Buvusiems specialiųjų tarnybų bendradarbiams siūloma nauja prievolė


Lietuvos Respublikos Seimo rūmai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Seimas imasi svarstyti siūlymą visuose rinkimus reglamentuojančiuose įstatymuose numatyti kandidatų prievolę viešai paskelbti, jeigu ne pagal savo kilmės valstybės užduotis yra sąmoningai bendradarbiavę su kitos valstybės specialiosiomis tarnybomis.
 
Seimas po pateikimo antradienį parėmė tokias Prezidento, Seimo, Savivaldybių tarybų rinkimų ir Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo pataisas, kurias pateikė Seimo Lietuvos lenkų rinkimų akcijos – Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) frakcijos narys Zbignevas Jedinskis.
 
Po pateikimo joms pritarė 79 Seimo nariai, prieš buvo 1, susilaikė 8 parlamentarai. Po svarstymo komitetuose Seimas lapkričio 21 d. vėl ketina svarstyti šią iniciatyvą Seimo plenarinių posėdžių salėje.
 
Z. Jedinskis siūlo užtikrinti, kad rinkimų įstatymai neprieštarautų Asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymo nuostatoms.
 
„Priėmus įstatymų pataisas būtų užtikrinta, kad kandidatų, nuslėpusių nuo rinkėjų slapto bendradarbiavimo su užsienio valstybių specialiosiomis tarnybomis faktus, mandatai būtų panaikinami atitinkamo rinkimų įstatymo nustatyta tvarka“, – sako Seimo narys Z. Jedinskis.
 
Pasak jo, šiuo metu rinkimų įstatymuose nėra suderinti reikalavimai kandidatams pateikti informaciją apie bendradarbiavimą su užsienio valstybių specialiosiomis tarnybomis.
Iš serijos „Slaptieji agentai“. Slaptai.lt nuotr.
 
Seimo rinkimų įstatyme yra nuostata, kuri numato, kad kiekvienas kandidatas į Seimo narius turi viešai paskelbti, jeigu ne pagal Lietuvos Respublikos užduotis yra sąmoningai bendradarbiavęs su kitų valstybių specialiosiomis tarnybomis.
 
Prezidento rinkimų įstatymas numato, kad pretendentas būti kandidatu į Respublikos prezidentus po to, kai Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) priima sprendimą išduoti jam rinkėjų parašų rinkimo lapus, privalo iki įregistravimo kandidatu į Respublikos prezidentus pateikti Vyriausiajai rinkimų komisijai duomenis apie savo darbą SSRS ar buvusių sovietinių respublikų NKVD, NKGB, MGB, KGB ir kitų užsienio valstybių atitinkamose tarnybose (struktūrose).
 
Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymas numato prievolę kandidatui viešai paskelbti, jeigu ne pagal savo kilmės valstybės narės užduotis yra sąmoningai bendradarbiavęs su kitos valstybės specialiosiomis tarnybomis.
 
Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas nenumato prievolės kandidatui paskelbti rinkėjams, jeigu ne pagal savo kilmės valstybės užduotis yra sąmoningai bendradarbiavęs su kitos valstybės specialiosiomis tarnybomis.
 
„Tačiau Asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatyme numatyta, jog keliamas kandidatu į savivaldybės tarybos narius asmuo Vyriausiajai rinkimų komisijai pateikia informaciją apie savo slaptą bendradarbiavimą su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, kas šiuo metu faktiškai nevyksta, kadangi šie abu įstatymai nėra suderinti tarpusavyje“, – sako projektus parengęs LLRA-KŠS frakcijos narys Z. Jedinskis.
Slaptieji agentai
 
Atsižvelgiant į susidariusią situaciją, jis siūlo tarpusavyje suderinti rinkimų įstatymus ir taikyti vienodus reikalavimus kandidatams.
 
Beje, įstatymų pataisas, kurios antradienį pasiekė Seimo plenarinių posėdžių salę, Z. Jedinskis yra registravęs prieš metus, 2018 metų rugsėjį.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.09.25; 07:32
print