Aktualijų portalas Slaptai.lt skelbia 6-ąją ištrauką iš Azerbaidžano Nacionalinės Mokslų Akademijos ir Žmogaus teisių instituto išleistos enciklopedijos „Armėnijos teroristų ir banditų formuočių nusikaltimai žmonijai (XIX – XXI a.)“. Ši enciklopedinio pobūdžio knyga (enciklopedijos idėjų autorius ir mokslinis vadovas – Rovšanas Mustafajevas, Azerbaidžano NMA Žmogaus teisių instituto direktorius, politinių mokslų daktaras) liudija sudėtingą, tragišką Azerbaidžano (taip pat – ir Turkijos) likimą.
Pirmosiose dalyse aprašytos 1885 – 1896, 1903 – 1914, 1915 – 1918, 1918 – 1948, 1965 – 1980 patirtos nelaimės.
Šeštojoje ištraukoje apžvelgiami 1980 – 1985 metų įvykiai. Tai – irgi labai svarbi ištrauka. Ji byloja, jog teroristinės armėnų grupuotės, įskaitant „Spalio 3-osios organizaciją“, JSAG, ASALA, Dašnakcutiun, „Orli organizaciją“, „Birželio 9-osios organizaciją“, smurto neatsisakė net 20-ojo amžiaus pabaigoje. Kas dėjosi viduramžiais, – viena medalio pusė. Visai kas kita, kai prieš kelis šimtus metų naudotos priemonės naudojamos ir šiais laikais. Naudojamos ne kur nors už tūkstančių kilometrų tolimojoje Azijoje ar Afrikoje, o būtent čia, Europoje.
Tad šeštojoje ištraukoje pasakojama, kaip teroristinės organizacijos įžūliai siautėjo Šveicarijoje, Prancūzijoje, Australijoje, Jungtinėse Valstijose. Tais metais ypač kentėjo Šveicarija ir Prancūzija, nenuolaidžiavusi ASALA ir Dašnakcutiun smogikams.
Daug kruvinų išpuolių surengta prieš turkų diplomatus. Mat Didžiosios Armėnijos ideologai siekė užgrobti ne tik svarbias Azerbaidžano, bet ir rytines Turkijos žemes.
Slaptai.lt redakcija iš minėtos enciklopedijos parinkusi tik tipiškiausius, bet toli gražu ne visus atvejus. Jei skelbtume viską, susidarytų itin ilgas sąrašas.
Vėlesnėse „Azerbaidžano golgotos“ ištraukose bus analizuojamas 1980 – 1994 metų laikotarpis. Šias ištraukas apibendrins pasakojimas apie JAV Vyriausybės požiūrį į armėniškojo terorizmo ypatumus.
XXX
1980 metų spalio 21. Interlakenas. Šveicarija. Šveicarijos traukinyje, važiavusiame iš Paryžiaus į Interlakeną, teisėtvarkininkai rado uždelsto veikimo bombą. Tyrimas nustatė, kad sprogmenį padėjo armėnų teroristinė grupė „Spalio 3-osios organizacija“.
1980 metų lapkričio 9. Strasbūras. Prancūzija. Stiprus sprogimas smarkiai nuniokojo Turkijos ambasados pastatą Strasbūre. Atsakomybę už nusikaltimą prisiėmė teroristinė organizacija ASALA, veikusi pagal „Dašnakcutiun“ ideologiją.
1980 metų lapkričio 10. Roma. Italija. Penki žmonės buvo sužeisti per sprogimus Šveicarijos oro transporto kompanijos ir Šveicarijos turizmo biuro patalpose. Atsakomybę už sprogimus išsyk prisiėmė armėnų teroristinė grupė „Spalio 3-osios organizacija“.
1980 metų lapkričio 25. Ženeva. Šveicarija. Per sprogimą vienas žmogus sužeistas, smarkiai apgriautas Šveicarijos bankų bendrovės pastatas Ženevoje. Atsakomybę už nusikaltimą prisiėmė armėnų teroristinė grupė „Spalio 3-osios organizacija“.
