Buvęs Lenkijos užsienio reikalų ministras kritikuoja Vokietiją dėl lyderystės trūkumo

Berlynas, vasario 26 d. (dpa-ELTA). Praėjus metams po garsiosios Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo kalbos apie „Zeitenwende“ („Posūkio tašką“), buvęs Lenkijos užsienio reikalų ir gynybos ministras Radoslawas Sikorskis pasiskundė dėl Vokietijos lyderystės trūkumo remiant Ukrainą.

 

Nors Vokietijos vyriausybė finansine ir karine prasme daug padarė Rusijos užpultos šalies labui, tarp sąjungininkių vyrauja nuomonė, „kad Vokietija daro tik tai, kas būtina, tik paskutinę akimirką ir tik dėl išorinio spaudimo“, – agentūrai dpa sakė liberaliai konservatyvus politikas, Europos Parlamente atstovaujantis opozicinei Piliečių platformos (PO) partijai.

 

„Ir tai sudaro įspūdį, kad ji neišgyvena šios problemos kaip savo, kad esama nenoro, kad Vokietija nėra lyderė reaguojant į krizę, kad ji atsilieka“, – teigė R. Sikorskis.

 

Pirmadienį sukanka metai, kai Vokietijos parlamento žemuosiuose rūmuose (Bundestage) O. Scholz‘as pasakė kalbą apie „Zeitenwende“. Joje kancleris paskelbė apie Vokietijos saugumo politikos perorientavimą dėl Rusijos pradėto karo Ukrainoje.

 

R. Sikorskis šią kalbą pavadino drąsia. Tačiau per mažai iš to, kas buvo paskelbta, buvo įgyvendinta. „Amerikiečiai turi nuostabią frazę: „Neužtenka pakalbėti, reikia ir darbą padaryti. Taigi, kai paskelbėte, kad gynybai išleisite papildomus 100 mlrd. eurų, tikėjausi, kad iki dabar didžioji dalis tų pinigų jau bus išleista“.

 

2011 metais, per finansų krizę būdamas Lenkijos užsienio reikalų ministru, R. Sikorskis plačiai nuskambėjusioje savo kalboje Berlyne pareiškė, kad galingos Vokietijos jis bijo mažiau nei Vokietijos neveiklumo. Šis sakinys ir šiandien vis dar kartais cituojamas, kai kalbama apie Rytų Europos sąjungininkių norą, kad Vokietija imtųsi stipresnio lyderės vaidmens.

 

R. Sikorskis, jo nuomone, pernelyg neryžtingą kanclerio požiūrį į karą sieja su vidaus politikos priežastimis. „Manau, kad jis stengiasi patraukti savo elektoratą link savęs tokiu greičiu, kurį jo elektoratas yra pasirengęs priimti. Tačiau šis greitis yra nepakankamas atsižvelgiant į įvykių Ukrainoje tempą, todėl tai vyksta Vokietijos patikimumo užsienyje sąskaita“, – teigia jis.

 

Vokietija nuo karo pradžios suteikė Ukrainai ginklų už beveik 2,6 mlrd. eurų. Iš viso Vokietijos pagalba Ukrainai – įskaitant humanitarinę ir finansinę paramą – siekia 14 mlrd. eurų teigia Vokietijos vyriausybė.

 

Kylio pasaulio ekonomikos instituto (IfW) statistikos duomenimis, pagal karinę pagalbą Vokietija užima trečią vietą po JAV ir Jungtinės Karalystės. Tačiau absoliučiais paramos skaičiais Lenkija lenkia Vokietiją, nes priėmė itin daug pabėgėlių iš Ukrainos.

 

Skaičiuojant pagal suteiktą paramą nuo BVP (0,2 proc.) Vokietija užima tik 14 vietą ir lygiuojasi į tokias šalis kaip Čekija, Slovakija, Portugalija, Danija, Nyderlandai, Švedija ir Austrija. Palyginimui, čia pirmauja Estija (1,1 proc. nuo BVP), Latvija (1,0 proc.), Lietuva (0,7 proc.), Lenkija (0,6 proc.), JAV (0,4 proc.).