Dėl LKMA prezidento komjaunuolio


Perskaičiusi portale Slaptai.lt Sauliaus Daraškevičiaus rašinį “O aš ir nežinojau, kad LKMA prezidentas Paulius Subačius – buvęs komjaunuolis”, supratau, jog autorius nežino, kad totalitarinėse valstybėse jau paauglius mokyklose įtraukdavo į politizuotas jaunimo organizacijas.

Kad būtų vaizdingiau, priminsiu Trečiojo Reicho populiariausią organizaciją, į kurią masiškai įrašydavo moksleivius – hitlerjugendą. Ši organizacija buvo laikoma Vokietijos nacionalsocialistų darbininkų partijos pamaina. Praėjusio amžiaus ketvirtojo dešimtmečio pradžioje, kai nacionalsocialistai ir Kremliaus vadovaujami komunistai vieni iš kitų mokėsi, SSRS komjaunimo delegacija buvo nuvykusi į Berlyną pasisemti patirties, po to keli hitlerjugendo įstatų punktai buvo perimti į komjaunimo įstatus.

Nekalbėsime apie ketvirtojo dešimtmečio ir pirmųjų sovietinės okupacijos metų komjaunuolius – tai buvo Rusijos okupantų penktoji kolona, vėliau – kolaborantai.

Pauliaus Subačiaus paauglystės metais komjaunimo organizacija buvo panaši į profsąjungą – maždaug 95 proc. visų  moksleivių buvo įrašomi į komjaunimą. O veiklesnius, pasižyminčius organizaciniais gebėjimais, įkalbėdavo būti sekretoriais. Pavyzdžiui, viena VU docentė, tikra katalikė, kadaise, kaip jauna mokytoja, buvo įkalbėta būti mokyklos komjaunimo sekretore. Bet eidama šias pareigas, ji didžiausią dėmesį skyrė kraštotyriniam darbui.

Pažvelkime į veiklesnių žmonių, kurie šiandien yra įkopę į penktąjį savo gyvenimo dešimtmetį, biografijas  – daugelis jų yra buvę komjaunimo organizacijos nariais.

Šias mintis parašyti paskatino ne Pauliui Subačiui metami kaltinimai (į juos nesigilinsiu, nes neturiu informacijos), o Daraškevičiaus sakinys: „iki šiol P.Subačių laikiau vos ne šventesniu už patį Romos Popiežių“. Deja, Josephas Ratzingeris augo ir brendo taip pat totalitarinėje valstybėje – trečiajame Reiche: 1941 m. jis įstojo į hitlerjugendo organizaciją, o 1943 m. jau buvo paskirtas pagalbininku prie zenitinės patrankos, gynusios vieną vokiečių fabriką netoli Miuncheno. 1945 m. dezertyravo, pateko į amerikiečių nelaisvę… 2005 m. jis buvo išrinktas Popiežiumi.

Kažkaip neteko aptikti pono Daraškevičiaus kritiškų straipsnių apie atsakingas pareigas einančius buvusius kagėbistus, atsargos karininkus, komunistinės ideologijos šulus. Matyt, apie juos rašyti reikėtų daugiau drąsos negu apie septintojo ar aštuntojo dešimtmečio eilinius komjaunuolius…

Nuotraukoje: komentaro autorė Irena Tumavičiūtė.

2010.07.29

print

Prisijunkite prie diskusijos

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *