Didžiausi nemalonumai – dėl žaviosios striptizo šokėjos


Print

(Iš žvalgybos enciklopedijos)

1963-aisiais metais Didžiojoje Britanijoje kilo rimtas skandalas, į kurį norom nenorom įsipainiojo patys aukščiausi britų politikai ir kariniai veikėjai. Ginčų objektu tapo žavi striptizo šokėja Kristina Kiler.

Triukšmas dėl jos vaidmens žvalgybinėje istorijoje, kurioje buvo paminėta ir sovietų diplomato Jevgenijaus Ivanovo pavarė, įsiplieskė atsitiktinai. Tiesiog vieną vakarą naktiniame bare, stebėdami Kristinos šokį, susimušė du indai. Indai vienas kitą pliekė taip smarkiai, kad teko iškviesti policiją. Po šio nesusipratimo vienas indas buvo teisiamas už viešosios tvarkos pažeidimus ir chuliganizmą.

Teisme paaiškėjo keletas momentų, kuriais čia pat susidomėjo smalsioji britų spauda. Remdamiesi mušeikos indo parodymais britų reporteriai apie ponią Kristiną pradėjo rašyti kaip apie “prostitutę, dirbančią pagal iškvietimą”. Pasak britų žurnalistų, žavioji striptizo šokėja esanti sutenerio Stefano Vordo globoje.

Įkyriems žurnalistams striptizo šokėja Kristina karts nuo karto duodavo interviu pareikšdama, esą jos klientais dažnai tapdavęs ne tik suteneris Vordas, bet ir britų karo ministras Džonas Profjumo bei Londone reziduojantis sovietų diplomatas Jevgenijus Ivanovas. Striptizo šokėjos teigimu ji, gyvendama kartu su Vordu, tuo pačiu buvo Profjumo ir Ivanovo meiluže.

Tada britų žurnalistai ir reporteriai pakėlė itin rimtą triukšmą. Įtakingiausiuose britų laikraščiuose pasirodė versijų, esą britų karo paslaptis tai striptizo šokėjai išplepėdavo nuo meilės apsvaigęs britų karo ministras Profjumo, o prostitutė Kristina slaptąsias žinias čia pat perduodavo pas ją besilankančiam sovietų diplomatui Ivanovui, kuris iš tiesų buvo SSRS karinės žvalgybos GRU darbuotojas. Britų spauda pliekė negailestingai: karo ministras Profjumo kaltas dėl nutekintos slaptos informacijos sovietams.

Karo ministrui nieko kito nebeliko kaip aršiai gintis. Iš pradžių ponas Profjumo viską neigė. Tačiau kai leidiniai spustelėjo sutenerį Vordą, šis pagrasino pateiksiąs tokių pikantiškų detalių apie Profjumo ir Kristinos meilės žaidimus, jog atsistatydinti teks visam Didžiosios Britanijos ministrų kabinetui. Suteneris net užsiminė, kad žavioji striptizo šokėja galbūt spaudai parduos asmeninius Profjumo meilės laiškus.

Nenuostabu, kad šiuo skandalu netrukus susidomėjo kai kurie įtakingi britų parlamentarai. Žodžiu, į spaudos nemalonę pakliuvęs karo ministras 1963 metų kovo 22 dieną buvo priverstas duoti parodymus britų parlamentarams oficialiai. Ponas Profjumo pareiškė niekad neturėjęs intymių santykių nei su striptizo šokėja Kristina, nei su jokia kita prostitute. Karo ministro parodymai tiek premjerui, tiek leiboristams, tiek konservatoriams pasirodė įtikinami ir nuoširdūs. Tada deputatai savo rūstybę nukreipė į sutenerį Vordą, kuris, suprask, gyvena iš nelegalių pajamų, gaunamų besiverčiant prostitucijos verslu.

Suteneris Vordas bandė gintis. Jis nedelsiant parašė asmeninį laišką Vyriausybės vadovui. Laiške buvo įrodinėjama, esą karo ministras meistriškai melavo, neigdamas intymius santykius su prostitute Kristina. Tada visuomenės susidomėjimas vėl pakrypo karo ministro Profjumo pusėn. Pirmuosiuose spaudos puslapiuose mirgėte mirgėjo retoriniai klausimai, kokias gi paslaptis karo ministras išdavė sovietams, striptizo šokėjos sumaniai įpainiotas į meilės žaidimus?

Karo ministras Profjumo neišlaikė įtampos, prisipažino premjerui melavęs ir 1963 metų birželio 4-ąją atsistatydino. Ponas Profjumo tapo verslininku, striptizo šokėja Kristina ištekėjo ir kažkur išvažiavo su savo vyru. O vargšelis suteneris Vordas, nenorėdamas atsidurti už grotų už finansinius nusikaltimus, – nusižudė.

Kai šitaip susiklostė įvykiai, premjeras Makmilanas paprašė, kad lordas Deningas sukurtų specialią komisiją, kuri nešališkai, bet kruopščiai ištirtų “Profjumo dosje” ir pateiktų išsamią ataskaitą.

Nors ataskaitą pasirašiusieji politikai buvo palankūs premjerui, premjeras Makmilanas priėmė sprendimą atsistatydinti. Mat Didžiosios Britanijos visuomenė buvo pikta, jog premjeras nesugeba atskirti, kada jam ministrai meluoja, o kada sako tiesą. Britai tvirtino, jog tokio žioplo premjero jiems nereikia.

Deja, ši istorija taip ir liko be konkretaus atsakymo į svarbiausią klausimą: ar ponas Profjumo iš tiesų slaptas žinias teikė striptizo šokėjai Kristinai, o ši – sovietų diplomatui Ivanovui? Britų kontržvalgyba neabejoja tik dėl to, kad sovietų žvalgai tikrai naudojo sutenerį Vordą savo reikmėms. Pavyzdžiui, kad šis, esant reikalui, britų spaudoje ir aukštuomenėje paskleistų sąmoningą dezinformaciją ir tokiu būdu klaidintų britų politikus, kariškius, slaptųjų tarnybų analitikus.

Todėl galima įtarti, kad ir sovietų žvalgas Ivanovas domėjosi prostitute Kristina visai ne dėl moteriškų grožybių. Taip pat britų kontržvalgams yra pavykę išsiaiškinti, jog diplomatu apsimetęs sovietų žvalgas Ivanovas niekad neturėjo intymių santykių su striptizo šokėja. Ir vis dėlto būdavo dažnas svečias jos namuose.

Tad kas gi siejo striptizo šokėją Kristiną ir sovietų diplomatą Ivanovą?

Nuotraukoje: Igorio Damaskino knygos “Žvalgės ir špionės” viršelis. Būtent šioje knygoje išsamiai papasakota istorija apie žaviąją striptizo šokėją Kristiną, privertusią atsistatydinti ne tik britų karo ministrą, bet ir visą vyriausybę.

2014.05.24; 08:17


Prisijunkite prie diskusijos