1980 metų gruodžio 17. Sidnėjus. Australija. Armėnų teroristai iš JSAG nužudė du Turkijos diplomatus: generalinį konsulą Šaryką Aršeką ir saugumo atašė Enginą Severą.
1980 metų gruodžio 30. Beirutas. Libanas. Beirute susprogdintas „Credit-Swiss“ kompanijos biuras. Atsakomybę už sprogimą prisiėmė armėnų teroristinė grupė „Spalio 3-osios organizacija“.
1981 metų vasario 3. Los Andželes, Kalifornija. Jungtinės Amerikos Valstijos. Specialusis ekspertų būrys iš Los Andželes nukenksmino bombą, padėtą po įėjimo į Šveicarijos konsulatą laiptais. Anoniminis telefono skambutis pranešė, kad tai armėnų teroristinės grupės „Spalio 3-osios organizacija“ „darbas“, o taip pat pažadėjo, kad tokios akcijos tęsis tol, kol neišvaduos „mūsų draugės – Siuzi Machseredžian“.
1981 metų kovo 4. Paryžius. Prancūzija. Du teroristai ėmė šaudyti į Rošatą Moralį, Turkijos ambasados Paryžiuje darbo atašė, Tesellį Arį, atsakingąjį už religijos reikalus prie ambasados, ir Ilkajų Karakošų, „Anadolu bank“ atstovą Paryžiuje, kai jie išėjo iš R. Moralio ir sėdo į mašinas. Rošatą Moralį teroristai nušovė. Sunkiai sužeistas Tesellis Ari mirė kitą dieną Paryžiaus ligoninėje.
Atsakomybę už nužudymus prisiėmė barzdočių grupė iš armėnų teroristinės organizacijos ASALA – „Sachan Natali“.
1981 metų balandžio 3. Kopenhaga. Danija. Turkijos ambasados Danijoje darbo reikalų atašė Kavitą Demirą grįžtant namo apšaudė teroristai. Atsakomybę už kruviną nusikaltimą prisiėmė banditai iš armėnų teroristinės organizacijos ASALA ir JSAG.
1981 metų birželio 9. Ženeva. Šveicarija. Turkijos ambasados Ženevoje sekretorius Mechmetas Savašas Ergiuzas buvo teroristų nužudytas išeinant iš konsulato pastato. Žudikas, etninis armėnas M. Džamdočianas, buvo suimtas. Atsakomybę už užpuolimą prisiėmė armėnų teroristinė organizacija ASALA. Džamdočiano suėmimas buvo dingstis įsteigti naują ASALA grupę, pavadintą „Birželio 9-osios organizacija“. Vėliau ta teroristinė organizacija surengs keletą sprogimų Šveicarijos įstaigose – tiek pačioje Šveicarijoje, tiek ir kitose Europos šalyse.
1981 metų birželio 11.Paryžius. Prancūzija. Grupė armėnų teroristų, vadovaujama Aros Toraniano, užėmė Turkijos oro transporto kompanijos pastatą Paryžiuje. Banditai iš armėnų teroristinės organizacijos ASALA buvo nukenksminti Prancūzijos saugumo tarnybų.
1981 metų liepos 19. Bernas. Šveicarija. Sprogo bomba, padėta šiukšliadėžėje Šveicarijos parlamento pastate Berne. Vėliau anoniminis skambutis pranešė, kad atsakinga už sprogimą yra armėnų teroristinė grupė „Birželio 9-osios organizacija“.
1981 metų liepos 20. Ciurichas. Šveicarija. Įvyko sprogimas fotoautomate Ciuricho oro uoste. Atsakomybę prisiėmė armėnų teroristinė grupė „Birželio 9-osios organizacija“.
