Trykštančio pasitenkinimu savimi Marijo Mončio, stulbinančiai gražbylaus Deivido Kamerono ir blaiviai mąstančios Angelos Merkel kalbos grąžino Europos ateitį į Pasaulio ekonomikos forumo svarstymų centrą.
Žiniasklaida toliau aptarinėja scenarijus Rusijai, „atskleidusius jos pažeidžiamumą“, ir prabėgom stebisi renginio dalyvių išlaidumu – „ir visa tai tam, kad susiskirstytų į kastas, priklausomai nuo jūsų rango etiketės“.
Davose Rusija laikoma „pažeidžiama“, rašo nuolatinė “Le Monde” autorė Mari Žego. Atsakydamas į klausimą „Kur eina Rusija?“, Dmitrijus Medvedevas bandė parodyti, kad jo šalis – investuotojams „pažadėtoji žemė“, tačiau forume pristatyto pranešimo autoriai laikosi visiškai kitokios nuomonės. Ekspertai kategoriški: jeigu Rusija nesiims reformų, tai atsidurs aklavietėje.
2012 metais Maskvos užsakyta ekspertizė, dalyvaujant nepriklausomiems Rusijos specialistams, siūlo tris Rusijos raidos ateičiai scenarijus, primena leidinys. Pirmasis, optimistiškiausias, neatmeta galimybės, kad išsijudins Rusijos provincija. Kiti du gana niūrūs: tai lygtys su vienu nežinomuoju – naftos barelio kaina. Jeigu naftos kaina kris, vadovybė bandys išsaugoti socialinį stabilumą reformomis. Jeigu kainos kils, akstino reformoms nebus.
Abiem atvejais socialinis nepasitenkinimas, kilęs 2011–2012 metais viduriniosios klasės gretose, gali sustiprėti, pranašauja žurnalistė. Pagrindiniu nestabilumo veiksniu išlieka korupcijos pakirstos neveiksmingos institucijos.
„Delsiantys imtis reformų ir diversifikacijos Rusijos lyderiai susiduria su rimtais iššūkiais. Atsiradus skalūninėms dujoms ir alternatyviems energijos šaltiniams formuojasi naujas pasaulio energetinis vaizdas, keliantis klausimą dėl tradicinių energijos gamintojų hegemonijos“, – rašo Mari Žego.
„Vienas iš Rusijos uždavinių Davose – pagerinti savo įvaizdį“, – pabrėžia Ellison Smile straipsnyje “The New York Times”.„Šiemet rusai iš visų jėgų stengiasi sukelti furorą Davose, – tvirtina korespondentė. – Veikia „Rusų namai“ ir specialus Rusijos spaudos centras. Rusijos politikai, verslininkai ir kultūros veikėjai stengiasi skatinti gausesnes užsienio investicijas ir pakoreguoti Rusijos įvaizdį užsienyje („neregėtą įvaizdį, kaip daugelis iš jų pripažįsta užkulisiuose“).
Net buvęs prezidentas, o dabar ministras pirmininkas Dmitrijus Medvedevas savo noru stebėjo „gana neįprastą veiksmą“ – „Scenarijų Rusijai“ premjerą. „Medvedevas ištvermingai išsėdėjo tą „teismą“ iki pabaigos prieš pats pasisakydamas“, – sakoma straipsnyje.
Autoriaus požiūriu, D.Medvedevas atsakė aptakiau, nei tikėjosi auditorija: „…jis paprasčiausiai pakartojo senus, kol kas neįvykdytus pažadus, kad Rusija pozityviai reaguos į demografines, politines ir ekonomines permainas“.
Rusijos verslininkai privačiuose pokalbiuose apgailestavo, kad Medvedevas praleido progą pasakyti išraiškingą kalbą Davose. „Bet investuotojai užsieniečiai, kurie buvo pakviesti į uždarus susitikimus su premjeru trečiadienį ir ketvirtadienį, ne itin puolė jį kritikuoti“, – pabrėžia autorius. Tie investuotojai nelabai plepa apie savo pelnus. 2012 metais užsieniečiai investuotojai Rusijoje gavo nemažą pelną, nors ir skundžiasi, kad „negali suprasti žaidimo taisyklių“, sakoma straipsnyje.
