Tūkstančiai čečėnų emigruoja į Vokietiją, rašo Benjaminas Bidderis ir Kristina Hebel laikraštyje Der Spiegel. 2013 metais per pirmuosius dešimt mėnesių prašymus suteikti prieglobstį VFR padavė 14 tūkstančių išeivių iš Čečėnijos, o tai 7 kartus daugiau už atitinkamus pernykščius visų metų rodiklius. Net praėjus dešimčiai metų po antrosios kampanijos Čečėnijoje, daugelis čečėnų mano, kad respublikoje susiklosčiusi padėtis yra beviltiška, pabrėžia žurnalistai.
Prezidentas Ramzanas Kadyrovas vykdo labai žiaurų kursą, respublikoje viešpatauja kapų ramybė ir „brangūs naujausių dangoraižių bei mečečių fasadai negali paslėpti, kad Čečėnijoje viešpatauja savivalė, Kadyrovo režimas skleidžia baimę, o žmonėms nebelieka jokių vilčių“, – sako dabar Berlyne gyvenantis buvęs Čečėnijos Respublikos Ičkerija vice prezidentas Saidas Chasanas Abumuslimovas.
Šeši čečėnai sutiko papasakoti leidiniui, dėl kokių priežasčių jie nusprendė palikti savo tėvynę, tęsia B.Bidderis ir K.Hebel. Kai kurios pavardės pakeistos pačių čečėnų prašymu, nes jie būgštauja dėl savo artimųjų ir giminaičių, sakoma toliau.
Štai 43 metų Asia, viena išauginusi tris vaikus, pasiruošusi važiuoti į Vokietiją, kai tik jos sūnus Jusupas, kaltinamas rengęs teroro aktą, išeis į laisvę. „Iš pradžių mes manėme, kad viską išsiaiškins, – pasakoja moteris. Bet Jusupą tardę policininkai patys pakišo sprogmenį į sodą. Jie prikišo prie brolio galvos pistoletą ir pareikalavo, kad tas liudytų prieš Jusupą“.
Teisme Jusupas prisipažino, kad parodymus iš jo išmušinėjo kankinimais ir elektrošoku, priduria čečėnė.
Dar vienas žmogus, kilęs iš Čečėnijos, jau atvykęs į Vokietiją, linkęs neminėti savo pavardės, nes bijo R.Kadyrovo žmonių. Jie laikė jį tris dienas, pasakoja pabėgėlis, kankino jį su polietileno maišu ir mušė per kojas ir inkstus buteliais su vandeniu, kol jis nepasirašė jiems reikalingų dokumentų.
30-metis Adamas irgi jau Vokietijoje. Jaunas žmogus jau atsėdėjo kalėjime už tai, kad slėpė jo dėdei priklausiusį kalašnikovą, sakoma straipsnyje
„Dėdė nebuvo joks radikalus islamistas, – pasakoja Adamas, pagelbėjęs giminaičiui. – Jis paprasčiausiai buvo Džocharo Dudajevo sekėjas“. Adamą kalėjime taip pat mušė ir kankino elektrošoku, rašoma Der Spiegel. Važiuoti į Europą čečėnas nusprendė po to, kai sužinojo, kad jo pavardė įrašyta „respublikoje kursuojančiame sušaudytinų asmenų sąraše“.
Dar vienas čečėnas, sutikęs duoti interviu leidiniui su sąlygas, kad jis bus visiškai anonimiškas, yra visiška priešingybė Adamui. „Aš padariau karjerą R.Kadyrovo saugumo tarnyboje, mano šeima turėjo pinigų ir buvo įtakinga, – cituoja jo žodžius Der Spiegel. – Bet kartą Ramzanas įsakė mus sunaikinti, o kodėl, nežinau iki šiol“. Dabar buvęs saugumo tarnybos bendradarbis kartu su šeima ruošiasi bėgti į VFR.
O štai 25 metų juodadarbis Arbis jau buvo lankęsis Vokietijoje, jis buvo nuvykęs kartu su žmona ir dviem dukterimis tikėdamasis, kad „Vokietijos gydytojai įtaisys kojos protezą jo žmonai“. Tiesa, kaip pažymi leidinys, Arbis jau deportuotas atgal. Kelionė į Vokietiją, dėl kurios jaunuolis pardavė savo senus žigulius ir visas turėtas statybines medžiagas, jam atsiėjo 5 tūkstančius eurų. „Dar pusantro tūkstančio eurų teko duoti kyšį už užsienio pasą“, – prisipažįsta Arbi.
Šeštajam čečėnui teko palikti respubliką paprasčiausiai todėl, kad jis gyveno greta vietinės policijos viršininko, kuris buvo nušautas. „Po to pradėjo suiminėti žmones, suėmė ir mane, – pasakoja pabėgėlis. – Reikalavo, kad aš pasakyčiau žudiko pavardę, bet aš to nežinojau. Kai ką apskritai vertė prisipažinti“.
Nuotraukoje: Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas palaiko Čečėnijos vadovo Ramzano Kadyrovo politiką.
Šaltinis: Der Spiegel
2013.12.01
