Dar sykį apie paslaptingąjį EBSW pasaulį


Print

Prieš du dešimtmečius savo veiklą pradėjusi finansinė – pramoninė EBSW grupė vis dar sėkmingai veikia. Šis klanas išliko. Ir tai – jau trečiasis jo veiklos raidos etapas. 1992-1997 metais EBSW vykdė stambias aferas, grobstė ir valstybinių bankų turtą. Nuo 1997 iki 2000 metų ši grupuotė dirbo apgulties sąlygomis, nes jų veiklą tuomet aktyviai tyrė teisėsaugos pareigūnai. 2000-2005 metus galima įvardyti kaip antrąjį klano veiklos etapą. Jau išsaugoję įgytą turtą, EBSW lyderiai veikė vis drąsiau. O nuo 2006 metų prasidėjo trečiasis etapas. Būtent 2006-2007 metais EBSW klanas vėl įgijo didelę įtaką. Tai, be kita ko, pasireiškė ir EBSW atstovų užimamais įtakingais postais. 2006 metais Valstybinės mokesčių inspekcijos vadovo pavaduotoju tapo EBSW statytinis, buvęs G.Petriko vairuotojas Saulius Trečekauskas. Nuo 2007 metų finansų viceministro postą užėmė EBSW grupuotei artimas Valentinas Miltienis. EBSW interesams tarnavo ir keli įtakingi teisėjai, skirtingoms politinėms jėgoms atstovaujantys politikai, įtakingi Vidaus reikalų ministerijos pareigūnai.

Neseniai publikuotame straipsnyje apie EBSW imperijos paslaptis svarstėme įvairius EBSW klano veiklos aspektus. Bendravome ir su EBSW valdomos įmonės „Ortopedijos technikos“ profsąjungos komiteto vadovu Vytautu Kupriu. Tada buvo ketinama profsąjungos lyderį atleisti iš darbo. Dabar įmonės administracija jau atsisakė ketinimų V.Kuprį atleisti, bet dabar jį bandoma supriešinti su kitais įmonės darbuotojais. V.Kuprio teigimu, per keletą mėnesių darytas spaudimas ir profsąjungos nariams. „Ortopedijos technikos“ profsąjunga dar neseniai turėjo 56 narius, o dabar jų liko tik 16-a. Kai kurie profsąjungos nariai pripažino, kad administracijos atstovai juos įtikinėjo pasitraukti iš profsąjungos. Įmonėje neatliekamos kolektyvinėje sutartyje numatytos sąlygos, neskiriama lėšų darbuotojų mokymui. V.Kuprys kol kas bando išspręsti nesutarimus neteismine tvarka, bet jei to nepavyks pasiekti, bus kreiptasi į teismą ir siekiama prisiteisti patirtą materialinę ir moralinę žalą.

Dabar Kauno apylinkės teisme svarstoma byla, kurioje ,,Ortopedijos technikos“ profsąjunga siekia apginti darbuotojų teisės dėl įmonės administracijos padarytų pažeidimų, sudarant studijų sutartis. Šios sutartys buvo apgaulingos, nes įmonės darbuotojai pradėjo mokytis pagal nepatvirtintas programas. Tai paaiškėjus ir nepavykus taikiai susitarti dėl taikaus žalos grąžinimo, siekiama per teismą susigražinti patirtą žalą. V.Kuprys dalyvauja teismuose kaip darbuotojų atstovas. Teismo procesas vyksta lėtai, nes „Ortopedijos technikos“ įmonės atstovai dažnai neatvyksta į posėdžius.

Pats „Ortopedijos technikos“ įmonės valdymas vyksta per statytinius. Realiai įmonę valdo R. Petrikas ir kiti įtakingi EBSW veikėjai, nors oficialiai jie yra tik smulkieji akcininkai. Įmonės vadovai vykdo EBSW bosų nurodymus.

