Bulgarijos parlamentas palaimino svarbius pakeitimus šalies įstatymuose. Tai reiškia, kad asmenys, sovietmečiu bendradarbiavę su socialistinės Bulgarijos slaptosiomis tarnybomis, nuo šiol negalės užimti aukštų ir labai aukštų postų valstybinėse institucijose. Dirbančiųjų žemesnėse pareigose šis įstatymas nekliudo.
Centro dešiniųjų Bulgarijos Vyriausybė pasiūlė įtraukti tokias pataisas netrukus po to, kai Istorinė komisija išsiaiškino, jog daugiau kaip 45 proc. Bulgarijos diplomatų ir konsulų sovietmečiu talkino socialistinės Bulgarijos slaptosioms tarnyboms. Šiuos duomenis Istorinė komisija viešai paskelbė 2010 metų gruodį. Komisijos manymu, net 45 proc. iš 462 buvusių ir dabartinių Bulgarijos diplomatų talkino sovietų slaptosioms tarnyboms. Įskaitant ambasadorius Londone, Berlyne, Romoje, Tokijuje ir Maskvoje.
Kai kurie su sovietinėmis slaptosiomis tarnybomis bendradarbiavę diplomatai savo postus palikti buvo priversti dar 1989 metais. Bet dauguma liko. Liko, nes Bulgarijos prezidentas Georgijus Pyrvanovas tuomet pasipriešino masiniams diplomatų atleidimams. Istorijos komisija įtaria, kad ir pats prezidentas turi tokio pobūdžio nuodėmių. Prezidentas G.Pyrvanovas kategoriškai neigia turėjęs sąsajų su socialistinės Bulgarijos slaptosiomis tarnybomis. Jis tik prisipažįsta, jog kadaise padėjo parašyti knygą žmogui, kuris vėliau pasirodė esąs «Държавна сигурност” agentu.
Bulgarijos užsienio reikalų ministerija teigia, kad šios pataisos padės Bulgarijai išsaugoti patikimos šalies reputaciją tokiose struktūrose kaip NATO ir Europos Sąjunga.
Panašiai šiemet pasielgė ir Gruzija. Šių metų gegužės mėnesį oficialusis Tbilisis uždraudė užimti aukštas pareigas valstybinėse institucijose tiems, kurie kadaise talkino KGB arba buvo aukšto rango sovietinės nomenklatūros atstovai.
Bulgarijos sprendimas – logiškas. Kadaise socialistinės Bulgarijos slaptosios tarnybos labai tampriai bendradarbiavo su KGB. Bulgarijos agentai buvo įsipainioję į daugybę žvalgybinių skandalų. Įskaitant pasikėsinimą į popiežių Joną Paulių II ir disidentų žudymą užnuodytais lietsargiais miesto centre.
2006-aisiais metais Bulgarijoje buvo priimtas įstatymas, atveriantis galimybę visuomenei ir žurnalistams naršyti po slaptuosius “Държавна сигурност” archyvus. Tačiau tas įstatymas nedraudė buvusiems “Държавна сигурност” atstovams užimti aukštus ir labai aukštus postus Bulgarijos diplomatinėse atstovybėse.
Nuotraukoje: Bulgarijos prezidentas Georgijus Pyrvanovas.
2011.07.20
