Slaptai.lt biblioteka. PROVOKACIJOS IR DIVERSIJOS
Aukštutinėje Silezijoje, Gleivico miesto pakraštyje, SS šturmbanfiurerio Helmuto Naujokso vadovaujama esesininkų grupė turėjo inscenizuoti vokiečių valstybinės radijo stoties užpuolimą.
Geologai ir konservai
1939 m. rugpjūčio 15 d. į Gleivicą, daugiau kaip 100 tūkst. gyventojų turintį miestą pasienyje su Lenkija, apdulkėjusiais fordais atvyko ir viešbutyje apsistojo septyni vyrai. Šeimininkui jie prisitatė esą inžinieriai, atvykę vykdyti geologinių tyrinėjimų.
Dienas jie leido vaikštinėdami po šiauriniame ir vakariniame miesto pakraštyje dunksančias miškingas Tarnavo kalvas. Šie niekam įtarimo nekėlę geologai iš tikrųjų ir buvo Hitlerio slaptų slapčiausią įsakymą turėję vykdyti diversantai: pats Naujoksas, radistas ir lenkų kalbos vertėjas bei keturi SS vyrukai.
Daugiausia jie sukinėjosi apie radijo bokštą, šaunantį į 110 metrų aukštį; tiktai juos domino ne aukščiausio pasaulyje medinio statinio panašumas į Eifelio bokštą, bet tai, kas dedasi jo papėdėje.
Tą dieną, kai Naujoksas pranešė į Berlyną Heidrichui, kad yra pasiruošęs vykdyti užduotį, šefas jam įsakė neatidėliojant važiuoti į netoliese esantį Opelną (Opolę), kur atvykęs gestapo viršininkas Henrikas Miuleris jį supažindins su papildomomis operacijos detalėmis.
Naujoksas susitinka su Miuleriu, ir šis įspėja: tai, kad vokiečių radijo stotį užpuolė būtent lenkų kareiviai, turi atrodyti labai įtikinama; atvykę policijos tyrėjai ir reporteriai incidento vietoje turi pamatyti nukautus užpuolikus, vilkinčius lenkų karine uniforma.
Tam reikalui gestapininkai atrinko 12 ar 13 koncentracijos stovyklos kalinių – lenkų kriminalinių nusikaltėlių. Jiems bus suleista mirtinų nuodų, o jų uniformuoti lavonai – sušaudyti kaip tikrame mūšyje; reikiamu metu gestapininkai konservus nuveš ir pames tariamų užpuolikų ir vokiečių tarnybų susišaudymų vietose, taip pat ir prie radijo stoties.
Vėliau dar pakalbėsime apie prieštaravimus, kurių apsčiai kyšo Gleivico incidento aprašymuose. Kad ir tie patys geologai – praėjus dviem dešimtmečiams, jau po to, kai išėjo Naujokso papasakota knyga, interviu savaitraščiui Der Špygel jis sakys diversantus apsigyvenus dviejuose viešbučiuose (kad nekristų į akis grupė) ir niekuo nesidėjus.
Dėl Lenkijos kariuomenės uniformų, tai iš tikrųjų jų operacijai buvo parūpinta pusantro šimto komplektų (kartu SD žiniai buvo persiųsta 120 esesininkų, mokančių lenkiškai).Mat muitinę turėjo užpulti lenkų kareiviai.
Dažnas autorius, teigiantis, jog Gleivico radijo stotį užpuolė lenkų kareiviai, suplaka į vieną dvi, o kartais ir visas tris tą vakarą ir naktį įvykdytas pasienio provokacijas. Naujoksas interviu Der Špygel aiškiai sako tada, Opelne, paprašęs Miulerio, kad jam numatytas konservas būtų ne kariška apranga, nes jie patys dėsiąsi lenkų sukilėliais, ir Miuleris su tuo sutiko.
Užpuolimas
Rugpjūčio 31 d. (po to, kai Hitleris nusprendė pulti Lenkiją rugsėjo 1 d. 4 val. 45 min. ryto) vėlyvą popietę Naujoksas telefono ragelyje išgirsta laukiamus žodžius: Bobulė numirė – tai įsakymas užimti radijo stotį aštuntą vakaro.
Tada paskambina Miuleriui dėl konservų. Sukviečia pavaldinius. Gali būti, jie dviese atsidėdo ant lovos, trys ant kėdžių, o paskutinysis atsistojo prie židinio. Gali būti, tik dabar Naujoksas pranešė, ką ir kaip jie turės pulti. Su radijo stoties personalu elgtis be ceremonijų, prireikus panaudoti jėgą; įkliuvus policijai, neprasižioti nė žodžiu. Naujoksas taip pat susitinka su dviem SS karininkais, atsakingais už provokacijas kituose pasienio ruožuose.