„Ortopedijos technikos“ įmonėje susidariusią situaciją aptarėme ir su V.Kuprio advokate Rūta Čilinskaite. Paklausėme advokatės, kokios pagrindinės įmonės savininkų ir vadovų pastovių pretenzijų Vytauto Kuprio atžvilgiu priežastys, gal jis užsitraukia nemalonę kaip aktyvus profsąjungos vadovas? R.Čilinskaitė atsakė, jog susidaro įspūdis, kad būtent V.Kuprio kaip aktyvaus profsąjungos vadovo veikla ir yra prieš jį vykdomo spaudimo priežastis. Nors kol kas profsąjungos lyderis neatleidžiamas iš darbo, tačiau ieškoma priežasčių, kaip surasti pagrindą ir atsikratyti nepatogaus darbuotojo. Advokatė teigė, kad jos praktikoje pasitaikė jau keli atvejai, kai įmonių vadovai, nepatenkinti profsąjungos lyderių veikla, juos persekioja ar siekia atleisti iš darbo. Tai – paplitusi praktika Lietuvoje.

EBSW veikėjų „nuopelnai“ šių metų vasarą jau susilaukė konkretaus įvertinimo. 1992-1997 metais EBSW koncerno prezidento pareigas užėmęs Gintaras Petrikas liepos 26 dieną nuteistas 7-erių metų laisvės atėmimo bausme. Toks nuosprendis jam paskelbtas už 24 milijonų litų Kauno holdingo kompanijos lėšų iššvaistymą. Dar liepos pradžioje areštuotos G.Petriko banko sąskaitos, kuriose yra 200 tūkstančių dolerių. Areštuotas ir kitas G.Petrikui priklausantis turtas, tame tarpe – net dulkių siurbliai, televizoriai, medžioklinis šautuvas ir 100 šovinių. G.Petrikas nuo liepos pabaigos atlieka teismo paskirtą bausmę. Tai antras atvejis, kai nusikalstamo EBSW klano veikėjų veikla įvertinama konkrečia laisvės atėmimo bausme. Kalėjime keletą metų atliko bausmę ir vienas iš EBSW įkūrėjų V.Krasnickas. Rugsėjo pradžioje Vilniuje areštuotas EBSW organizuotame Lietuvos valstybinio komercinio banko išgrobstyme aktyviai dalyvavęs buvusio prezidento A.Brazausko patarėjo V.Beriozovo žentas A.Balčiūnas.

Tiesa, jis suimtas jau už kitus nusikaltimus, už tai, kad eidamas „Lietuvos pašto“ vadovo pareigas ėmė kyšius iš vienos transporto bendrovės vadovo. EBSW veikla nuo pat šio klano įsikūrimo pradžios akivaizdžiai demonstruoja, kad gerai organizuota nusikalstama veikla ir artimi ryšiai su valdžios pareigūnais stambių aferų sumanytojams užtikrina didžiulius pelnus ir apsaugo nuo atsakomybės. Dar koncerno veiklos pradžioje kelios EBSW įkurtos investicinės akcinės bendrovės savo ruožtu įkūrė platų antrinių įmonių tinklą. Štai investicinė akcinė bendrovė „Šviesusis rytojus“ turėjo bent kelis galingus čiuptuvus – įmones „Galatėją“, „Smiltę“ ir „Stoiką“. Šios EBSW antrinės įmonės pusvelčiui įsigijo bei užvaldė Kauno valstybines įmones „Kotoną“, „Silvą“, „Kaspiną“, Alytaus „Almos“ įmonę ir dar daug pelningai dirbančių valstybinių įmonių. Kitos koncerno antrinės įmonės užvaldė dideles sanatorijas – Palangos „Liną“ ir Druskininkų „Lietuvą“, valstybinę įmonę „Jūrą“ bei kitas pelningas bendroves. Po šių įmonių užvaldymo prasidėdavo kitas etapas – užstačius įmonių turtą būdavo imamos paskolos iš bankų. Gauti pinigai buvo pervedami į užsienio bankus, už juos perkami namai, jachtos, automobiliai. Paskolos bankams nebuvo grąžinamos, tada sekdavo įmonių bankrotai arba įmonės būdavo pusvelčiui perparduotos.

