūros veiklą suinteresuotas institucijas, visuomenines organizacijas, vietos bendruomenes.
Regioninės tarybos yra įsteigtos 1999 m. vadovaujantis Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymu. Savo veikloje, be pagrindinių šalies įstatymų, jos vadovaujasi Regioninių tarybų nuostatais bei Regioninių tarybų reglamentais.
Daugiau informacijos:
Vitalija Vasiliauskaitė (Etninės kultūros globos tarybos specialistė Aukštaitijos regionui) 8-699 04991
Jonas Vaiškūnas (Aukštaitijos EKGT pirmininko pavaduotojas) 8-682 14559.
Nuotraukoje: Aukštaitijos EKGT pirmininko pavaduotojas Jonas Vaiškūnas.
2011.04.30