“Neue Zürcher Zeitung”praneša iš Davoso: „Trykštančio pasitenkinimu Marijo Mončio, Italijos vyriausybės vadovo, dinamiško ir stulbinančiai gražbylaus britų premjero Deivido Kamerono, o taip pat blaivios mąstysenos ir visiškai nepretenzingos Angelos Merkel kalbos grąžino į svarstymų centrą Europos ateitį“.
Deividas Kameronas pareiškė, kad Europa turi pasikeisti, turėdamas omenyje pirmiausia konkurencingumą, rašo apžvalgininkas. Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas mano, kad eurointegracija vėl turi tapti augimo varikliu, o ne išlaidų šaltiniu bizniui. ES šalyse turi būti labiau skatinami galia ir sėkmė.
Straipsnio autoriaus nuomone, Montis ir Merkel pritarė Kamerono raginimui nutaikyti ES reformas pirmiausia į konkurencingumą. „Tačiau A.Merkel siūlomas didesnis kiekis „paktų“ ir Europos iniciatyvų, kaip ir plati Europos centrinio banko pagalba, kurios laukia M.Montis, vargu ar nuves į tikslą. Kur kas naudingiau suvokti, kad negalima kurti ateities bendrai priartėjant prie šiandieninio vidurkio“, – mano vokiečių apžvalgininkas.
D.Kamerono pretenzijos lyderiauti irgi, pasak Fišerio, kelia kai kokių klausimų. Antai D.Kamerono idėja iškelti Didžiosios Britanijos narystės Europos Sąjungoje klausimą referendume tik po penkerių metų „nelabai įtikinanti“: nuolat mąstydama apie „narystės klube“ tikslingumą, Didžioji Britanija silpnina savo poziciją. Be to, nekonkretumas tokiu svarbiu klausimu vargu ar bus naudingas investiciniam klimatui. D.Kamerono įvardyti pirmininkavimo „didžiajame aštuntuke“ prioritetai – žurnalistui Fišeriui irgi atrodo abejotini.
Kitas Vokietijos leidinys – “Der Spiegel”– Davose paėmė interviu iš buvusio RF finansų ministro Aleksejaus Kudrino, „kuris ne kartą yra pelnęs geriausio pasaulyje finansų ministro vardą ir kurio autoritetinga nuomonė ekonomikos klausimais aukštai vertinama užsienyje. A.Kudrinas kalbėjo apie savo požiūrį į eurą, kelius, kuriais euro zona galėtų išbristi iš krizės, ir finansinę paramą Kiprui.
„Rusija tikisi, kad euro zona susidoros su problemomis, bet tam Europa per mažai daro“, – mano A.Kudrinas, pažymėdamas, kad Graikija ir Ispanija yra „faktiškai subankrutavusios“. ECB, superkantis valstybines obligacijas, „paprasčiausiai tykoja tinkamo laiko“. „Jeigu taip tęsis ir toliau, tai situacija tik komplikuosis, – sako jis. – Europos Sąjunga turi veikti ryžtingiau, kad sumažintų deficitą“.
„Nereikia atmesti euro zonos iširimo galimybės, – tęsia A.Kudrinas. – Finansinė ir ekonominė krizė gali greitai virsti politine. Žmonės Vakaruose nepasirengę staigiam gyvenimo kokybės smukimui“. Rusija dešimtajame dešimtmetyje tai išgyveno, kaip sakoma straipsnyje, taikiai. „Aš nesu įsitikinęs, ar tai pasiseks europiečiams“, – sako A.Kudrinas. Pastarieji, kaip įsitikinęs ekonomistas, „gyvena ne pagal lėšas, o ir dabartinio pavidalo socialinės valstybės neišsaugosi“. Jo nuomone, iš euro zonos gali išeiti net Vokietija.
O štai kaltinimus, kad 17 mlrd. eurų finansinės pagalbos paketas Kiprui bus tikras išsigelbėjimas Rusijos oligarchams, finansininkas laiko perdėtais. „Vakarų kompanijos irgi mielai naudojasi ofšorais“, – pabrėžia A.Kudrinas.