Artėjant vakarui vokiečiai palieka viešbutį ir dviem automobiliais važiuoja radijo bokšto link. Miške greitai persirengia lenkiškai. Padėvėti švarkai, striukės, kelnės, batai buvo pasiūti Lenkijoje ir nieko nesiskyrė nuo to, ką vilkėjo ir avėjo tuo tarpu dauguma lenkų; kišenėse buvo lenkiški rūkalai, pinigai, kitos smulkmenos ir kiekvienas turėjo Lenkijos piliečio pasą. Išsidalija pistoletus ir nuo nuos akimirkos jau dedasi lenkų sukilėliais.
Visai prieš aštuonias lenkų sukilėliai privažiuoja prie radijo stoties pastato ir iššokę iš automobilių nekieno nestabdomi suguža į vidų (tą vakarą pastato apsaugą perėmė atitinkamai perspėta SS saugumo policija). Ten esantys penki ar šeši žmonės nesipriešina, jie suvaromi į rūsį, kur jų saugoti lieka vienas iš užpuolikų.
Tuo tarpu pranešėjas – provokatorius negali pradėti skaityti kreipimosi, nes diversantų radijo technikas, karštligiškai naršydamas po aparatūrą, niekaip nesuranda to, kas reikalinga transliacijai pradėti…
Minutės nenumaldomai bėga, tuoj turi pasirodyti policija… Galima sakyti šiomis akimirkomis veiksmą pasiekus didžiausią dramatiškumą; 1-oje šio pasakojimo dalyje minėto romano Akis už akį autoriaus teigimas, jog užpuolikai paleido plokštelę su lenkų patriotiniu Maršu į Berlyną, yra akivaizdžiai laužtas iš piršto, tačiau labai panašu, kad vokiečiams teko skubiai nusileisti į rūsį ir atsivesti radijo stoties darbuotoją, kuris, liepiamas darkyta vokiečių kalba ir jausdamas prie smilkinio prikištą pistoletą, parodo, kur yra mikrofonas ir ką reikia įjungti. Pagaliau į eterį siunčiamas provokacinis kreipimasis…
Naujoksas išbėga iš pastato paskutinis ir pro langą krintančioje šviesoje pamato prie laiptų tįsantį žmogų,kurio veidas pasrūvęs krauju. Naujoksui pasirodė, kad gulintysis dar alsuoja, tačiau jis neturi laiko aiškintis, kaip yra iš tikrųjų. Žmogus buvo civiliais drabužiais…
Šiuo epizodu baigiasi Naujokso parodymai Niurnberge. 1961 metais Rytų Vokietijoje susukto filmo Der Fall Gleivitz pabaigoje Naujoksas gulintį žmogų nušauna trim šūviais. Filmas buvo parodytas ir Vakarų Vokietijoje; žurnalistų speičiamas Naujoksas kategoriškai neigė, kad jis pats ar kuris iš jo komandos galėjęs taip padaryti…
Hitleris vietovių nepaminėjo
Pirmiausia apie užpuolimą pranešė vokiečių radijas. Vokietijos naujienų tarnyba rugpjūčio 31 d. 22.30 val. išsiuntinėjo užsienio informacijos agentūroms du pranešimus. Viename, iš Breslau, buvo sakoma, kad apie 20 val. lenkai užpuolė ir užėmė radijo stotį Gleivice. Užpuolikams pavyko paskelbti kreipimąsi lenkų kalba ir dalį – vokiškai.
Jau po kelių minučių įsibrovėlius užgriuvo policija, kuriai apie užpuolimą pranešė radijo klausytojai. Policija buo priversta panaudoti ginklą, tarp užpuolikų esama nukautų. Gleivico radijo stoties užpuolimas, manytina, buvo signalas lenkų sukilėlių puolimui vokiečių teritorijoje. Maždaug tuo pačiu metu lenkai perėjo Vokietijos sieną dvejose vietose. Būriai buvo gerai ginkluoti, spėtina, kad sukilėlius palaikė lenkų reguliariosios amijos kovotojai. Prieš juos stojo pasienio saugumo policijos padaliniai.