1981 metų liepos 21. Lozana. Šveicarija. Per stiprų sprogimą universalinės parduotuvės moteriškų drabužių skyriuje sužeista 20 moterų, sužeidimai skirtingo sunkumo. Nusikaltėliams pavyko pasislėpti. Atsakomybę prisiėmė armėnų teroristinė grupė „Birželio 9-osios organizacija“, kuri laikosi „Dašnakcutiun“ ideologinio kurso.
1981 metų rugpjūčio 20. Los Andželes, Kalifornijos valstija. Jungtinės Amerikos Valstijos. Įvykdytas sprogimas priešais Šveicarijos tiksliųjų prietaisų korporacijos pastatą Los Andželese. Atsakomybę prisiėmė armėnų teroristinė grupė „Birželio 9-osios organizacija“.
1981 metų rugpjūčio 20. Paryžius. Prancūzija. Anksti rytą įvyko sprogimas, apgriovęs skrydžių kompanijos „Al Italy“ filialo Paryžiuje pastatą. Anoniminis telefono skambutis pranešė, kad atsakomybę už sprogimą prisiima armėnų teroristinė grupė „Spalio 3-osios organizacija“
1981 metų rugsėjo 15. Kopenhaga. Danija. Du danai buvo sužeisti (vienas iš jų sunkiai) per sprogimą priešais Turkijos oro transporto kompanijos „THY“ pastatą Kopenhagoje. Antrą bombą policijai pavyko nukenksminti. Atsakomybę prisiėmė kukliai pasivadinusi armėnų teroristinė grupė „Šeštoji armėnų išsivadavimo armija“.
1981 metų spalio 25. Roma. Italija. Armėnijos teroristai surengė pasikėsinimą į Turkijos ambasados Romoje antrąjį sekretorių Gekberką Erdženekoną. Sužeistas į ranką, Erdženekonas išlipo iš mašinos ir atidengė atsakomąją į ugnį į teroristą iš tarnybinio ginklo. Tačiau nusikaltėliui pavyko pasislėpti. Armėnijos teroristinė organizacija ASALA prisiėmė atsakomybę už pasikėsinimą, įvykdytą, kaip išaiškėjo, vardan „Rugsėjo 24-osios mirtininkų būrio“, tai yra nusikaltėlių, užėmusių Turkijos konsulatą Paryžiuje, garbei.
1981 metų spalio 26. Paryžius. Prancūzija. Mašinoje, specialiai pastatytoje prie vaistinės Eliziejaus laukuose, sprogo bomba. Atsakomybę prisiėmė armėnų teroristinė grupė „September France“, veikianti pagal tą pačią ideologiją, kaip ir „Dašnakcutiun“.
1981 metų spalio 27. Paryžius. Prancūzija. Sprogimas automobilių stovėjimo aikštelėje Paryžiaus oro uoste „Roissy“. Atsakomybę už nusikaltimą prisiėmė armėnų teroristinė grupė „September France“.
1981 metų spalio 27, Paryžius. Prancūzija. Antra bomba tą dieną sprogo šiukšliadėžėje šalia perpildyto žmonių eskalatoriaus oro uoste „Roissy“. Atsakomybę prisiėmė armėnų teroristinė grupė „September France“.
1981 metų spalio 28. Paryžius. Prancūzija. Trys paryžiečiai buvo sužeisti per sprogimą sostinės kino teatre. Atsakomybę prisiėmė armėnų teroristinė grupė „September France“, kuri laikosi „Dašnakcutiun“ ideologinio kurso.
1981 metų lapkričio 3. Madridas. Ispanija. Trys ispanai buvo sužeisti per sprogimą priešais „Swiss Air“ kompanijos biurą Madride. Atsakomybę už sprogimą, apgriovusį keletą gretimų pastatų, prisiėmė armėnų teroristinė organizacija ASALA.
1981 metų lapkričio 5. Paryžius. Prancūzija. Sprogimas Paryžiuje „Gare de Lion“ stotyje sužeidė vieną žmogų. Smarkiai apgadintos bagažo saugojimo kameros. Vėliau atsakomybę už nusikaltimą prisiėmė armėnų teroristinė grupė „Orli organizacija“.
