Sofija, lapkričio 14 d. (AFP-ELTA). Sekmadienį bulgarai balsuoja trečią kartą šiais metais, tačiau turėdami maža vilties, kad visuotiniai rinkimai pagaliau atneš stabilią vyriausybę, kuri kovos su mirtingiausia koronaviruso banga šalyje.
„Visi turime balsuoti, bet taip pat bijau, kad viskas bus veltui… Neturiu daug vilčių“, – rinkimų išvakarėse naujienų agentūrai AFP sakė 62 metų Milena Stojanova, apibendrindama visuotinį nusiminimą.
Nors daugelis sakė, kad nesivargins eiti į balsavimo apylinkes, 35 metų finansų ekspertas Petaras Angelovas sakė, kad „tikrai balsuos (…) už pokyčius“ ir „geresnę ateitį“.
Po dvejų ankstesnių rinkimų balandį ir liepą partijos nesugebėjo suburti koalicijos, tad ir dabar išlieka tas pats klausimas, ar jos galės susitarti.
„Tikiuosi, kad politiniai lyderiai išmoko pamoką ir tai paskatins juos derėtis“, – naujienų agentūrai AFP sakė Naujojo Bulgarijos universiteto politikos mokslų profesorius Antonijus Todorovas. „Mes tiesiog negalime neturėti vyriausybės“, – teigė Boryana Dimitrova iš Alfa tyrimų instituto, pabrėžusi būtinybę kovoti su baisiausia šalyje siaučiančia COVID-19 banga.
Visiškai paskiepyti tik kiek daugiau nei 23 proc. iš 6,9 mln. Bulgarijos gyventojų – tai žemiausias rodiklis visoje Europos Sąjungoje. Laikinoji administracija nesugebėjo įvesti griežtesnių priemonių ir sustabdyti naujo infekcijų bei mirčių plitimo. Maždaug 200 žmonių kasdien miršta darbuotojų stokojančiose ligoninėse, šią savaitę mirtingumas Bulgarijoje buvo vienas didžiausių pasaulyje.
Netikrumas ir augančios elektros bei dujų kainos paveikė ekonomiką, Europos Komisija šią savaitę sumažino metinę Bulgarijos augimo prognozę.
Triskart premjeru buvusio Boiko Borisovo konservatyvi GERB partija „labai gerai išnaudoja šį jausmą“ rinkimų plakatuose ragindama laikytis „Tvarkos chaose“, sakė A.Todorovas. Balandžio mėnesį iš posto atšaukto B. Borisovo GERB, remiantis apklausomis, gali tapti stipriausia jėga parlamente, surinkusi iki 24 proc.Tačiau B. Borisovas, pernai susidūręs su didžiuliais protestais prieš kyšininkavimą ir daugybe paviešinimų apie įtariamą piktnaudžiavimą valstybės lėšomis, daugumos kitų partijų laikomas „nepriimtinu“ partneriu. Stebėtojai teigia, kad vargu ar jis ras pakankamai paramos, kad grįžtų į valdžią ketvirtai kadencijai.
Panašu, kad daugiausia vilčių rinkėjai sieja su Harvarde išsilavinimą įgijusiais buvusiais verslininkais Kirilu Petkovu ir Assenu Vassilevu, kurių judėjimas „Mes tęsiame permainas“ susikūrė tik rugsėjį, tačiau tikisi užimti antrą vietą ir suvienyti kitus platesniame prieš B. Borisovą nukreiptame fronte. Jų tikslas panaikinti korupciją sulaukia palaikymo šalyje, ilgą laiką garsėjusioje kaip labiausiai į kyšininkavimą linkusi ES narė. Šiuo metu partija turi 16 proc. rinkėjų palaikymą, kaip ir socialistai.
Apie 6,7 mln. rinkėjų sekmadienį taip pat renka naują valstybės vadovą, dėl posto varžosi iš viso 23 kandidatai. Kadenciją baigiantis socialistų remiamas prezidentas Rumenas Radevas antrai penkerių metų kadencijai kandidatuoja kaip nepriklausomas. Jis yra aiškus favoritas, bet analitikai mano, jog prireiks antrojo rinkimų rato lapkričio 21 dieną.
2021.11.15; 00:30
