Planuojantieji atostogauti Turkijoje retai kada aplenkia didžiausią šalies miestą Stambulą. Na, o čia turistų laukia savotiškas atrakcionų parkas.
Keliautojai gali išmėginti jėgas triukšminguose naktiniuose klubuose, unikalių egzempliorių kupinuose muziejuose, skirtingas kultūras darniai jungiančiose gatvėse.
Tačiau jei svajonėse – nepamirštama kelionė, Turkija mikliai iš rankovės išsitraukia kozirį: Didįjį Stambulo turgų.
Tai – istorinė miesto erdvė, kurioje apsukrūs užsieniečiai ne tik randa praktiškų lauktuvių, bet ir išsiugdo neįkainojamus derėjimosi įgūdžius.
Miestas be turgaus – ne miestas
Regis, būtent tokia nuomonė senovėje vyravo įkuriant miestus. Kurgi dar, jei ne turguose miestų gyventojai gali rasti autentiškų, ne masinės gamybos prekių, ekologiškos ūkininkų produkcijos? Jei ne sultonas Mahmedas II-asis, stambuliečiai šiandien neturėtų šio tiesiog masinės turistų traukos centro. Būtent šis valdovas 1455 m. įsakė pradėti statyti Didįjį Stambulo turgų.
Statybos užtruko net šešerius metus. 1461-aisiais turgus pagaliau įsileido pirmuosius prekeivius ir pirkėjus. Nuo to laiko į šį savitą „miestą mieste“ plūste plūdo įvairių šalių keliautojai, norėdami pasigrožėti egzotine kultūra ir, žinoma, įvykdyti išmintingą prekybinį sandėrį. Nėra aišku, ar taip nutiko sąmoningai, tačiau šis turgus šiandien primena tikrą labirintą. Tai – tarsi milžiniški spąstai, paspęsti žioplinėjantiems turistams. Žinoma, galbūt taip nutiko ir dėl aplinkos poveikio. Didįjį turgų ne vieną sykį laižė liepsnos ir griovė žemės drebėjimai. Jo struktūrą tobulino ir skirtingi vietos valdovai.
Todėl šiandien tai – skirtingų laikmečių lipdinys. Faktai apie vieną seniausių pasaulyje stogu uždengtų turgų nesunkiai atima amą. Čia dabartinių turistų laukia virš keturių tūkstančių prekybos vietų. Jose pluša daugiau nei 26 tūkstančiai darbuotojų. Pirkėjai gali klaidžioti net 56-iomis turgaus gatvėmis. Daugelyje jų prekės suskirstytos pagal rūšį, pvz., vienoje gatvėje prekiaujama tik kilimais, kitoje – keramikos gaminiais. Didžiajame turguje galima įsigyti ko tik širdis geidžia. Atkaklūs, kone įkyrūs prekeiviai dažniausiai praeiviams siūlo siuvenyrų, papuošalų, juvelyrinių dirbinių. Tačiau taip pat čia gausu ir baldų, laikrodžių, knygų, drabužių, audinių, prieskonių, maisto produktų ir taip toliau.
Įėjus pro vienerius iš ketverių vartų patenkama į tikrą spalvų, garsų ir formų maišalynę. Paprastai skubėti čia net nepavyksta: turgų kasdien aplanko iki keturių šimtų tūkstančių žmonių. Todėl geriausia yra iš anksto nusiteikti tokiam „pasivaikščiojimui“ skirti bent kelias valandas. Apsukrūs turkai pasirūpina, kad lankytojams čia netrūktų ne tik kultūrinių grožybių, bet ir maisto, gėrimų.
Moki žodį – žinai kelią
Pasiruošus įspūdžių lavinai telieka prisiminti visus derėjimosi įgūdžius. Nerimaujate dėl patirties stokos? Gudrūs prekiautojai gali išties nepraleisti progos apmauti patiklius turistus. Tačiau žinant keletą paprastų derėjimosi subtilybių įsigyti trokštamą daiktą už itin patrauklią kainą neturėtų būti sunku.
Kaip jau minėta, prekiavimas Turkijoje yra specifinis. Prekeiviai, regis, pirkėjams pateikia konkurencijos koncentratą: prekybvietės su kone identiškomis prekėmis stovi visai šalia viena kitos. Tačiau tai lankytojams – tik privalumas. Neįsigiję norimo daikto už palankią kainą jie gali neklaidžiodami eiti tiesiai pas konkurentus. Todėl retkartčiais pravartu pasitelkti net ir kuklius aktorinius sugebėjimus: demonstratyviai pajudėję link išėjimo iš parduotuvės galite paskatinti pardavėją apsvarstyti siūlomą kainą dar sykį.
Žinoma, toks triukas suveikia ne visuomet. Geriausia sėkmę mėginti tuomet, kai pirkėjas jau yra realizavęs didžiąją dalį savo dienos kvotos. Derėdamiesi turguje maždaug pietų metu galite sulaukti atlaidesnio požiūrio į kainas. Juk geriau parduoti su nuolaida, nei neparduoti nieko. Tačiau bet kuriuo atveju nederėtų pačiam sakyti siūlomos daikto kainos. Netgi pasiūlę akivaizdžiai per aukštą sumą, galite žemiau jos nebenusiderėti. Todėl išmintingiausia yra leisti pirminę kainą nustatyti pačiam pirkėjui. Priklausomai nuo daikto vertės ir situacijos, galite gauti iki 30 % nuolaidą. Tačiau kartais pavyksta kainą sumažinti ir perpus ar net dar labiau.
Derėjimosi ekspertai pateikia dar kelis naudingus patarimus. Jie teigia, kad net ir labai norėdami parduodamo daikto neturėtumėte išsiduoti. Matydamas didžiulį jūsų susidomėjimą pirkėjas tikrai nenorės prarasti galimybės užsidirbti daugiau. Todėl geriausia trokštamą prekę vertinti lygiai taip pat, kaip ir kitas, o kainos paklausti tarsi atsitiktinai. Emocijų rodyti apskritai nederėtų. Kad ir kokia būtų situacija, pykti, nervintis, ginčytis yra visiškai beprasmiška. Be to, pirkėjas gali vedžioti jus už nosies – papasakoti graudžią istoriją apie mokslų neragavusius vaikus, sergančią žmoną ar panašiai. Esama visokių žmonių, todėl Didįjį turgų derėtų vertinti atlaidžiai.
Įdėjus šiek tiek pastangų apsilankymas šioje Stambulo vietoje gali tapti tiesiog nepakartojamu nuotykiu. Tokiu būdu tūkstančiai turistų namo parsigabena išskirtinių lauktuvių. Be to, po tokios kelionės į vieną didžiausių turgų būsite puikiai pasiruošę deryboms bet kurioje kitoje prekybos vietoje ir pažinę Turkiją labiau, nei kiti.
2014.11.11; 03:33