1981 metų lapkričio 14. Paryžius. Prancūzija. Sprogimas apgadino mašiną, stovėjusią šalia Eifelio bokšto Paryžiuje. Telefono skambutis pranešė, kad atsakomybę už sprogimą prisiima armėnų teroristinė grupė „Orli organizacija“.
„Orli organizaciją“ 1981 metais įsteigė Prancūzijoje gyvenantis armėnų jaunimas, siekdamas suimtų armėnų teroristinės organizacijos ASALA narių išlaisvinimo. 1981–1982 metais ji įvykdė keletą teroro aktų, per kuriuos pasiekė, kad būtų patenkinti konkretūs reikalavimai. Pasak įvairių šaltinių, įvairių valstybių oro uostuose „Orli organizacija“ įvykdė per 10 teroro aktų, kurie turėjo sunkių pasekmių.
1981 metų lapkričio 15. Paryžius. Prancūzija. Armėnų teroristinė grupė „Orli organizacija“ per žiniasklaidą pagrasino susprogdinti ore lėktuvą, priklausantį „Air France“ kompanijai. Prancūzijos specialiosios tarnybos ėmėsi visų saugumo priemonių.
1981 metų lapkričio 16. Paryžius. Prancūzija. Sprogus bombai, padėtai į bagažo saugojimo kamerą „Gare de l‘Est“ stotyje Paryžiuje, buvo sunkiai sužeisti du prancūzai. Pastatas rimtai apgriautas. Atsakomybę už sprogimą prisiėmė armėnų teroristinė grupė „Orli organizacija“.
1981 metų lapkričio 18. Paryžius. Prancūzija. Politinio šantažo tikslais Prancūzijos valdžios atžvilgiu, armėnų teroristinė grupė „Orli organizacija“ paskelbė, kad Paryžiuje, „Gare de Nord“ sotyje padėta bomba. Prancūzijos teisėtvarkos tarnybos skubiai ėmėsi saugumo priemonių, dėl to aukų buvo išvengta.
1981 metai. Švedija. Švedijos policija suėmė grupę armėnų narkotikų kontrabandininkų. Tos nusikalstamos grupės ryšius su ASALA liudija tas faktas, kad minėtoji armėnų teroristinė organizacija ne kartą grasino Švedijos valdžiai, reikalaudama išlaisvinti narkotikų prekeivius.
1982 metų sausio 13. Torontas. Kanada. Sprogimas apgriovė Turkijos konsulato Toronte pastatą. Atsakomybę prisiėmė nusikaltėliai iš armėnų teroristinės organizacijos ASALA.
1982 metų sausio 28. Kembridžas, Masačiusetso valstija. Jungtinės Amerikos Valstijos. Susprogdintas Turkijos garbės konsulo Bostone Orchano Giundiuzo biuras. Per sprogimą O. Giundiuzas buvo sunkiai sužeistas. Atsakomybę už sprogimą prisiėmė armėnų teroristinė organizacija JSAG.
Išplitusi armėnų teroristinių organizacijų veikla Jungtinėse Amerikos Valstijose sukėlė nerimą šalies administracijai. Pateikiame ištraukas iš gynybos ministro pavaduotojo politiniams klausimams F. S. Aiklo 1982 metų kovo 11 dienos pareiškimo: „…Viena iš pavojingiausių ir į kurią vis dėlto nekreipiama dėmesio – Armėnų Slaptoji Armėnijos Išvadavimo Armija – formaliai paskelbė, kad jos strateginis tikslas yra kontroliuoti visą rytinę Turkijos dalį, „išvaduoti“ ją nuo, kaip sakoma, Turkijos valdymo ir suvienyti su Armėnijos Sovietų Socialistine Respublika… Nepriklausomai nuo to, ar Armėnijos Slaptosios Armijos veikla reguliuojama tiesiogiai iš Maskvos, toji armija yra gerai parengta ir žiauri nekaltų piliečių žudikė. Ji pavojinga valstybėms – Turkijos sąjungininkėms ir įstatymams paklusnioms armėnų bendruomenėms“.