“The New York Times”korespondentas atpasakoja kito labai autoritetingo eksperto – Henrio Kissindžerio – samprotavimus. Kalbėdamas Pasauliniame ekonomikos forume buvęs Amerikos valstybės sekretorius išsakė nemažai išmintingų perspėjimų apie stiprėjančias grėsmes pasaulinėje arenoje, praneša leidinys.
H.Kissindžeris paragino prezidentą Baraką Obamą neatsisakyti derybų su Iranu. Tuo tarpu Iranas turi pasidomėti, ar iš tikrųjų atsisakymas sukurti branduolinį potencialą yra iššūkis Irano nacionalinei tapatybei. “Padariniai bus ypač pavojingi“, – pažymėjo buvęs JAV valstybės sekretorius. Kaimyninės Persų įlankos arabų valstybės ir šalys, kurios jau turi branduolinį ginklą, gali būtent jam suteikti jam pirmenybę savo arsenale.
„Karas Sirijoje lieka iššūkiu Vakarų valstybėms“, – tęsė H.Kissindžeris. Jis paragino JAV ir Rusiją dirbti kartu, kad išspręstų tą krizę, bet veikti atsargiai, rašo laikraštis.
Kalbėdamas apie arabų ir Izraelio konfliktą H.Kissindžeris pažymėjo, kad bet koks jo sureguliavimas „pareikalautų iš Izraelio daug aukų“ ir kad arabai „turi parodyti šiek tiek tarpusavio supratimo“.
Kalbėdamas apie gilėjančią Europos krizę H.Kissindžeris pasisakė už jos politinį sprendimą, jeigu ekonominis galų gale įstrigs, rašo “The New York Times”.„Europos idėją reikia išsaugoti net jeigu nebus rasta idealaus sprendimo“ – pridūrė jis.
Pasak Londono mero Boriso Džonsono, Davoso forumas – tai „ego, įtrauktų į pataikavimo orgiją, žvaigždynas“, – rašo Frederikas Fubinis laikraštyje “Corriere della Sera”.
„Į Davosą atvyko net Lloidas Blankfeinas, “Goldman Sachs” generalinis direktorius, kuris tikriausiai mano, kad tai, kas blogiausia, jau praeityje. Bet jis nežinojo, kad šiemet “Public Eye”antipremija bus paskirta būtent “Goldman Sachs”(o žmonių antipatijos premija – “Shell”), atsižvelgiant į „stulbinančio godumo ir nusižengimų aplinkai atvejus“, rašo korespondentas apie vakarykštį įvykį.
„Portalo Gristapskaičiavimais, 2,5 mln. kg smalkių išmetė į orą transporto priemonės, atgabenusios forumo dalyvius į Davosą: visi kartu jie nuskrido ore 550 tūkst. km šimtais privačių lėktuvų, plius kelionė malūnsparniais iš Ciuricho už 3400 eurų. Ir visa tai vien tam, kad aptartų „naujus klimato politikos rėmus“, pastebi straipsnio autorius.
Andrew Rossas Sorkinas iš “The New York Times” savo tinklaraštyje apibendrino pusės savaitės buvimą Davose. Tai 71 tūkst. dolerių vien tik už įėjimo bilietą, bet toji suma išauga bent jau iki 156 tūkst. už dalyvavimą viename iš „privačių diskusijų“ klubų. Paketas penkiems žmonėms (dalyvis plius sutuoktinis, padėjėjas ir nešikas ir t. t.) kainuoja apie 670 tūkst. Prie to reikia pridėti privačius perskridimus, viešbučius ir šventes (kuriose dalyvauja roko grupės ir renginių vedėjai), kurie atsieina mažiausiai 100 tūkst. dolerių. Šiemet forumo apyvarta sieks apie 185 mln. dolerių.
Ir visa tai tam, ironizuoja autorius, kad dalyviai pasiskirstytų į kastas priklausomai nuo savo etiketės rango ir pasiklausytų guru–organizatoriaus Klauso Švabo, tariančio tokio tipo frazes: „Be aukštesnės moralės ir žmoniškumo neįmanoma išgyventi“.
Rtn24.com nuotraukoje: Vokietijos kanclerė Angela Merkel.
Informacijos šaltinis – InoPressa.ru.
2013.01.31