Iš Berlyno buvo pranešama, kad dėl klastingo Gleivico radijo stoties užpuolimo vietos policija nedelsdama pradėjo tyrimą. Šiame panešime pateikta daugiau užpuolimo aplinkybių, kaip antai: lenkų sukilėliai gerai žinojo radijo stoties patalpų išsidėstymą, jie nušlavė apsauginius ir greitai surado studiją, kur įsiveržę geležiniais strypais aptalžė negausų personalą; užpuolikai nutraukė transliaciją iš Breslau ir prabilo lenkiškai bei vokiškai per pačių atsineštą rankinį mikrofoną; lenkų sukilėlių vardu kalbėję užpuolikai pranešė radijo stotį ir Gleivicą esant užimtus, šmeižė Vokietijos valstybę, kalbėjo apie lenkų teises į Vroclavą ir Gdanską…
Pranešimo pabaigoje buvo teigiama, jog susišaudymo su atvykusiais policininkais metu vienas lenkų sukilėlis buvo nukautas.
Rugsėjo 1 d. rytą Hitleris kreipėsi į Reichstago deputatus. Dancigas buvo – ir yra vokiečių miestas. Koridorius buvo – ir yra vokiečių. Jis, Hitleris, daugybę sykių mėginęs taikiai sugrąžinti vokiečių gyvenamąsias teritorijas Vokietijai, tačiau jo pastangos buvusios tuščios. Lenkai vengė derybų, nors jis, Hitleris, ilgai ir kantriai jų siekęs. Anglų pasiūlymai tarpininkauti Vokietijos ir Lenkijos deryboms žlugo, nes tuo metu, kai jie buvo iškelti, Lenkija įvykdė visuotinę kariuomenės mobilizaciją, kurią lydėjo daugybė lenkų piktadarybių. Jos pasikartojo praėjusią naktį. Ankstesnę naktį buvo užfiksuotas 21 pasienio incidentas, praėjusią naktį įvyko 14, iš kurių trys buvo gana rimti.
Todėl jis, Hitleris, nusprendęs lenkams atsakyti tuo pačiu. Jis nutaręs išsklaidyti netikrumą ir nuolatines pilietinio karo grėsmes prie Vokietijos sienų. Jis pasieksiąs, kad prie rytinių sienų įsivyrautų taika, kaip yra prie kitų sienų. Jis įsakęs oro pajėgoms atakuoti tik karinius taikinius, bet jeigu priešas vis dėlto ryžtųsi pulti, jis sulauks triuškinamo atsako. Praėjusią naktį lenkų kareiviai pirmą kartą šaudė Vokietijos teritorijoje. Iki 5.45 ryto vokiečiai gynėsi, tačiau dabar į bombas atsakys bombomis. Nuo šiol aš – pirmas vokiečių Reicho kareivis. Aš vėl apsivilkau uniformą, kuri yra man brangi ir šventa. Aš jos nenusivilksiu, kol nebus pasiekta pergalė, nes pralaimėjimo aš nepakelsiu.
Rugsėjo 1-ąją išėjo nacionalsocialistų dienraščio Violkišer Beobachter specialioji laida. Iš pirmojo puslapio Hitlerio kreipimasis Į vermachtą! didelėmis grėsmingomis gotikinėmis raidėmis šaukte šaukėsi teisingo atpildo. Lenkijoje gyvenantys vokiečiai patiria kruviną terorą ir yra varomi iš savo namų… Daugybė pažeidimų liudija Lenkiją negerbiant Reicho sienų… Jam, Hitleriui, nelikę kito pasirinkimo – tik atsakyti smurtu į smurtą…
Pirmojo puslapio apačioje gana kukliai glaudėsi pranešimai apie lenkų antpuolius, įvykdytus vokiečių teritorijoje.
Gleivico incidentą pasigavo tolimiausių šalių laikraščiai. Istorikas Arūnas Vyšniauskas teigia pranešimų apie tai aptikęs net Australijos spaudoje (jau rugsėjo 2-ąją!).
Lenkijos telegramų agentūra atsiliepė nedelsdama: rugpjūčio 31 d. vėlai vakare kategoriškai paneigė, kad lenkai buvo užėmę Gleivico radijo stotį. Lietuvos aidas šį paneigimą rugsėjo 1 d. išspausdino greta vokiečių pranešimo (antraštė Lenkų sukilimas Gleiwitze?, paantraštė Lenkai tas žinias griežtai paneigia).
Nuotraukose: SS štumbanfiureris Alfredas Naujoksas, ir filmo "Der Fall Gleivitz" reklaminiai plakatai bei kadrai.
(Bus daugiau)
2014.09.03; 05:33