Teroristinės organizacijos “Dašnakcutiun“, kontroliuojančios tarptautinį nusikalstamą tinklą, armėnų propagandistams pavyko suformuoti visuomenės nuomonę, kad armėnų terorizmo ryšius su komunistine Maskva remia Rusija ir rusų tauta. Tai yra, buvo formuojama nuomonė, kad taikių piliečių žudynes, vykdomas armėnų teroristų, palaiko Rusija“.
1982 metų kovo 26. Beirutas. Libanas. Armėnų kvartale stiprus sprogimas sugriovė kino teatrą, kuriame dažnai būdavo demonstruojami turkų kino filmai; du žmonės žuvo ir daugiau nei 16 sužeisti.
1982 metų balandžio 24. Dortmundas. Vokietijos Federacinė Respublika. Sprogimas smarkiai apgriovė kelių Turkijos komercinių firmų pastatus. Atsakomybę už sprogimą prisiėmė teroristinė organizacija „Naujasis armėnų pasipriešinimas“.
1982 metų gegužės 4. Kembridžas. Masačiusetso valstija. Jungtinės Amerikos Valstijos. Turkijos garbės konsulą Bostone Orchaną Giundiuzą savo mašinoje nužudė armėnų teroristas. Atsakomybę už užpuolimą prisiėmė armėnų teroristinė organizacija JSAG.
Nepaisant to, kad JAV prezidentas Ronaldas Reiganas paragino persekioti žudikus, niekas nebuvo suimtas. Vėliau JAV vyriausybė pareiškė, kad būtina imtis koordinuotų operatyvinių priemonių prieš visus, kas susijęs su armėnų teroristinėmis organizacijomis.
1982 metų gegužės 18. Tampa, Floridos valstija. Jungtinės Amerikos Valstijos. Atremtas įžūlus dviejų armėnų nusikaltėlių bandymas prasiskverbti į Turkijos ambasadą ir įvykdyti teroro aktą. Apie tai, kad armėnų teroristinės organizacijos aktyvina savo nusikalstamą veiklą Jungtinėse Amerikos Valstijose, bus pasakyta ir JAV valstybės sekretoriaus Džordžo Šulco retrospektyviniame laiške Atstovų rūmų spikeriui Tomui O‘Neilui.
1982 metų birželio 7. Lisabona. Portugalija. Prie įėjimo į namus teroristai nužudė Turkijos ambasados Lisabonoje administracijos ir ūkio reikalų atašė Erkutą Akbajų ir jo žmoną Nadidą Akbaj. Atsakomybę už nužudymą prisiėmė armėnų teroristinė organizacija JSAG, kuri laikosi „Dašnakcutiuhn“ ideologinių dogmų.
1982 metų liepos 1. Roterdamas. Nyderlandai. Keturi armėnų teroristai (vieną iš jų vėliau sulaikys Danijos policija) apšaudė Turkijos generalinio konsulo Amsterdame Kemaletino Demirero automobilį. Atsakomybę už pasikėsinimą prisiėmė anksčiau nežinoma teroristinė grupė, pasivadinusi „Armėnijos Raudonoji Armija“.
1982 metų liepos 21. Paryžius. Prancūzija. 16 prancūzų buvo rimtai sužeisti per sprogimą Paryžiuje šalia kavinės Saint-Severin aikštėje, kur gausu žmonių.
Atsakomybę už sprogimą prisiėmė armėnų teroristinė grupė „Orli organizacija“, kuri pareiškė: „Ši kruvina akcija – atpildas už tai, kad Prancūzijos valdžia netesėjo savo pažado suteikti politinį prieglobstį keturiems armėnų teroristams, 1981 metų rugsėjo 24 užgrobusiems Turkijos konsulatą“.