Antruoju atveju kartais susiklostydavo geresni variantai, nes dalis parduotų įmonių išliko. 1994-1996 metais EBSW atžvilgiu vykę teisėsaugos tyrimai nebuvo sėkmingi, sąžiningų pareigūnų veiksmams trukdė korumpuoti jų kolegos. Negalima teigti, kad normalių tyrimų nebuvo atliekama. Štai EBSW valdomų įmonių UAB „Umbas“ ir „Dara“ veiklą 1995-1996 metais tyrė Valstybės saugumo departamento pareigūnai. Tyrimo metu nustatyta, kad šių įmonių ryšiai driekėsi į Ukrainą ir Kaliningrado sritį, ypač artimi ryšiai palaikomi su šioje Rusijos srityje registruota bendrove „Agroks“. Buvo gaunami duomenys, kad pasinaudodami šia Rusijos bendrove EBSW veikėjai plauna milžiniškas lėšas. Tačiau tyrimas užstrigo, nes jam trukdė įtakingi politikai, buvo sunku bendradarbiauti su kitomis teisėsaugos institucijomis.

2008 metais didelį visuomenės ir dalies politikų nepasitenkinimą sukėlė bandymai į Aukščiausiojo teismo vadovo kėdę prastumti su EBSW siejamą teisėją Joną Prapiestį. Piliečių santalka 2008 metų vasarą buvo išplatinusi atvirą laišką, kuriame teigta, jog LDDP valdymo laikais ėjęs teisingumo ministro pareigas Jonas Prapiestis negalėtų dabartiniu laikotarpiu tinkamai eiti šių atsakingų pareigų. Prisimenami ir laikai, kai 1993 metų pabaigoje Lietuvos bankui pradėjo vadovauti su EBSW susijęs Kazys Ratkevičius. Jis užėmė šias atsakingas pareigas iki 1996 metų vasario mėnesio. Buvęs Lietuvos banko vadovas Romualdas Visokavičius, ėjęs šia pareigas nuo 1993 metų kovo iki spalio mėnesio, tvirtina, kad tapo juo nepatenkintų verslo grupuočių, ypač EBSW klano, auka. Buvęs EBSW koncerno prezidentas G.Petrikas, tuo metu kalėjęs JAV kalėjime, teigė, kad jis pats asmeniškai inicijavo susidorojimą su R.Visokavičium. 1993 metų liepos mėnesį Lietuvos banko vadovo atžvilgiu pradėtas teisėsaugos tyrimas. Vėliau paaiškėjo, kad kaltinimai sufabrikuoti, tačiau R.Visokavičius buvo pašalintas iš pareigų. Tada neliko jokių kliūčių LDDP remiančių abejotinos reputacijos verslininkų veiklai ir jau 1994 metais visuose valstybiniuose bankuose įsigalėjo įtakingos kriminalinės – finansinės grupuotės. Jų veiklos rezultatas – iš trijų valstybinių bankų buvo išgrobstyti šimtai milijonų litų.

EBSW saugos tarnybos darbuotojai 1993-1995 metais užsiėmė neteisėtu telefoninių pokalbių pasiklausymu, buvo klausomasi ne tik kitų verslininkų, bet ir valdžios pareigūnų pokalbiai. 1995 metais, kai tai iškilo į viešumą, paaiškėjo ir EBSW šnipų grupės vadovo, buvusio KGB majoro E.Garalijos sąsajos su kai kuriais Lietuvos teisėsaugos pareigūnais. O buvęs Lietuvos KGB vadovas generolas R.Marcinkus 1993-1996 metais faktiškai vadovavo EBSW saugos tarnybai. Tačiau 2005 metų gruodį, liudydamas parlamentinėje komisijoje EBSW veiklai tirti, jis gerokai sumenkino savo vaidmenį, teigdamas, kad tuo metu jis buvo eilinis G.Petriko patarėjas. O kalbėdamas apie koncerno vadovus, R.Marcinkus teigė: ,,EBSW pagrindinis motoras buvo A.Pašukevičius, o G.Petrikas – daugiau reprezentacinė figūra“. O 1993-1998 metais Valstybės saugumo departamentui vadovavęs Jurgis Jurgelis teigė, kad saugumiečiai 1994-1996 metais vykdė keletą tyrimu dėl EBSW veiklos, be to, buvo surinkta ir tam tikra informacija apie šio koncerno veiklą, surinkta operatyvinė informacija perduota Seimo Ekonominių nusikaltimų tyrimo komisijai. Atsakydamas į komisijos narių priekaištus, kad VSD nepasinaudojo savo galiomis ir nesutrukdė EBSW nusikalstamos veiklos, J.Jurgelis sakė” „VSD tuomet buvo dar tik kuriama institucija, daugelis darbuotojų turėjo mažai patirties. VSD apygardoms vadovavo mūrininkai, suvirintojai, siuvėjai.