1982 metų rugpjūčio 7. Ankara. Turkija. Oro uoste „Esenboğa“ armėnų teroristų nužudyti įvairių šalių (JAV, VFR, Turkijos ir kt.) piliečiai. Ginkluoti armėnų nusikaltėliai ėmė šaudyti oro uosto laukiamojoje salėje, restorane vienas ginkluotas teroristas paėmė per 20 įkaitų. Kitas teroristas buvo nukenksmintas ir sučiuptas policijos. Per susišaudymą su teroristais, pagrobusiais įkaitus, žuvo 9 žmonės, 82 buvo sužeisti. Atsakomybę už nusikaltimą prisiėmė armėnų teroristinė organizacija ASALA. Sulaikytas teroristas Levonas Ekmekdžianas vėliau buvo patrauktas į teismą ir pripažintas kaltu už dalyvavimą teroro akte, kurio aukos – daugybė civilių piliečių.
1982 metų rugpjūčio 12. Paryžius. Prancūzija. Armėnų teroristai apšaudė Turkijos turizmo atašė Paryžiuje apsaugą. Tyrėjo E. Faiglo duomenimis, nusikaltimą įvykdė viena iš Prancūzijoje veikiančių armėnų teroristinių organizacijų.
1982 metų rugpjūčio 27. Otava. Kanada. Turkijos ambasados Otavoje karinis atašė pulkininkas Atila Altikatas buvo nužudytas, kai buvo apšaudyta jo mašina, stabtelėjusi prie šviesoforo vienoje miesto gatvėje. Atsakomybę už nužudymą prisiėmė armėnų teroristinė organizacija JSAG.
1982 metų rugsėjo 9. Burgasas. Bulgarija. Turkijos konsulato Burgase administracijos ir ūkio reikalų atašė Bora Suelkanas buvo nužudytas teroristo prie savo namo. Žudikas pasislėpė, palikęs tokį raštelį: „Turkijos diplomatą nužudėme mes: teisingumo už armėnų tautos genocidą bataliono vadas“. Anoniminis telefono skambutis į informacijos agentūrą „Associated Press“ Londone pranešė, kad žmogžudystę įvykdė armėnų teroristinė organizacija ASALA.
1982 metų gruodžio 8. Atėnai. Graikija. Du armėnų teroristai numetė granatą į Saudo Arabijos oro linijų skyrių Atėnuose. Per susišaudymą su saugumo tarnybos atstovais vienas teroristas buvo nukautas, o jo bendrininkas – iraniečių kilmės etninis armėnas Vachehas Kontaverdianas – suimtas, apkaltinus sprogdinimo organizavimu.
1983 metų sausio 21. Anahaimas, Kalifornijos valstija. Jungtinės Amerikos Valstijos. Devynios savadarbės padegamosios bombos buvo konfiskuotos iš armėno kepėjo Anaheime. Tai atsitiko po to, kai vienas iš detonatorių savaime užsidegė, sukeldamas gaisrą. Tyrimas nustatė, kad bombos buvo skirtos teroro aktams, kurie turėjo būti įvykdyti JAV.
Apie tai, kad armėnų teroristinės organizacijos aktyviai sąveikauja su kitomis teroristinėmis grupėmis, savo pagrindiniais taikiniais pasirinkusiomis civilius objektus JAV, po dvejų metų patvirtins ir aukšti amerikiečių pareigūnai.
1983 metų sausio 22. Paryžius. Prancūzija. Du teroristai apmėtė rankinėmis granatomis Turkijos oro linijų skyrių Paryžiuje. Civilių gyventojų aukų išvengta grynai atsitiktinai. Vienas teroristas buvo suimtas. Tai armėnų teroristinės organizacijos ASALA narys. Tyrinėtojo Ž. Malevilo nuomone, „…kaip ir reikėjo tikėtis, armėnų teroristai atskleidė savo tikrąjį veidą, sukeldami didelį savo apologetų nusivylimą.