2006 metais paskelbtose Seimo komisijos EBSW veiklai tirti išvadose pabrėžiama, kad nemažai įtakingų valstybės pareigūnų buvo susiję su šia skandalinga verslo grupuote. Aštuoni valdžios veikėjai įvardyti kaip su EBSW susiję asmenys. Tai 2004-2006 metais vidaus reikalų ministro pareigas ėjęs Gintaras Furmanavičius, 2002-2007 metais teisingumo ministerijos sekretoriaus pareigose dirbęs Paulius Koverovas, 2003-2008 metais Vyriausybės kanceliarijos finansų skyriaus vedėju dirbęs Jonas Čipkus, buvęs premjeras Adolfas Šleževičius, buvęs Lietuvos banko vadovas Kazys Ratkevičius, buvęs finansų ministras Eduardas Vilkelis, buvęs žemio ūkio ministras Rimantas Karazija bei buvęs žemės ūkio ministerijos pareigūnas Valdas Rusakevičius. Šios Seimo komisijos vadovas Algis Rimas ir keli komisijos nariai įtakojo, kad būtų paskelbtas švelnesnis komisijos išvadų variantas.

Mafijos grėsmė Lietuvoje yra viena iš esminių mūsų valstybės problemų. Pavojų konstitucinei santvarkai ir nacionaliniam saugumui kelia įtakingų organizuotų nusikaltėlių susivienijimų veikla. Ir tai toli gražu ne vien dar egzistuojančios garsios Vilniaus „smauglių“, „delfinų“, Alytaus „plikių“ ar Tauragės „švininių“ gaujos, bet ir kur galingesni kriminaliniai-finansiniai klanai. Vienas iš tokių klanų – garsioji EBSW grupuotė. Šios grupuotės vadeivos disponuoja didžiulėmis nusikalstamu būdu įgytomis lėšomis, palaiko ryšius su tarptautinių nusikaltėlių sindikatais. Jie klesti išnaudodami savo pavaldinius, persekiodami savo valdomų įmonių darbuotojus, naikindami jose veikiančias profsąjungas. Tačiau Lietuvoje veikia ne tik EBSW klanas, bet ir kitos įtakingos grupuotės. Šis kriminalinių organizacijų tinklas apraizgė visą Lietuvą. Jų lyderiai palaiko ryšius tarpusavyje, veikia kartu su korumpuotais politikais ir pareigūnais. Visi šie „satai“, „šiferiai“, „šlipsai“, „remygos“ ir kiti įtakingi mafijos „krikštatėviai“ retai pasirodo viešumoje, bet jų įtaka didelė. Po 2004 metų rinkimų į Seimą Lietuvoje ypač sustiprėjo politikos, teisėsaugos ir kriminalinio pasaulio suaugimo tendencijos. Pastaruoju metu sąžiningi teisėsaugos pareigūnai ir politikai bando imtis ryžtingų priemonių prieš šią korupcinę kriminalinę sistemą. Visa tai gali įveikti ryžtinga valstybės pareigūnų veikla ir visuomenės aktyvumas. Tuomet, kai bus pažabotas skandalingų verslo magnatų, visų šių pašukevičių, stonių, dubininkų ir panašių išnaudotojų siautėjimas, bus atkurta ir demokratinė teisinė valstybė.

2009.11.11


Prisijunkite prie diskusijos