Kai po tam tikro kiekio pasirinktinių žmogžudysčių nelemtai išgarsėję „keršytojai už armėnų reikalą“ perėjo prie tokių veiksmų, kaip įvairių šalių oro linijų biurų sprogdinimas, šaudymas iš kulkosvaidžių į beginklius žmones oro uostuose, visuomenės nuomonė negaišdama pripažino, kad tie pseudo teisių gynėjai yra kruvini bepročiai, valdomi tarptautinio terorizmo, kuriems būtina taikyti visą baudžiamosios teisės galią“.
1983 metų vasario 2. Briuselis. Belgija. Sprogimai Turkijos oro linijų atstovybėse Briuselyje. Atsakomybę už nusikaltimus prisiėmė žudikai iš „Naujosios armėnų pasipriešinimo organizacijos“.- dar vieno padalinio, įeinančio į tarptautinės teroristinės organizacijos „Dašnakcutiun“ sudėtį.
1983 metų vasario 28, Liuksemburgas. Sprogmuo, padėtas priešais Turkijos ambasadą, buvo pastebėtas ir nukenksmintas. Armėnų laikraščio reporteris Niujorke pranešė, kad teroristinė grupė, žinoma kaip „Naujoji armėnu pasipriešinimo organizacija“, savo komunikate prisiima atsakomybę už numatytą nusikaltimą. „Naujoji armėnų pasipriešinimo organizacija“ įeina į ASALA sudėtį. Štabo būstinė Prancūzijoje. Šiuo metu teroro aktus daugiausia vykdo buvusių SSSR respublikų teritorijoje“.
1983 metų kovo 9. Belgradas. Jugoslavija. Belgrado centre du armėnų teroristai pradėjo šaudyti į Jugoslavijos piliečius. Prieš šį teroro aktą buvo nužudytas Turkijos ambasadorius Belgrade Galibas Balkaras. Jo vairuotojas Nekatis Kejeris buvo sunkiai sužeistas. Vienas iš nusikaltėlių sužeidė ir jugoslavų karininką, turintį pulkininko laipsnį. Bandant pasislėpti teroristai buvo sulaikyti Jugoslavijos teisėsaugininkų.
Atsakomybę prisiėmė armėnų teroristinė organizacija JSAG. Abu teroristai – Krikoras Levonianas ir Rafis Elbekianas – buvo patraukti į teismą ir Jugoslavijos valdžios nuteisti. Tačiau netrukus – balandžio 24 – buvo netikėtai paleisti, ir tai negalėjo nesukelti rimto visuotinio pasmerkimo pasaulio spaudoje. 1987 metų liepos 30 laikraštyje „Armenian reporter“ buvo išspausdintas straipsnis, kuriame pranešta, kad minėtieji armėnų teroristai rado prieglobstį Graikijoje.
1983 metų liepos 8. Paryžius. Prancūzija. Armėnų teroristai atakavo Britanijos ambasadą, tuo išreikšdami protestą dėl armėnų teroristų teismo proceso Londone.
1983 metų liepos 14, Briuselis. Belgija. Atašė prie Turkijos ambasados Briuselyje Dursunas Aksojus buvo nušautas savo mašinoje. Už šį nužudymą atsakomybę prisiėmė trys armėnų teroristinės organizacijos – ASALA, JSAG ir „Armėnų revoliucinė armija“.
1983 metų liepos 27. Lisabona. Portugalija. Penkių armėnų teroristų grupė bandė šturmu užimti Turkijos ambasadą Lisabonoje. Tačiau nesugebėjusi prasiveržti ir atsidūrusi beviltiškoje padėtyje, užėmė misijos vadovo pavaduotojo butą ir paėmė įkaitais jo žmoną ir vaikus. Bomba sprogo armėnų kamikadzės rankose: misijos vadovo žmona žuvo kartu su keturiais teroristais. Pavaduotojas J. Michčioglu ir jo sūnus Agasojus buvo sužeisti. Penktasis teroristas buvo nušautas per susišaudymą su Turkijos saugumo pajėgų atstovais. Žuvo Portugalijos policininkas, kitas tos šalies pilietis buvo sužeistas.
1983 metų liepos 28. Vašingtonas, Jungtinės Amerikos Valstijos. Iš JAV prezidento Ronaldo Reigano pareiškimo: „Vakarykštis pasikėsinimas Lisabonoje į Turkijos ambasadorių Portugalijoje buvo paskutinis žiaurių chaotiškų akcijų prieš Turkijos diplomatus ir kitus nekaltus piliečius serijoje. Per vakarykštį pasikėsinimą, už kurį atsakomybė tenka „Armėnų revoliucinei armijai“, žuvo ambasadoriaus žmona ir sunkiai sužeistas sūnus. Vos prieš dvi savaites išeinant iš namų buvo nužudytas Turkijos diplomatas Briuselyje, ir dar prieš dieną septyni kiti Turkijos piliečiai buvo nužudyti Paryžiaus oro uoste.
Jokia reali ar prasimanyta nuoskauda negali pateisinti tų šiandienos siaubų. JAV žmonių ir vyriausybės vardu reiškiu gilią užuojautą Turkijos vyriausybei ir nekaltai žuvusių aukų šeimoms. Bet nepakanka apsiriboti užuojauta. Tas beprasmiškas smurtas turi būti nutrauktas. Šiomis dienomis aš kalbėsiu su kitais valstybės vadovais apie skubias ir labiau koordinuotas priemones, kad iš civilizuotos visuomenės būtų išgyvendinti tokie barbariški ir nežmoniški veiksmai“. Pareiškimo tekstą išplatino JAV Baltieji rūmai.
1983 metų rugpjūčio 27. Vokietijos Federacinė Respublika. Sprogus bombai Prancūzijos konsulate žuvo 2 žmonės ir 23 sužeisti, daugiausia Vokietijos ir Prancūzijos piliečiai. Atsakomybę už nusikaltimą prisiėmė armėnų teroristinė organizacija ASALA.
1983 metų spalio 1. Marselis. Prancūzija. Sprogimas tarptautinėje prekybos mugėje sugriovė Sovietų, Amerikos ir Alžyro paviljonus; 1 žmogus žuvo ir 26 sužeisti. Atsakomybę už tą nusikaltimą prisiėmė ASALA ir „Orli organizacija“.
1984 metų kovo 29. Los Andželes, Kalifornijos valstija. Jungtinės Amerikos Valstijos. Į Turkijos konsulatą Los Andželese buvo pristatytas laiškas su grasinimais susidoroti su turkų sportininkais, jeigu jie dalyvaus Los Andželeso olimpiadoje. Laišką pasirašė armėnų teroristinė organizacija ASALA.
1984 metų birželio 20. Viena. Austrija. Susprogdintas automobilis, priklausęs Turkijos ambasados Austrijoje patarėjo socialiniais klausimais veikiančiajam padėjėjui Erdoganui Ozenui. Per sprogimą E. Ozenas žuvo, o penki kiti piliečiai, iš jų du Austrijos policininkai, buvo rimtai sužeisti. Atsakomybę už kruviną nusikaltimą prisiėmė armėnų teroristinė organizacija ARA.
1984 metai. Baku. Azerbaidžanas. Baku sprogo keleivinis autobusas nr. 106, žuvo moteris – dviejų vaikų motina ir keletas žmonių sužeista. Azerbaidžano saugumo tarnybos išsiaiškino, kad nusikaltimą birželio 17 dieną įvykdė armėnų teroristas Vartanovas, glaudžiai susijęs su Armėnijoje veikiančiomis teroristinėmis organizacijomis.
1984 metų gruodis. Briuselis. Belgija. Belgijos policija aptiko sprogmenį, padėtą priešais Turkijos ambasados Briuselyje darbuotojo Selčiuko Inčiu butą. Tą faktą patvirtina daugelis ekspertų, tyrinėjusių armėnų teroristinių organizacijų veiklą Vakarų Europoje.
(Bus daugiau)
2014.03.03; 04:38
